- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 1S-1383-238/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl M. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-05-16 nuosprendžiu skirta bausme ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. M. P. bausmę atlieka nuo 2008-01-03, bausmės pabaiga – 2014-02-24.
Šalies argumentai
2011-08-09 Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo M. P. paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-09-14 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad sprendžiant ar lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, kad formaliai yra įstatyme numatytos sąlygos, tai yra, kad nuteistasis atliko 1/2 dalį bausmės, bet turi būti atsižvelgta ir į kitas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 10 kartų, pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, drausmine tvarka baustas 1 kartą. Tačiau įvertinęs tai, kad likusi neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra labai didelė – 2 metai 5 mėnesiai 10 dienų, teismas sprendė, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. Kadangi išvadai, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės nebuvo pagrindo, teikimą dėl M. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkino.
Nuteistasis M. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-09-14 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog teismo nutartis nemotyvuota, pasiremta vien formalia išvada, jog nebus pasiekti bausmės tikslai. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, jog iki įsigaliojant apkaltinamajam nuosprendžiui, nuteistasis dirbo, yra įsteigęs įvairių verslo sričių įmonių, sukūręs virš 200 darbo vietų, mokėjo mokesčius. Laisvės atėmimo vietoje nuteistasis taip pat visą laiką dirbo, dalyvavo visuomeninėje veikloje, meno kūrybos studijoje, organizavo gyvenamųjų patalpų remontą, sporto varžybas bei už šią veiklą buvo ne kartą skatinamas. Neatžvelgta, jog nuteistasis augina du mažamečius vaikus, iš atlyginimo siųsdavo lėšas jų išlaikymui ir ieškiniams atlyginti. Neįvertinta, jog nuo 2009 m. spalio mėnesio M. P. buvo suteikta teisė gyventi ir dirbti už pataisos namų teritorijos ribų, o tai patvirtina pataisos namų administracijos išvadą, jog nuteistasis yra pasiruošęs tęsti bausmės atlikimą laisvėje.
Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. P. skundas atmestinas.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis M. P. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 1/2 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, nuobaudą, taip pat vertino patenkinamą charakteristiką, neatliktą bausmės dalį. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė 6 kartus. Teismas įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės taisyti toliau nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentas, jog teismas rėmėsi vien formalia išvada dėl bausmės tikslų, nepagrįsta. Ta aplinkybė, kad nuteistasis buvo 10 kartų skatintas, turi du mažamečius vaikus, dirba, dalyvauja mokymuose, yra sukūręs darbo vietų ir įsteigęs įmonių, moka mokesčius, turės kur gyventi, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog M. P. atlieka bausmę už kelių nusikaltimų padarymą, buvo teistas ir ankščiau, o neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, konstatuoja, jog teismo išvada, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis bei pažeistas teisingumo principas, pagrįsta ir motyvuota.
LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas vertino LR BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis, ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą M. P., nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. P. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo M. P. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.