Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas nepaaiškino, kokiu Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. lV-395, punktu jis vadovavosi, priimdamas sprendimą nutraukti butpinigių mokėjimą. Butpinigių skyrimo, panaikinimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 4 dalis, Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.1V-395 (toliau – ir Aprašas). Atsakovo įsakymas nutraukti butpinigių mokėjimą prieštarauja Statuto 54 straipsniui ir Aprašo 20 punktui, neatitinka teisingumo ir protingumo principams.

Komisija 2016 m. liepos 7 d. svarstė pareiškėjo prašymą, išnagrinėjusi pareiškėjo išdėstytus atsisakymo nuomotis patalpas motyvus pažymėjo, kad siūlomos patalpos atitinka teisės aktų reglamentuojančių jų skyrimą ir panaudojimą, reikalavimus: patalpos yra pareigūno tarnybos vietoje (Vilniaus mieste); patalpos atitinka techninius ir higienos reikalavimus – su patogumais; patalpų dydis atitinka skaičiuojamą normatyvą - 18 kv. m ploto naudingo ploto vienam šeimos nariui patalpos yra laisvos – neapgyvendintos, todėl komisija siūlys VSAT vadui nepritarti pareiškėjo prašymui ir nutraukti butpinigių mokėjimą (2016 m. liepos 7 d. protokolas Nr. 87-180).

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie posėdžio laiką ir vietą šalims buvo tinkamai pranešta, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl VSAT vado 2016 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 4-345, kuriuo nutrauktas butpinigių mokėjimas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 6 d. VSAT vadui pateikė prašymą Nr. 13-405 dėl tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) skyrimo. VSAT vado įsakymais pareiškėjui buvo mokami butpinigiai: 2014 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. K-67 1 punktu nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 360 Lt; VSAT vado 2015 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. K-6 1.1.3 papunkčiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. 104,26 Eur; VSAT vado 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. K-531 1.1.2 papunkčiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 104, 26 Eur.

Komisija 2016 m. birželio 8 d. pranešimu Nr. 13-1488 pareiškėją informavo, kad VSAT disponuoja laisvomis neapgyvendintomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kurios yra 6 aukšte (4 kambarių butas, bendras naudingas plotas 81,44 kv. m), su visais patogumais, patalpų būklė gera. Patvirtintas mėnesinis patalpų nuomos mokestis 2016 m. – 84,67 Eur. Komisija pasiūlė pareiškėjui išsinuomoti šias patalpas ir iki 2016 m. birželio 14 d. raštu pateikti VSAT komisijai sutikimą arba atsisakymą išsinuomoti šias patalpas. Komisija priminė, kad atsisakius nuomotis patalpas bus nutrauktas butpinigių mokėjimas.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 14 d. pateikė raštą Nr. 13-1554 Komisijai, kuriame vadovaudamasis 2016 m. vasario 23 d. Valstybės sienos apsaugos kolektyvinės sutarties Nr. 8-7/PPG-VSAT-l(16)/4-177 nuostatomis ir tikslais, siekdamas, kad jo šeimos materialinė padėtis nepablogėtų bei jo nepilnamečio sūnaus vykimas į mokyklą būtų saugesnis, prašė siūlyti jo šeimos poreikius atitinkantį, materialinės padėties nebloginantį mažesnį tarnybinį butą, o tokiam nesant nenutraukti butpinigių mokėjimo.

Komisija 2016 m. liepos 7 d. protokole Nr. 87-180 pažymėjo, kad pareiškėjui siūlomos patalpos atitinka teisės aktų, reglamentuojančių jų skyrimą ir panaudojimą, reikalavimus: patalpos yra pareigūno tarnybos vietoje (Vilniaus mieste), patalpos atitinka techninius ir higienos reikalavimus – su patogumais; patalpų dydis atitinka skaičiuojamą normatyvą – 18 kv. m ploto naudingo ploto vienam šeimos nariui patalpos yra laisvos, todėl komisija pasiūlė VSAT vadui nepritarti pareiškėjo prašymui ir nutraukti butpinigių mokėjimą.

VSAT vadas, vadovaudamasis Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1V-395, atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. liepos 7 d. protokolą Nr. 87-180, 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 4-345 nutraukė butpinigių mokėjimą pareiškėjui.

Ginčui aktualios redakcijos Statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies, iš Vidaus reikalų ministerijos ar vidaus reikalų centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energiją, ryšių ir visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus. Pagal Statuto 55 straipsnio 4 dalį pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.

Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1V-395 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1V-397 redakcija) 20 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovo įsakymu arba Vidaus reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu butpinigių mokėjimas nutraukiamas: kai pareigūnui suteikus tarnybinį butą (viengungiui arba pareigūnui, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą, – atskirą tarnybinę gyvenamąją patalpą) Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įsigalioja pasirašyta šio tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) nuomos sutartis (20.1 papunktis); kai pareigūnas, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ar įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje įsigyja nuosavybės teise priklausantį, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkantį butą, namą ar jo dalį (20.2 papunktis); kai pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje kitoje tarnybos vietovėje (20.3 papunktis); kai pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos (20.4 papunktis); pareigūno prašymu (20.5 papunktis).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad prioritetas teikiamas pareigūno aprūpinimui gyvenamosiomis patalpomis ir tik nesant tokiai galimybei, mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Butpinigiai pareigūnui gali būti skiriami, kai pareigūnas neturi nuosavybės teise priklausančio buto, namo ar jo dalies. Tarnybinio buto suteikimas atitinkamai sietinas su sąlyga, kad tarnybinis butas turi būti įrengtas, techninius ir higienos reikalavimus atitinkantis ir suremontuotas, t. y. iš esmės turi būti tinkamas gyventi. Nors Statute, Apraše neaptarta situacija, kai pareigūnas siūlomo tarnybinio būsto atsisako, sisteminė aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareigūnui atsisakius pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengto, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančio ir suremontuoto tarnybinio buto, butpinigių mokėjimas nutraukiamas.

Pareiškėjas argumentuoja, kad persikėlus į siūlomą tarnybinį butą, jo šeimos išlaidos būstui išlaikyti padidėtų (butas senos statybos, nerenovuotas), butas yra per didelis, neatitinka šeimos poreikių, vietos bei pajamų. Vaikui tektų važinėti visuomeniniu transportu su persėdimais, o tai dar labiau padidintų šeimos išlaidas.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad šeimos materialinė padėtis pablogės, sūnaus vykimas į mokyklą bus nesaugus, nes siūlytos patalpos atitinka teisės aktų, reglamentuojančių jų skyrimą ir panaudojimą, reikalavimus: patalpos yra pareigūno tarnybos vietoje (Vilniaus mieste), patalpos atitinka techninius ir higienos reikalavimus – su patogumais, patalpų dydis atitinka skaičiuojamą normatyvą – 18 kv. m ploto naudingo ploto vienam šeimos nariui. Pareiškėjo teiginys dėl brangaus būsto išlaikymo ar nuostolingumo pagrįstas tik pamąstymais, o ne faktiniais duomenimis.

Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 878 (2006 m. spalio 30 d. redakcija), 2 punkte nustatyta, kad tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, iki pasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba nutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba išnyksta įstatymų nustatytos sąlygos. Pagal šio aprašo 5 punktą suteikiamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų dydis apskaičiuojamas pagal skaičiuojamąjį normatyvą – 18 kv. metrų bendro naudingo ploto vienam šeimos nariui. Pagal šį normatyvą apskaičiuotas tarnybinės gyvenamosios patalpos naudingas plotas nuomotojo sprendimu gali būti padidintas atsižvelgiant į darbuotojo, kuriam suteikiamos šios patalpos, darbo pobūdį ir šeimos aplinkybes (šis plotas gali būti padidintas, jeigu šeimoje yra skirtingų lyčių vaikai, I ar II grupės invalidas ar vaikas invalidas), taip pat jeigu nuomotojas neturi laisvų skaičiuojamąjį normatyvą atitinkančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų.

Ginčo atveju pareiškėjui buvo siūlomas 4 kambarių butas, kurio bendras naudingas plotas 81,44 kv. m. Remiantis Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo 5 punktu, pareiškėjo šeimai turėtų būti suteiktas ne mažesnis nei 72 kv. m ploto tarnybinis butas (4*18 kv. m). Kaip skunde nurodoma, pareiškėjas turi sūnų, kartu gyvena žmonos dukra iš pirmosios santuokos. Vadinasi, šiuo atveju gyvenamosios patalpos naudingas plotas nuomotojo gali būti padidintas, nes šeimoje yra skirtingų lyčių vaikai ir nuomotojas neturi laisvų skaičiuojamąjį normatyvą atitinkančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl per didelio buto ploto.

Siūlytas tarnybinis butas yra Vilniaus mieste, t. y. atitinka pareiškėjo tarnybos vietovę. Pareiškėjas, nurodydamas, kad sūnui tektų važinėti visuomeniniu transportu su persėdimais į mokyklą, nepaaiškino, kokiu būdu sūnus šiuo metu vyksta į mokyklą. Be to, teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių patalpų, butpinigių skyrimą, nesieja šių pareigūnams taikomų socialinių garantijų užtikrinimo su pareigūno šeimos narių mokymosi, darbo vieta, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas teiginių dėl padidėjusių būsto išlaikymo kaštų nepagrindė jokiais įrodymais. Būsto išlaikymo kaštai nėra aplinkybė, lemianti tarnybinio būsto skyrimą (neskyrimą) pareigūnui, todėl šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Remiantis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, ginčą reglamentuojančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad pareiškėjui atsisakius įrengto, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančio tarnybinio buto, pasibaigė atsakovo pareiga pareiškėjui mokėti butpinigius. Sutiktina su pareiškėju, kad skundžiamame įsakyme nenurodytas Aprašo punktas, kuriuo remiantis nutrauktas butpinigių mokėjimas, tačiau toks ginčijamo akto trūkumas yra formalus, todėl nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio būtų galima panaikinti teisėtą ir pagrįstą ginčo įsakymą. VSAT vado 2016 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 4-345 priimtas remiantis iš esmės tinkamu teisiniu pagrindu (Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1V-395), atsižvelgiant į Komisijos 2016 m. liepos 7 d. protokolą Nr. 87-180. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad VSAT vado 2016 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 4-345 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.