- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- eI2-11517-414/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02850-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33416 (toliau – ir Ginčijamas nutarimas). Taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2024 m. gegužės 15 d. Darbo inspekcija priėmė Ginčijamą nutarimą atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 3 dalimi nutarė už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto pažeidimo padarymą paskyrė pareiškėjai 200 Eur dydžio baudą. Bylos nagrinėjimo metu Darbo inspekcija nustatė, kad Darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje buvo gautas raštas iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), kuriame informuoja, kad atlikdamas užsieniečių kontrolės funkcijas, nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. gruodžio 29 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį V.F., a. k. (duomenys neskelbtini), turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo pagrindu. Užsienietis su tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, leidimu taip pat dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d.
Migracijos departamentas papildomai informavo, kad 2022 m. liepos 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui pateikė pranešimą dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo prijungimo būdu prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sąrašą užsieniečių, turinčių leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (sąraše 48 asmenys). Migracijos departamento pateiktame sąraše yra ir V. F. duomenys. UAB “(duomenys neskelbtini)”, vykdydama Darbo inspekcijos nurodymą, pateikė V. F. (duomenys neskelbtini) pasą, leidimą laikinai gyventi Nr. 760090660, išduotą 2022 m. kovo 30 d., 2023 m. gruodžio 27 d. darbo sutartį, 2024 metų sausio ir vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, 2023 m. gruodžio 28 d. pateiktą pranešimą bei tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo V. F..
UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovas N. N. pažeidimą pripažino, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, bei nurodė, kad nutarimą atsiusti el. paštu (duomenys neskelbtini). Įvertinę tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Darbo inspekcija konstatavo kad, turimų duomenų pakanka padaryti išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", įdarbindama trečiosios šalies pilietį V. F.,, gim. (duomenys neskelbtini) kuris turėjo leidimą laikinai gyventi išduotą tarpininkaujant kitai įmonei (kvietėjas įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą. Pareiškėja pripažino Užimtumo įstatymo pažeidimo juridiniam asmeniui protokole jam inkriminuotą bei Ginčijamame nutarime nustatytą pažeidimą, tačiau jį laiko formaliu, vienkartinio pobūdžio, atsitiktiniu, sukeliančiu neadekvačias ir neproporcingas pasekmes – sankcijas (Migracijos departamente neišduodami leidimai užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar turimi leidimai panaikinami).
Pažymi, kad Užsieniečio specialybė (pareigybė) patenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A1-1131 „Dėl užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kvotos 2021 metams patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas).
Šalies argumentai
Pareiškėja su Ginčijamu nutarimu nesutinka, nes, keičiant darbdavį, naujas leidimas gyventi darbuotojui nėra išduodamas, be to, keičiant darbdavį, prašymą dėl darbdavio pakeitimo Migracijos departamentui gali ir privalo pateikti tik pats darbuotojas, o ne darbdavys, darbdaviui nei tokia teisė, nei pareiga nėra numatyta. Iš Ginčijamo nutarimo nėra aišku, kuri teisės aktų nuostata įpareigoja darbdavį kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo užsieniečiui išdavimo, todėl mano, jog Darbo inspekcija suklydo, nes galiojantys teisės aktai tokios darbdavio pareigos nenumato.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja atliko darbdavio pareigą pareikalauti, kad įdarbinamas trečiosios šalies pilietis pateiktų galiojantį leidimą laikinai gyventi arba kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)gim) pilietis V. F. atvykęs įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)", turėjo anksčiau išduotą leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini) bei kitus įdarbinimui reikalingus dokumentus, jo kvalifikacija atitiko darbdavio reikalavimus. Apie darbuotojo įdarbinimą laiku ir tinkamai buvo pateikti pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), darbo sutarties vykdymo metu buvo periodiškai ir laiku deklaruojamos užsieniečiui išmokamos sumos, mokami teisės aktais nustatyti mokesčiai (pajamų, socialinio draudimo ir kt.), vykdomi kiti įstatymų nustatyti formalumai ir kitos darbdavio pareigos. Pareiškėja neatliko jokių tyčinių veiksmų siekiant neslėpti užsieniečio įdabinimo faktą, kaip tik siekė teisingai vykdyti įstatymų reikalavimus, todėl Ginčijamas nutarimas yra visiškai nepagrįstas.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Darbo inspekcija nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su skundo teiginiais ir pažymi, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje numatyta imperatyvi užsieniečių įdarbinimo sąlyga - užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
Nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi ar vizos Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys.
Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama darbdaviu neužtikrino ir nekontroliavo, kad jos veikloje būtų laikomasi imperatyvių Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatų, o būtent – negavus Migracijos departamento sprendimo pakeisti darbdavį, 2023 m. gruodžio 29 d. įdarbino ir leido dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. F., gim. (duomenys neskelbtini), turėjusiam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760090660 išduotą tarpininkaujant kitai įmonei (UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Darbo inspekcijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33416 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. gruodžio 29 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį V.F., a. k. (duomenys neskelbtini), turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo pagrindu.
2024 m. gegužės 15 d. Darbo inspekcija priėmė Ginčijamą nutarimą atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi nutarė už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto pažeidimo padarymą paskyrė pareiškėjai 200 Eur dydžio baudą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 62 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Užimtumo įstatymo (redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
Paminėta teisės aktų analizė leidžia padaryti išvadą, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas; užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ir gauti Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją); užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
Toks teisės normų išaiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-682-624/2023, Nr. eA-307-662/2023). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-307-662/2023).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. gruodžio 29 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį V.F., a. k. (duomenys neskelbtini), turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo pagrindu, tačiau užsienietis neturėjo Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą.
Už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus darbdaviui taikoma atsakomybė, numatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą).
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
Pažymėtina, kad Darbo inspekcija, Ginčijamame nutarime skirdama pareiškėjai minimalią sankcijoje nustatytą baudą (200 Eur) atsižvelgė į tai, jog pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą, gailėjosi, padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pareiškėja skunde teismui iš esmės nenurodė jokių kitų, išskyrus tas, kurias skirdama baudą jau įvertino Darbo inspekcija, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama.
Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Darbo inspekcija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Ginčijamas nutarimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakys.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.