- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- T-148-963/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07496-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajam R. P.asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2021 m. kovo 11 d. veikos), ir paskirtas jam laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2021 m. rugsėjo 25 d. veikos), ir paskirtas jam laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Į paskirtą bausmę įskaitytas R. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 11 d. 23.00 val. iki 2021 m. kovo 12 d. 14.33 val., ir nuo 2021 m. rugsėjo 25 d., 17.50 val. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., 15.00 val. tai yra viso trys paros, ir laikytina, kad yra atliktos 6 laisvės apribojimo bausmės dienos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 1 d.
2022 m. kovo 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajam R. P., kuriame nurodoma, kad R. P. laisvės apribojimo bausmės metu piktybiškai nevykdo teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2022 m. vasario 4 d. Klaipėdos regiono skyrius dėl įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimų teikimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme (psl. 34). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutartimi teikimas netenkintas (psl. 37-38). Po netenkinto teikimo R. P. vėl nevykdė teismo skirto įpareigojimo: 2022 m. kovo 8 d. pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nustatytas 0,48 promilių neblaivumo laipsnis (psl. 40), pateikė paaiškinimą (psl. 41). Atsižvelgiant į tai, kad R. P. ir po netenkinto teikimo toliau piktybiškai nevykdo teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o tai rodo, kad nuteistasis nenori pasitaisyti, dėl to skirtos bausmės tikslai gali būti nepasiekti, todėl vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, siūlo R. P. gim. (duomenys neskelbtini), paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Teismo posėdžio metu nuteistasis R. P. parodė, kad pripažįsta, kad pažeidė jam skirtus teismo įpareigojimus. Nurodė, kad pažeidimai įvyko neplanuotai. 2022 m. kovo 8 d., po darbo, būdamas pavargęs, atsigėrė alaus, ko pasėkoje, patikrinimo metu, įpūtė 0.48 promiles. Administracinis pažeidimas, buvo iš anksčiau. Tą kartą susipyko, norėjo išeiti, nebuvo pasiėmęs striukės, todėl grįžo. Tuo metu, kai pasėmė striukę, jam iškvietė policiją, kuri nustatė neblaivumą. Nori kreiptis pats savanoriškai gydytis nuo alkoholio. Dar nemėgino to daryti, tačiau pats žada kreiptis gydytis. Kai eina į elgesio pataisos programą žiūri, jam tai įdomu. Dėl 2021 m. balandžio 1 d., kai buvo nustatytas girtumas 0,21 promilės, tai tą naktį, skaudėjo dantį, todėl, atsikėlęs vidurnaktį, praskalavo maždaug su 150 g. brendžio. Nepilnamečių vaikų neturi, turi sūnų, kuris jau yra pilnametis. Pripažįsta, kad pačiam sunku suvokti ir pripažinti, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl supranta, kad jam reikia kreiptis pagalbos ir pažada pats savarankiškai tai padaryti artimiausiu metu. Po paskirtos pertraukos, teismo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad per teismo skirtą laiką, jis užsiregistravo gydytis nuo alkoholizmo, artimiausias vizitas, kurį gavo, buvo gegužės 3 d. Jam pasakė, kad pažymą gaus gegužės 3 d., šiuo metu gali pateikti tik registracijos talonėlį, kad tikrai užsiregistravo gydytis. Kai tik gaus pažymą, galės ją pateikti. Prašo teikimo netenkinti, nes yra pasiruošęs vykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė probacijos teikimą tenkinti, nes asmeniui jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, kovo 1 d. buvo teikimas. Praėjusio posėdžio metu nurodė, kad neturi problemų dėl alkoholio, dabar pasirodo jau turi ir reikia gydymo. Po teikimo rastas neblaivus. Prašo tenkinti teikimą ir laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme.
Teismo posėdžio metu probacijos atstovas palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teikimas netenkintinas.
Laisvės apribojimas yra bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. P. į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą įtrauktas 2021 m. gruodžio 2 d., numatyta bausmės pabaiga 2022 m. lapkričio 26 d. Bausmės vykdymo laikotarpiu R. P. supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis. Numatyta bausmės pabaiga 2022 m. lapkričio 26 d. 2022 m. vasario 4 d. Klaipėdos regiono skyrius jau buvo kreipęsis dėl įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimų teikimu į Klaipėdos apylinkės teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutartimi teikimas netenkintas. Sodros duomenimis nuo 2018 m. sausio 22 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. kovo 21 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų probacijos laikotarpiu nenustatyta, tačiau administracinių nusižengimų registro duomenimis 2022 m. vasario 7 d. baustas administracine tvarka dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, ir 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Iš to, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis paskirtą įpareigojimą – nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų –vykdo netinkamai. 2022 m. kovo 8 d. pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Patikrinimo metu nustatytas 0,48 promilės neblaivumo laipsnis, 2021 m. balandžio 1 d., nustatytas 0,21 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad šie pažeidimai padaryti jau po pirmojo probacijos teikimo, iki kurio taip pat buvo nustatytas nuteistojo įpareigojimų nevykdymas. Nors probacijos teikime nurodytas pažeidimas dėl įpareigojimo nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų - teismo pripažintinas sistemingu, bet taip pat matyti, kad R. P. vis dėl to, stengiasi keisti gyvenimo būdą teigiama linkme, kaip nurodė teismo posėdžio metu, suvokia, kad pačiam sunku pripažinti, jog jis turi priklausomybę alkoholiui ir sutinka, kad turi kreiptis į gydytojus, kurie padės jam nuo šios priklausomybės pasveikti. Per teismo paskirtą savaitės laiko pertrauką, savarankiškai kreipėsi į gydymo įstaigą, kur užsiregistravo artimiausiam vizitui, t. y. gegužės 3 d. Parodė, kad yra pasiryžęs gydytis. Nors iš nuteistojo pasikartojančių pažeidimų matyti, kad R. P. pasyviai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jam pažeidimų nustatymo metu buvo fiksuotas lengvas girtumo laipsnis, nors to teismas nelaiko pateisinančia ar lengvinančia aplinkybe, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo galiausiai pripažino turintis priklausomybę alkoholio vartojimui, o tai jau yra vertintina teigiamai. Taip pat pažymėtina, kad dėl pažeidimų, kai nuteistajam nustatytas neblaivumas, niekam nekilo jokių neigiamų padarinių. Teismas teigiamai vertina ir nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programoje, kurioje, kaip teismo posėdžio metu patvirtino probacijos atstovas, nuteistasis dalyvauja. Pats nuteistasis posėdžio metu pripažino, kad dalyvavimas elgesio pataisos programoje jam yra įdomus ir naudingas. Taip pat, vertinintinas teigiamai nuteistojo nepertraukiamas ir pastovus darbo vietos išlaikymas, kas parodo, kad R. P. stengiasi palaikyti socialinius ryšius, dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Teismo posėdžio metu prokuroras Simonas Genys parodė, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis kreipsis dėl gydymosi nuo alkoholizmo ir pradės nuo jo gydytis, tai bus daug tinkamesnė prevencinė priemonė tiek jam pačiam, tiek visuomenei, jei jis neturės atlikti arešto bausmės, o pradės gydytis ir įgis galimybę socializuotis ir gyventi normalų gyvenimą. Prokurorė Lina Karbauskienė posėdžio metu parodė, kad pirmajame posėdyje nuteistasis nepripažino, kad yra priklausomas nuo alkoholio, o kitame posėdyje jau prisipažino, todėl atsižvelgiant į jo daromus pažeidimus, į tai, kad probacija su teikimu kreipiasi jau antrą kartą, siūlė probacijos teikimą tenkinti. Tačiau, teismas atsižvelgia į tai, kad kaip ir minėta anksčiau, teigiamai vertintinas paties nuteistojo pripažinimas, kad jis turi priklausomybę ir jam reikia gydytis, tai laikytina jo elgesio ir požiūrio keitimu teigiama linkme. Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovai palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.
Iš išdėstytų aplinkybių, galima daryti išvadą, kad R. P. iš tikrųjų nori susitvarkyti gyvenimą, nes stengiasi bendradarbiauti su probacija, nors ir nepavyksta tinkami laikytis visų įpareigojimų, bet apie pažeidimų priežastis teikia paaiškinimus, savanoriškai užsiregistravo gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauja elgesio pataisos programoje, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, oficialiai dirba, kritiškai vertina savo elgesį. Teismas mano, kad šiuo atveju, nors R. P. pažeidinėjo teismo skirtus įpareigojimus ir probacijos sąlygas, bet atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui, savanoriškai užsiregistravo gydytis nuo alkoholizmo, teismas mano, kad šiuo atveju nėra tikslinga keisti R. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę arešto bausme.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.
Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės keitimo areštu klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmė yra susijusi su realiu laisvės atėmimu, į R. P. padarytų pažeidimų visumą, jų padarymo aplinkybes ir priežastis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju keisti laisvės apribojimo bausmę arešto bausme būtų netikslinga ir tai prieštarautų probacijos tikslams ir principams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo dėl R. P. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-1015-963/2021) paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.