Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nuteistajam R. P., nukentėjusiesiems R. M., A. V. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 140 str. 1d. laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal LR BK 138 str. str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str., 1d., 5d. 1p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. P. per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose adresu Kaunas, Taikos pr. 82B-11 nuo 22.00 val. iki 5.00 val.

Iš nuteistojo R. M. priteista 234 Lt (du šimtai trisdešimt keturi litai) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti; A.V. J. priteista 3000 Lt(trys tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. pagal LR BK 140 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasario 3 dieną, apie 13 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ties 8-to buto durimis, neveikdamas nei būtinosios, nei tariamosios ginties, nei nusikaltėlio sulaikymo būklėje, nesant jokiai aplinkybei, pašalinančiai veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, tyčia trenkė nukentėjusiajam A. V. J. medine lazda į dešinę ranką ir kairį šoną, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, pereinant į alkūnę- nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. P. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad jis 2007 m. vasario 03 d., apie 13 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ties 8-to buto durimis, neveikdamas nei būtinosios, nei tariamosios ginties, nei nusikaltėlio sulaikymo būklėje, nesant jokiai aplinkybei, pašalinančiai veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, tyčia trenkė nukentėjusiajai R. M. medine lazda į dešinės rankos alkūnę ir vieną smūgį į krūtinę, padarydamas jai dešinio alkūnkaulio atvirą lūžimą- nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ją sumažinti arba panaikinti. Nurodo, jog nesutinka su teismo motyvu, kad liudytojos D. P. parodymai tiesiogiai neprieštarauja R. M. ir A.V. J. parodymams, nes jų parodymai, nuteistojo manymu, absoliučiai prieštarauja vienas kitam. Teigia, jog parodymai apie 2007m. vasario 2d. sugadintas nukentėjusiosios duris yra melas.Jis gynėsi nuo V.A. J. brovimosi į butą, kuriame gyvena, per akutę negalėjo matyti, ar A.V. J. turi kokį nors įrankį rankoje ar ne. Mano, kad priteista neturtinė žala yra žymiai per didelė. Jis iš Socialinio draudimo fondo valdybos gauna tik 343.44 lt, truputį užsidirba AB „Palemono keramika“, turi fizinę negalią, yra tik dalinai darbingas, dispanserizuotas su diagnoze F60.3 nuo 1985 metų. Nuteistasis taip pat nurodo, kad pretenzijų dėl paskirtos bausmės ir turtinės žalos atlyginimo neturi.

Nukentėjusieji R. M. ir A.V. J. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo palikti galioti teismo nuosprendį. Nurodo, kad įvykis įvyko prie nukentėjusiosios buto durų, dėl 2007-02-02 įvykio, kai nukentėjusiosios teigimu R. P. sugadino jos buto durų spyną pranešta policijai. Nurodo, kad nuteistasis nuolat neduoda ramybės nukentėjusiajai, braunasi į jos butą. Po pirmo teismo posėdžio nuteistasis pradėjo grasinti nukentėjusiajai, jog ją užmuš. Dėl šių įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, nukentėjusiųjų, prokuroro, prašiusių nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti patenkintas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. P. kaltė nesunkiai sutrikdžius R. M. sveikatą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šios veikos įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teismas be pagrindo nuosprendyje nustatė aplinkybes, kurios kaltinamajam nebuvo inkriminuotos kaltinamajame akte, o būtent tai, kad R. P. nusikaltimą padarė neveikdamas nei būtinosios, nei tariamosios ginties, nei nusikaltėlio sulaikymo būklėje, nesant jokiai aplinkybei, pašalinančiai veikos pavojingumą ir priešingumą teisei. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nagrinėjo baudžiamosios bylos dalį dėl nežymaus A.V. J. sveikatos sutrikdymo, nesant pastarojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.

Apeliantas pripažintas kaltu A.V. J. sudavęs lazda į dešinę ranką bei kairį šoną, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje pereinant į alkūnę-nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, tačiau konstatuoja, kad vadovaujantis LR BPK 407 str. nuostatomis, baudžiamosios bylos procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Išimtys numatytos LR BPK 409 str. 1 d., kai baudžiamąjį procesą dėl šios veikos turi teisę pradėti prokuroras, jeigu tokia nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų.

Šioje byloje nėra aptartų išimtinių atvejų. Konfliktas tarp nuteistojo ir A.V. J. buvo buitinis ir neturėjo visuomeninės reikšmės, o nukentėjusiajam A.V. J. nebuvo kliūčių ginti savo teisėtų interesų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A.V. J. būtų žodžiu ar raštu pateikęs skundą. Priešingai, iš bylos aplinkybių matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas dėl nukentėjusiosios R. M. sumušimo. Net ir po A.V. J. kaip liudytojo byloje apklausos įtarimai 2007m. birželio 13 d. R. P. buvo pareikšti tik pagal LR BK 138 str. 1d. Dėl A.V. J. sumušimo įtarimas pagal LR BK 140 str. 1d. R. P. buvo pareikštas 2007m. spalio 16 dieną, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad per šį laikotarpį, t.y. nuo 2007m. birželio 13 d. iki 2007m. spalio 16 d. A.V. J. būtų pareiškęs skundą dėl R. P. veiksmų.

Esant šioms aplinkybėms nebuvo jokio teisinio pagrindo R. P. kaltinti pagal BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, pastarajam ar jo teisėtam atstovui to neprašant. Dėl šių aplinkybių procesas pradėtas nepagrįstai ir byla šioje dalyje R. P. turi būti nutraukta (LR BPK 3 str. 1 d. 6 p.)., A.V. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nuteistojo kaltė padarius LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikaltimą įrodyta byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu išsamiai patikrintais ir ištirtais bei teisingai, nešališkai įvertintais įrodymais- nukentėjusiųjų R. M., A.V. J. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kitais bylos duomenimis. R. M. ir A.V. J. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, jų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, neprieštaringi, logiški. R. M. ir A.V. J. nurodytas aplinkybes, kad R. M. sumušė būtent R. P. patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kuriuose nustatyta, kad R. M. ir A.V. J. atpažino R. P. kaip asmenį 2007m. vasario 3d. sužalojusį R. M. ranką. Pats nuteistasis neneigia sudavęs smūgius lazda ir taip sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau teigia, jog jis taip darė gindamasis nuo įsibrovimo į būstą, nes konfliktą inicijavo A.V. J., kuris pirmas pradėjo spardyti nuteistojo buto duris. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad konfliktą inicijavo nukentėjusieji ir jis tik gynėsi mušdamas juos medine lazda nepatvirtinama jokiais bylos duomenimis, išskyrus liudytojos D. P. parodymus, tačiau ji yra nuteistojo žmona, kas leidžia abejoti jos parodymų objektyvumu, be to, ji nematė, kas vyko laiptinėje kai R. P. išėjo. Ši jos parodymų dalis iš esmės neprieštarauja tam, jog būdamas laiptinėje R. P. sužalojo R. M.. Nepagrįsta nuteistojo versija, jog jis tik gynėsi nuo įsibrovimo į būstą, nes R. P. ir D. P. parodymai dėl smūgių į duris nenuoseklūs. R. P. pats nematė, jog tai A.V. J. spardė jo buto duris, jis girdėjo triukšmą, trenksmą. Iš byloje esančių jo parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad nuteistasis neįsitikinęs gresiančio pavojaus tikrumu, realumu ir akivaizdumu ir tik pagal žmonos pasakymą, kad kažkas braunasi į butą, išbėgęs į laiptinę su lazda pradėjo daužyti R. M. ir A.V. J.. Kaip matyti iš nuteistojo parodymų pirmosios instancijos teismo metu žmona nesakė, kas būtent braunasi į butą, iš D. P. parodymų matyti, jog ji net nesakiusi, kad kažkas braunasi į vidų, o vyras R. P. išgirdęs trenksmą atėjo į koridorių, griebė lazdą ir išėjo pro duris. Pats nuteistasis taip pat nenurodo, kad pirma būtų pažiūrėjęs pro durų „akutę“, įsitikinti, kad tikrai kažkas braunasi į jo namus. Kaip nurodė pats nuteistasis, jis atidaręs duris pamatė stovinčius A.V. J. ir R. M., nenurodo, kad jie būtų jam ką nors pasakę ar padarę, ar atlikę kokius nors aktyvius, priešiškus jam veiksmus. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo metu yra nurodęs, kad nukentėjusieji jokių įrankių neturėjo. Be to, dėl neva brovimosi į nuteistojo būstą R. P. niekur nesikreipė, policijai nepranešė. Šios aplinkybės duoda pagrindą abejoti R. P. bei D. P. parodymais, kad būtent byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys brovėsi į nuteistojo butą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis būtų veikęs būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo, tariamosios būtinosios ginties ar nusikaltėlio sulaikymo būsenoje. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. P. pripažino kaltu nežymiai sutrikdžius R. M. sveikatą. Nuteistojo veika pagal LR BK 138 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybes, jog R. P. 2007m. vasario 3 d. apie 13 val. Kaune, Taikos pr. 82 B namo laiptinėje, ties 8-ojo buto durimis tyčia trenkė nukentėjusiajai R. M. medine lazda į dešinės rankos alkūnę ir vieną smūgį į krūtinę, padarydamas jai dešinio alkūnkaulio atvirą lūžimą-nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nepagrįstai nustatomoje nuosprendžio dalyje nurodė kaltinime nenurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad R. P. minėtą nuskalstamą veiką padarė neveikdamas nei būtinosios, nei tariamosios ginties, nei nusikaltėlio sulaikymo būklėje, nesant jokiai aplinkybei, pašalinančiai veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, tuo nepagrįstai išplėsdamas kaltinimo ribas- LR BPK 255str.1d. Šios aplinkybės gali būti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Tai nedaro nuosprendžio nepagrįstu ar neteisingu, tačiau ištaisytina apeliacinės instancijos teisme naujai išdėstant nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, o būtent nustatant, jog :

R. P. 2007 m. vasario 03 d., apie 13 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ties 8-to buto durimis, tyčia trenkė nukentėjusiajai R. M. medine lazda į dešinės rankos alkūnę ir vieną smūgį į krūtinę, padarydamas jai dešinio alkūnkaulio atvirą lūžimą- nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo padarė LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

Nukentėjusioji R. M. byloje pareiškė 30 000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. LR BPK įpareigoja teismą visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje ir tik tais atvejais, kai negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (LR BPK 110 str. 1d. ). R. M. baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, ji pateikė civilinį ieškinį atlyginti 30 000 litų neturtinę žalą. LR BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso normas ir tik kylant klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. LR CPK 178 str. įpareigoja kiekvieną asmenį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. R. M. nurodė ieškinio dydį, tačiau teisėjų kolegijos manymu nepakankamai pagrindė savo reikalavimo priteisti būtent tokio dydžio neturtinę žalą, ieškovė nurodė tik vieną aplinkybę, pagrindžiančią neturtinės žalos priteisimą-tai, kad ji negalėjo nieko dirbti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, tačiau konkrečiai nenurodė, kokius neigiamus dvasinius, sudarančius neturtinės žalos turinį, patyrė nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu R. P. padaryto nusikaltimo. Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sveikatos sutrikdymo laipsnį, kitas LR CK 6.250 str. 2d. numatytas aplinkybes, tačiau nenurodė, į kokias konkrečiai neturtinės žalos pasekmes atsižvelgė priteisdamas neturtinę žalą. Ši aplinkybė ištaisytina apeliacinės instancijos teisme.

Nukentėjusioji pareiškė 30 000 litų dydžio ieškinį atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Šį reikalavimą grindė vien tuo, kad visus metus nieko negali daryti. Šis argumentas kolegijos manymu nepakankamas pagrįsti 30 000litų reikalaujamą neturtinę žalą, todėl teismas priteisdamas nukentėjusiajai neturtinę žalą atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas atviras lūžis, dėl ko neabejotinai nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, kurį laiką ranka buvo įtvare, todėl apribojo nukentėjusiajai galimybes judėti. Apeliacinės instancijos procese ji nurodė, kad ir šiuo metu ji negali vairuoti automobilio, ką darė iki patirto sužalojimo dėl kaltų nuteistojo veiksmų, negali pati apsirengti, ranka buvo peroperuota. Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiosios patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to, kad ji buvo sumušta kito artimo žmogaus akivaizdoje, taip pat įvertina tai, kad padarytas nusikaltimas nesunkus, tačiau tyčinis, patirtas sužalojimas priskiriamas nesunkių sveikatos sutrikdymų kategorijai. Taip pat atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį, o būtent tai, kad jis tik iš dalies darbingas, dirba, tačiau nepastoviai, gyvena su žmona, kuri taip pat yra I grupės invalidė, iš nuteistojo priteista atlyginti visą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas įvertina šių aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir sprendžia, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 5000 (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl LR BK 138 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos įvykio, nusikaltimo sudėties, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas/teisėjas/ perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nesivadovavo LR BPK 233 str.3d. nuostatomis. Nuo 2007-09-01 įsigaliojus įstatymo pataisoms, teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje turi nurodyti ir veiką, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. To nepadaryta 2007-11-08 nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje/b.l.117/..

Nuosprendžio dalis dėl R. P. pripažinimo kaltu padarius LR BK 140 str. 1d. numatytą nusikaltimą, panaikintina, byla šioje dalyje nutrauktina (LR BPK 327 str. 1p.) dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

-nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti, nesant nukentėjusiojo A. V. J. skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo;

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. P. priteista A. V. J. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti, A. V. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą;

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. P. skirta bausmė pagal LR BK 140 str. 1d. subendrinta su bausme, skirta pagal LR BK 138 str. 1d. ir nustatyti, jog bausmė skiriama pagal LR BK 138 str. 1d. laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. P. per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) paros laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 5.00 val;

- iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138str.1d., pašalinti aplinkybes:“ neveikdamas nei būtinosios, nei tariamosios ginties, nei nusikaltėlio sulaikymo būklėje, nesant jokiai aplinkybei, pašalinančiai veikos pavojingumą ir priešingumą teisei“.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.