Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

M. M. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d., apie 1.00–2.00 val. atėjo į naktinį klubą „Corner cafe“, Islandijos g., Vilniuje. Ten leido laiką, prieš tai alkoholį vartojo kitame klube. Apie 4.00–5.00 val. nepažįstamas jaunuolis, kurį matė pirmą kartą, pasiūlė nusipirkti narkotikų, vadinamų „kristalas“. Iš to vaikino už 30 eurų nusipirko „kristalą“, supakuotą į polietileninį, užspaudžiamą maišelį. Nedidelę dalį susitrynęs suvartojo klubo tualete, o likusią dalį maišelyje laikė prie savęs, džinsų kišenėje. Iš baro išėjo su draugu apie 8.00 val. Apie 9.25 val., netoli Operos ir baleto teatro pastato, A. Vienuolio g. 1, Vilniuje, įsėdo į „Spark“ automobilį ir netrukus pro tą automobilį pravažiavo policijos tarnybinis automobilis, tačiau apsisuko ir sugrįžo prie jų stovinčio automobilio. Pareigūnai priėję paklausė, ar neturi draudžiamų daiktų, patikrino draugą. Tada jis prisipažino, kad turi „kristalą“ ir parodė, kurioje džinsų kišenėje, bei ištraukė maišelį su narkotikais. Dėl šio įvykio nuoširdžiai apgailestauja, nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tai buvo pirmas kartas, kai įsigijo pabandyti vadinamą narkotinę medžiagą „kristalą“. Apie tai niekas nežinojo. Anksčiau nėra teistas, yra dirbantis. Sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas M. B. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d., apie 9.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, A. Vienuolio g. 1, Vilniuje, pastebėjo stovintį automobilį „Mini Cooper S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje sėdėjo du vyriškiai. Pastarieji, pamatę juos pravažiuojančius, pradėjo žvalgytis ir stebėti jų judėjimo kryptį, todėl nusprendė apsisukti ir patikrinti. Priėjus prie minėto automobilio buvo pasiteirauta, ką vyrai veikia automobilyje. Kadangi automobilis yra vienos iš nuomos veikla užsiimančių įmonių, šie teigė, jog automobilį bando prisijungti, kad juo galėtų naudotis. Bendraujant su automobilio vairuotojo vietoje sėdinčiu asmeniu M. M., šis bendravimo metu pradėjo jaudintis, pastarajam pradėjo drebėti rankos, pradėjo kandžiotis lūpas. Paklausti, ar prie savęs, ar automobilyje gali turėti draudžiamų daiktų, ar daiktų, kuriems reikalingi leidimai, šie atsakė, kad tokių daiktų nei prie savęs, nei automobilyje, neturi. Nusprendus atlikti asmenims dalinę apžiūrą, pirmajam ši buvo atlikta keleivio vietoje sėdinčiam S. Š., tačiau draudžiamų daiktų pas jį rasta nebuvo. Dar kartą pasiteiravus vairuotojo vietoje sėdinčio M. M., ar šis tikrai neturi draudžiamų daiktų, šis pasakė, kad kišenėje turi, galimai, narkotinių medžiagų, kurias pats dalinės asmens apžiūros metu pateikė iš dešinės džinsinių kelnių priekinės kišenės. Iš kišenės ištraukė juodos spalvos, užsegamą, plastikinį maišelį, kurio viduje buvo permatomas, užsegamas, plastikinis paketėlis su viduje baltos spalvos, kristaline medžiaga, galimai narkotine medžiaga.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas keleivinis elektromobilis „Mini Cooper S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, A. Vienuolio g. 1, Vilnius. Apžiūrėjus elektromobilį tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų nerasta, nieko nepaimta.

Iš specialisto išvados matyti, kad balkšvos spalvos kietų medžiagos gabaliukų (kristalinės medžiagos) iš 2 vnt. vienas į kitą sudėtų maišelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometilkatinono, kurio masė yra 0,322 g. Vatos tampone, kuriuo paimtos nuoplovos nuo M. M. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) 3-chlorometilkatinonas (sinonimai: 3-CMC; clophedrone; cheminis pavadinimas: 1-(3-chlorophenyl)-2-(methylamino)propan-1-one) yra psichotropinė medžiaga, priklausanti katinono darinių ir katinono bioizoterinių darinių grupei (sąrašas Nr. I „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.), kuriose 3-chlorometilkatinono (Nr. 120) nedideliu kiekiu pripažįstama masė iki 0,2 g, o didelis kiekis – masė virš 20 g.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad M. M. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, 3-chlorometilkatinoną, neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo M. B. parodymai, taip pat byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas ir specialisto išvada apie pas M. M. rastos draudžiamos medžiagos rūšį ir kiekį.

Pagal ankščiau minėtas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“, pas M. M. 2024 m. lapkričio 30 d. rastas psichotropinės medžiagos (3-chlorometilkatinono) kiekis - 0,322 g - nors ir viršija nedidelį šios medžiagos kiekį (iki 0,2 g), tačiau nesiekia didelio minėtos psichotropinės medžiagos kiekio (20 g). Byloje surinkti duomenys leidžia pripažinti, kad M. M. psichotropinę medžiagą – 3-chlorometilkatinoną pats įsigijo savo reikmėms, ją pats vartojo, tą patvirtina ir rastas psichotropinės medžiagos nedidelis kiekis. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta, kad M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamajam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad M. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo įsakymu kaltinamasis M. M. neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

M. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

M. M. praeityje teistas nebuvo, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas penkis kartus, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą. Kaltininkas yra nevedęs, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas. Teismas nustatė vieną M. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą elektroninėje baudžiamojoje byloje nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomos trukmės laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus ir draudimą, kurie padėtų įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės tikslus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. M. per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 00.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir uždrausti M. M. per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. M. per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 00.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir uždrausti M. M. per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

- po tyrimo likusius medžiagos (0,356 g) gabaliukus, kurių sudėtyje yra 3-chlorometilkatinono, supakuotus į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje (pagal 2025 m. kovo 10 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-3350989-24) – sunaikinti;

- voką su likusiais pateiktais objektais ir tirti pateiktų objektų pakuotėmis, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (objektai grąžinti po 2025 m. kovo 10 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-3350989-24) – sunaikinti.

Kaltinamasis nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Išaiškinti M. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.