Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos ALUMINA D.o.o. Zvornik atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos ALUMINA D. o. o. Zvornik prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. B2-2191-259/2016 pagal pareiškėjos ALUMINA D. o. o. Zvornik skundą dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, suinteresuotas asmuo – bankrutavusi akcinė bendrovė „Kauno tiekimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“ (toliau – AB „Kauno tiekimas“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau – UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“).AB “Kauno tiekimas“ akcininkas A. P., nesutikdamas su teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties dalimi dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, pateikė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Kauno apygardos teismas, iš dalies sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, 2013 m. liepos 10 d. nutartimi panaikino 2013 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria AB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir atnaujino klausimo dėl bankroto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimą iš esmės.Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi BAB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Baklis“ (toliau – UAB „Baklis“). Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalis, kuria BAB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Baklis“ bei šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – AB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administratorių kompanija“ (toliau – UAB „Bankroto administratorių kompanija“). Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtinti BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų įkaito turėtojo BAB „Ūkio bankas“ – 363 780 024,36 Lt dydžio ir trečiosios eilės kreditoriaus ALUMINA D.o.o Zvornik 12 595 432,38 Lt dydžio finansiniai reikalavimai. Kreditoriaus BAB „Ūkio bankas“ finansinis reikalavimas patikslintas 2016 m. kovo 31 d. teismo nutartimi 59 490 962,79 Eur sumai. 2015 m. gruodžio 11 d. BAB „Kauno tiekimas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo 2016 m. balandžio 27 d. posėdyje septintu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės turto – 5 785 kv. m. administracinio pastato (objektas Nr. 35, kadastrinis sklypo Nr. 3337/3) ir 4 100 kv. m. apsaugos bloko (objekto Nr. 37, kadastrinis Nr. 3332/8), esančių Bosnijoje ir Hercegovinoje, Karakaj bb Zvonik, pardavimo. Taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo teisių, kurių bendra vertė viršija 14 551 080,21 Eur (3 670 602,21 Eur reikalavimas į skolininką F. G. „Birač“ AD Zvornik, 267 500 Eur reikalavimas į skolininką Rudnik boksita „SREBENICA“ Srebrenica, 10 612 978 Eur reikalavimo teisė į skolininką „ALUMINA“ D. o. O. Z.), pardavimo. Posėdžio metu buvo nutarta administracinį pastatą ir apsaugos bloką pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą laisvame pardavime už pradinę (mažiausią) 275 000 Eur kainą, turtines teises – laisvame pardavime už pradinę 75 000 Eur kainą. Patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje buvo nustatytas 20 dienų terminas pasiūlymams pateikti, taip pat galimybė teikti padidintus pasiūlymus su minimaliu 5 000 Eur kainos didinimo intervalu.Kreditorius ALUMINA D. o. o. Zvornik, nesutikdamas su BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarimu septintu darbotvarkės klausimu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė šį nutarimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Pateikto skundo pagrindu Kauno apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. B2-2009-259/2016, kuri nėra išnagrinėta, teismo posėdis paskirtas 2016 m. spalio 11 d. BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo 2016 m. birželio 3 d. posėdyje aštuntu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl to paties įmonei priklausančio turto ir turtinių teisių pardavimo. Posėdžio metu buvo nutarta sutrumpinti terminą pasiūlymams pateikti (nuo 20 dienų iki 10 dienų), pašalinti galimybę dalyviams didinti savo pateiktą pasiūlymą bei pareigą sumokėti dalyvio registracijos mokestį (3.5. – 3.6. punktai). Parduodamo turto pradinės kainos ir pardavimo būdas nebuvo keičiami. Kreditorius ALUMINA D.o.o. Zvornik, nesutikdamas su BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarimu aštuntu darbotvarkės klausimu, pateikė Kauno apygardos teismui skundą, kuriame prašė šį kreditorių susirinkimo nutarimą taip pat pripažinti neteisėtu ir panaikinti, skundo reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą ir uždrausti BAB „Kauno tiekimas“ priimti naujus sprendimus dėl skundžiamame nutarime nurodyto turto pardavimo. Skunde nurodė, kad ginčo kreditorių susirinkimo nutarimas yra beveik identiškas 2016 m. balandžio 27 d. nutarimui dėl BAB „Kauno tiekimas“ turto pardavimo tvarkos, kurio teisėtumo klausimas nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Bankroto administratorius, nesulaukęs nurodyto skundo išnagrinėjimo rezultato bei pateikęs kreditorių susirinkimui pakartotinai spręsti tą patį klausimą, elgėsi nesąžiningai.Priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka. Pranešimą apie šaukiamą susirinkimą elektroniniu paštu gavo 2016 m. gegužės 24 d., tačiau gautas pranešimas buvo neinformatyvus. Tą pačią dieną kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu atsiųsti papildomą informaciją, susijusią su nurodytu kreditorių susirinkimu. Prašomą informaciją apie tai, kokie klausimai bus sprendžiami kreditorių susirinkime, kokį turtą planuojamą parduoti, taip pat siūlomus nutarimų projektus gavo likus dviem darbo dienoms iki kreditorių susirinkimo, t. y. gegužės 31 d. 13.04 val. Per dvi darbo dienas nespėjo susisiekti su savo įgaliotais atstovais Lietuvoje bei suderinti bendrą poziciją keliamais klausimais. Bankroto administratorius, savalaikiai neišsiųsdamas kreditoriams informatyvių pranešimų apie planuojamą kreditorių susirinkimą, pažeidė BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos 7 punktą, kuriame nustatytas trijų darbo dienų terminas išsiųsti kreditoriams pranešimus registruotu ir elektroniniu paštu, taip pat pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.Kreditorių susirinkimo patvirtinta turto pardavimo tvarka yra neteisėta, nes neaišku kokiu būdu buvo parinkta būtent tokia turto pardavimo tvarka, kaip buvo nustatytos pradinės turto pardavimo kainos ir kaip buvo atliktas turto įvertinimas. Šio nutarimo priėmimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl nuosavybės teisių į parduodamą turtą, esantį Karakaj bb Zvornik, Bosnijoje ir Hercegovinoje, yra nesutarimas, kuris šiuo metu sprendžiamas Bosnijos ir Hercegovinos teisme ginčijant šio turto perleidimo sandorius.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir panaikinus skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, gali pasidaryti nebeįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, kadangi vykdant turto pardavimą laisvame pardavime nustatytas labai trumpas (10 dienų) terminas pasiūlymams pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas pažymėjo, kad vien tik skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu padavimo faktas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nėra nustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvuotas (CPK 178 str.), grindžiamas tik prielaidomis, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bankroto administratorius galimai imsis priemonių turto pardavimui pagal neteisėtai kreditorių susirinkime patvirtintą pardavimo tvarką.Teismas, preliminariai įvertinęs skundo reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, konstatavo, kad reikalavimai tikėtinai nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja, juo disponuoja įmonės administratorius. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, apribojimus disponuoti įmonės turtu gali nustatyti teismas. Tačiau tokie apribojimai gali būti nustatyti tik kreditorių susirinkimo siūlymu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 6 punktas). Atskiriems kreditoriams tokia teisė nesuteikta (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Todėl uždraudus bankroto administratoriui pardavinėti įmonės turtą ir priimti naujus sprendimus dėl skundžiamame nutarime nurodyto turto pardavimo, bus sustabdytas įmonės likvidavimo procesas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skundo reikalavimai yra nepagrįsti. Byloje jokių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų padaryti tokią išvadą, nėra. Pareiškėja skunde nurodė ir pridedamais dokumentais patvirtino, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas pažeidžiant BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, priimtas skubotai, neatlikus parduodamo turto įvertinimo bei neatsižvelgus į tai, kad iki šiol Kauno apygardos teisme vyksta teisminis nagrinėjimas dėl kreditorių susirinkimo nustatytos analogiškos turto pardavimo tvarkos. Tokio nutarimo priėmimas pažeidžia ne tik pareiškėjos, bet ir bankrutuojančios įmonės ir jos visų kreditorių interesus. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja didelė rizika, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai nebeįvykdomas. Skunde pareiškėja nurodė ir pagrindė aplinkybes, kad bankroto administratorius jau pradėjo pardavinėti turtą, kurio pardavimo kainos ir tvarkos pagrįstumo ir teisėtumo klausimas sprendžiamas ne tik šioje byloje, bet ir kitoje Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje. Bankroto administratorius apie parduodamą turtą jau paskelbė internetinėse skelbimų svetainėse ir Lietuvos dienraštyje „Lietuvos žinios“, kas patvirtina, jog jis imasi aktyvių turto pardavimo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šiuo metu Bosnijoje ir Hercegovinoje nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl sandorių, kuriais parduodamas turtas buvo perleistas BAB „Kauno tiekimas“, pripažinimo negaliojančiais.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymo sustabdymas reikštų įmonės likvidavimo proceso sustabdymą. Pareiškėja prašė stabdyti tik vieno konkretaus kreditorių susirinkimo nutarimo, o ne įmonės likvidavimo procedūros vykdymą, todėl visos kitos bankroto procedūros ir toliau bus vykdomos.

Suinteresuotas asmuo BAB „Kauno tiekimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėja tinkamai nepagrindė savo skundo reikalavimų pagrįstumo. Ginčo kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. birželio 3 d. 13.00 val., papildoma medžiaga pareiškėjai buvo išsiųsta 2016 m. gegužės 31 d. 13.04 val. t. y. terminą praleidus vos 4 min. Toks nežymus termino praleidimas yra itin formalus ir jokiu būdu negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, nes nėra aišku, kodėl ir kokiu pagrindu buvo parinkta tokia turto pardavimo tvarka bei nustatyta turto pardavimo kaina. Pareiškėja bankroto administratoriui nėra pateikusi jokių įrodymų, kad nustatytos turto pardavimo pradinės kainos yra per mažos ar per didelės, taip pat įrodymų, leidžiančių abejoti patvirtintos parduodamo turto pardavimo tvarkos pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėja neįrodė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, susiję su Bosnijoje ir Hercigovinoje inicijuota civiline byla. Pareiškėjos pateikto ieškinio pirmo lapo kopija, kurioje nėra teismo antspaudo su gavimo žyma, nepatvirtina civilinės bylos inicijavimo užsienio teisme fakto, ieškinio atitikimo užsienio šalies įstatymų reikalavimams.Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apribojimus disponuoti įmonės turtu gali nustatyti teismas, tačiau siūlymus dėl tokių apribojimų taikymo turi pateikti kreditorių susirinkimas. Teismas nėra gavęs BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo pasiūlymo nustatyti apribojimus disponuoti įmonės turtu, todėl pareiškėjos reikalavimas uždrausti bankroto administratoriui pardavinėti įmonės turtą ir priimti naujus sprendimus dėl jo pardavimo tvarkos nepagrįstai sustabdytų įmonės likvidavimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. spalio 6 d. gautas apeliantės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą vienam mėnesiui, kadangi tarp šalių vyksta derybos dėl taikaus susitarimo. Apeliacinis teismas atmeta tokį apeliantės prašymą. Pirma, nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo (2016 m. birželio 21 d.) iki šio teismo posėdžio šalys turėjo pakankamai laiko susitarti ginčo klausimais. Antra, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarpinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, o ne ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, todėl atskirojo skundo išnagrinėjimas neužkerta kelio tokiems šalių susitarimma pagrindinėje byloje.Kaip žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotųjų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs skundo reikalavimus, padarė išvadą, kad jie yra nepagrįsti. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir laikosi priešingos pozicijos, kad skunde nurodyti argumentai dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų (ne)teisėtumo yra tinkamai pagrįsti. Apeliacinis teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad nežymus (kelių valandų) termino praleidimas negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, tačiau šis klausimas, kaip ir kiti klausimai dėl parduodamo turto pradinių kainų ir pardavimo tvarkos, bus sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės. Byloje gautas apeliantės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo patvirtina, kad tarp šalių vyksta derybos dėl taikaus susitarimo sudarymo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo posėdis pagrindinėje byloje taip pat atidėtas, kas patvirtina, kad įmonės bankroto administratorius iš esmės pripažįsta skundo reikalavimus. Taigi, preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinus skunde išdėstytus teisinius bei faktinius argumentus apeliacinis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareikšti skundo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (CPK 185 str.).Apeliacinis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – egzistuojanti grėsmė būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Apeliantė teigdama, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas tinkamai neįvertinus parduodamą turtą bei parinkus netinkamą šio turto pardavimo tvarką, nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kad teikė bankroto administratoriui konkrečius pasiūlymus šiais klausimais, tačiau bankroto administratorius į juos neatsižvelgė.Bylos duomenys patvirtina, kad po skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo (2016 m. birželio 3 d.), jokių naujų sprendimų dėl ginčo turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo nebuvo priimta. Priešingai, šalių išreikštas noras spręsti šiuos klausimus taikiai, patvirtina, kad bankroto administratorius bendradarbiauja su apeliante bei stengiasi išspręsti kilusius klausimus nepažeidžiant nei įmonės, nei jos kreditorių interesų. Taigi, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nepritaikius tokių priemonių būsimas galimai pareiškėjai palankus teismo sprendimas gali pasidaryti nebeįvykdomas.Apeliacinis teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Kauno apygardos teisme iki šiol nėra išnagrinėta byla dėl pirminio (2016 m. balandžio 27 d.) kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta iš esmės analogiška turto pardavimo tvarka, teisėtumo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nurodytoje byloje apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė išvadą, jog kreditoriams priėmus naują nutarimą tuo pačiu klausimu, 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas neteko galios, pakeitus jį vėlesniu nutarimu, priimtu tuo pačiu klausimu ir dėl to paties objekto (civ. byla Nr.2-1434-823/2016). Taigi, nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad objektyvių įrodymų, jog dėl parduodamo įmonės turto vyksta teisminis procesas Bosnijos ir Hercegovinos teisme, byloje nėra. Vien pareiškėjos pateikta ieškinio pirmo puslapio kopija tokių aplinkybių nepatvirtina bei neįrodo, kad nurodytoje byloje sprendžiami klausimai tiesiogiai susiję su parduodamu įmonės turtu ir jo priklausomybę BAB „Kauno tiekimas“.Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo bankroto administratoriui priimti naujus sprendimus dėl ginčo turto pardavimo, taikymas nepagrįstai sustabdys įmonės bankroto procedūrą, kuri pradėta dar 2013 m. gegužės 30 d. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis eismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.