Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorams Žanai Sokolovskai, Indrei Petkevičiūtei

Nukentėjusiajam D. J.

Kaltinamiesiems A. M. ir A. P.

kaltinamųjų gynėjams adv. Kęstučiui Mikšiui, adv. Vladimirui Vlasovui, adv. Dainorai Saulienei, adv. Rūtai Miškinienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, 7 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv(duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2001-02-21 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d., 271 str. 2 d. - 3 m. l.a.; 2) 2005-02-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. -6 mėn. l. a; 3) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 186 str. 3 d. -3 mėn. viešųjų darbų; 4) 2009-07-01 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d., 215 str. 1 d.- 4 m. l.a; 5) 2009-09-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 181 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. l.a. 2009-12-18 Vilniaus apygardos nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d. subendrintos 2009-07-01 Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 5 m. l.a.

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2006-01-09 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. 3 m. l.a.; 2) 2009-07-01 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d. 2 m. l.a;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. ir A. P. 2004-12-05 apie 19 val., veikdami bendrininkų grupėje prie restorano ,,Valsta“ esančio Klevų al. gatvėje, Lentvaryje, Trakų r., plėšimo tikslu priėjo prie D. J., kur A. M. sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, pargriovė jį ant žemės ir ėmė rankomis smaugti, tokiu būdu atimdamas galimybę D. J. priešintis, tuo metu A. P. iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung SGH-C100“ 400 Lt vertės, o A. M. jėga nuvilko nuo D. J. odinę striukę 600 Lt vertės, tokiu būdu A. M. ir A. P. bendromis pastangomis pagrobė D. J. priklausančio turto už 1 000 Lt. t.y. įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 180 str. 1d.

A. P. 2004-12-07 apie 21 val. Klevų al. gatvėje, kieme tarp namų Nr. 30 ir 32, Lentvaryje, Trakų r, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, D. J. į krūtinės sritį, padarydamas pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvėje, t.y. sunkiai sutrikdė D. J. sveikatą t.y. A. P. įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 135 str. 1 d

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad jis nesupranta dėl ko jis yra kaltinamas, kadangi jokių nusikaltimų nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu jis neįvykdė. Tuo metu jam buvo tik 19 metų, buvo tik ką baigęs vidurinę mokyklą ir jokių priežasčių nusikalsti D. J. atžvilgiu nebuvo, jam nieko blogo nėra padaręs.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, parodė, kad nieko nedarė ir jokioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. Ką veikė 2004-12-05 vakare, nepamena. A. P. nepažįsta, taip pat iki 2004-12-05 nepažinojo ir nukentėjusiojo D. J..

Nukentėjusysis D. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2004 m. gruodžio 5 d. apie 18 val. išėjo iš savo namų, esančių Lentvaryje, Lakštingalų g. 1-1, ir nuėjo į vaizdo kasečių nuomą, esančią Lentvario mieste prie bažnyčios. Apie 19 val. ėjo atgal namo per geležinkelio tunelį, o paskui takeliu lygiagrečiai Klevų alėjos gatve. Išėjus į Klevų alėjos gatvę, nepriėjus iki restorano "Valsta" apie 50 m., pajuto, kad kažkas iš nugaros pradėjo jį smaugti ir pargriovė ant žemės. Nukritęs ant žemės pamatė, kad vienas vaikinas jį smaugia, t.y. laikydamas už kaklo prispaudė jį prie žemės, o kitas vaikinas apieškojo jo striukės kišenes. Kadangi toje vietoje gatvė yra apšviesta, jis gerai įsidėmėjo vaikinų veidus ir kaip jie buvo apsirengę. Vaikinas, kuris jį laikė suspaudęs už kaklo buvo apie 1,80 m ūgio, juodų, truputėlį susigarbanavusių plaukų. Jis buvo apsirengęs sportinėm, juodos spalvos kelnėm, juodais sportbačiais, džinsine mėlynos spalvos žiemine striuke su kailio imitacijos apykakle. Kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tai A. M.. Kitas vaikinas, kuris apieškojo jo striukės kišenes buvo apie 1,75 m ūgio, trumpų plaukų, truputėlį pliktelėjęs iš priekio, jis buvo apsirengęs tamsiai mėlynais džinsais, žieminiais batais, juodos spalvos puspalčiu. Kaip vėliau buvo nustatyta tai buvo A. P.. Viskas įvyko labai greitai, o pats užpuolimas truko kelias minutes. Jį užpuolę vaikinai tarpusavyje kalbėjo rusiškai. Vaikinas, kuris jį apieškojo, ištraukė iš jo ( D. J.) striukės kišenės jo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG SGH-C100 ir įsidėjo jį į palto kišenę. Piniginė buvo kelnių kišenėje – ji buvo plona, todėl turbūt užpuolikai jos nepastebėjo. Tuomet vaikinas, kuris jį laikė pasakė, kad jo ( D. J.) striukė gal būt tiks jam ir nuėmė nuo nukentėjusiojo striukę. Netrukus tie vaikinai nubėgo link restorano "VALSTA", tačiau kur tiksliai, jis nematė. Pabėgus vaikinams jis nuėjo namo. Atėjęs namo apie tai, kas nutiko, papasakojo savo vyresniam broliui R. J. Į policiją dėl įvykio nesikreipė, nes galvojo, kad pats išsiaiškins, kas tai padarė.

Kitą dieną, t.y. gruodžio 6 d. mokykloje draugams papasakojo kas nutiko ir apibūdino jį užpuolusius vaikinus. Draugai papasakojo, kad tame rajone yra du vaikinai, kurie atitinka jo apibūdinimą. Draugai sakė, kad vieno iš jų vardas A. ir jis gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nepasakė. Grįžęs iš mokyklos namo jis viską papasakojo broliui R. J. ir tos pačios dienos vakare apie 21 val. kartu su juo nuėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškoti A. Priėję prie namo laiptinės pamatė kelis rūkančius vaikinus ir paklausė, ar čia gyvena vaikinas vardu A. Vaikinai atsakė, kad vaikinas vardu A, gyvena ketvirtame namo aukšte ir nurodė kaip surasti jo butą. Tada jis kartu su broliu pakilęs į ketvirtą aukštą paskambino į duris, kurias jam nurodė. Duris atidarė moteris, kurios jo brolis paklausė, kur yra jos sūnus. Moteris atsakė, kad sūnus yra išvažiavęs į Vilnių. Tuomet jis ( D. J.) pasakė, kad A. atiduotų ką paėmė ir kartu su broliu išėjo. Kitą dieną, t.y. gruodžio 7 d. kartu broliu apie 20 val. vėl nuėjo pas A. Einant pas A., brolis trumpam stabtelėjo prie namo Nr. 32, esančio Klevų alėjoje, o jis ( D. J.) nuėjo toliau. Einant link namo Nr. 30 jis pamatė link jo ateinantį vaikiną su puspalčiu, kurį jis iškart atpažino, kaip vaikiną 2004-12-05 užpuolusį jį ir atėmusį mobiliojo ryšio telefoną. Tuomet priėjęs prie jo paprašė atiduoti telefoną, tačiau vaikinas nieko nesakęs pradėjo bėgti link spaudos kiosko, o jis ėmė jį vytis. Maždaug po 10 metrų jį pasivijo ir norėjo sugriebti už palto, tačiau vaikinas atsisukęs savo ranka smogė jam į petį. Tą pačią akimirką jis (D. J.) suprato, kad jam buvo durta, tačiau kokiu daiktu, nematė. Vaikinas su puspalčiu nubėgo link devynių aukštų namo, o jis nubėgo atgal link brolio. Pribėgęs prie brolio, papasakojo kas nutiko. Brolis paskambino savo pažįstamam, kuris netrukus atvažiavo su automobiliu ir nuvežė jį į Greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Vėliau jis buvo perkeltas į Centro filialo ligoninę. Pagrobtą mobilaus ryšio telefonas yra 400 Lt, o pagrobta odinė striukė-600 Lt. vaistams išleido 500 Lt, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neišsaugojo, nes nuo to praėjo daug laiko ir niekas nepasakė, kad reikia surinkti tai patvirtinančius dokumentus. Dėl padaryto sunkaus kūno sužalojimo ji patyrė didelį fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, kurį laiką negalėjo tęsti mokslų vidurinėje mokykloje, kur tuo metu mokėsi 12 klasėje ir tinkamai pasiruošti baigiamiesiems egzaminas., baimės ir nesaugumo jausmas. Gydytis teko pusantrų metų, o sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, nes keičiantis orui viduje jaučia skausmus. Dėl šio įvykio pateikė civilinį ieškinį 21 500 Lt sumai, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų.

Liudytojas O. P. teisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai laiko jau nepamena, iš kaimynų E. P. ir V., jo pavardės nežino, kurie šiuo metu abu jau mirę, sužinojo, kad priešais jų buto langus, lauke, kilo kažkokios muštynės. Tačiau kaimynai tvirtino, kad jo brolis A.P. tame konflikte nedalyvavo. Jis su broliu vakarais kartu sportavo. Treniruotės vykdavo tris kartus į savaitę ir jos būdavo Vilniuje. Namo sugrįždavo apie 22 kartais apie 23 val. Kas buvo 2004 m. gruodžio mėnesį jis tiksliai pasakyti negali. Kiek pamena, brolis A. P. vilkėdavo striukes, kad nešiotų paltus ar puspalčius, jis nematė. Apie tai, kur buvo brolis A. P. 2004-12-05 ir 2004-12-07 jis pasakyti negali, nes to nepamena, kadangi praėjo jau labai daug laiko.

Liudytoja E. C. teisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. pažįsta jau daugiau kaip 10 metų. Tai jos vyro brolis. Ji susipažino su jo broliu O., o per jį į ir su A. J.. Jos santykiai su A.J. visuomet buvo geri. Jis ateidavo pas ją su O. pasisvečiuoti. Tame pačiame bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir ji su O., gyveno E. C. buvęs vyras E. P.. Jos buvęs vyras, gyvendamas bendrabutyje, pažinojo O. ir A. P.. Jo santykiai su A. ir O. buvo normalūs. Jos buvęs vyras jai sakė, kad matė tą įvykį , tačiau anot jo, kad tame įvykyje dalyvavo ne A. P..

Liudytoja O. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta A. P., kadangi yra jo kaimynė. Apie 2004-12-05 ir 2004-12-07 įvykius nieko pasakyti negalinti, nes nežino, Gali patvirtinti tai, kad A. P. rengdavosi sportiniu stiliumi, nešiojo juodą striukę. A. tėvas turėjo juodą neilgą puspaltį.

Liudytojas D. K. teisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta A. P., nuo vaikystės. Apie 2004-12-05 ir 2004-12-07 įvykius nieko pasakyti negalintis, nes nieko nežino, Gali patvirtinti tai, kad A. P. rengdavosi sportiniu stiliumi, nešiojo juodą striukę, džinsines kelnes, būdavo trumpai kirptais plaukais.

Liudytojas V. S. teisminio tyrimo metu davė parodymus analogiškus liudytojo D. K. parodymams.

Liudytojas R. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2004 m. gruodžio 5 d. apie 18 val. jis buvo namuose, kai grįžo brolis D. J., kuris buvo be striukės ir pasakė, kad prie restorano ,,Valsta“ jį apiplėšė iš matymo pažįstami vaikinai. Jie atėmė iš jo striukę ir mobilų telefoną Samsung. Kitą dieną grįžęs iš mokyklos brolis pasakė, kad sužinojo, kur gyvena vienas iš jį apiplėšusių vaikinų. Jo vardas galimai A. Jie kartu apie 21 val. nuvažiavo į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš prie namo buvusių vaikinų pasiteiravo ar šiame name gyvena vaikinas vardu A. Jiems kieme buvusieji vaikinai nurodė, kad toks vaikinas gyvena namo ketvirtame aukšte. Ketvirtame aukšte priėjo prie vieno buto durų ir į jas paskambino. Jas atidarė A. brolis ir motina, kurie paaiškino, kad A. nėra, kad jis Vilniuje. Jis ( R. J.) jiems pasakė, kad jis grąžintų paimtus daiktus ir jie išėjo. 2004-12-07 vakare vėl nutarė nueiti pas A. Apie 21 valandą kartu su broliu ėjo prie Klevų al. 32 namo Lentvaryje. Brolis nuėjo į priekį. Po kelių akimirkų jis išgirdo, kad brolis rėkia, jog į jį dūrė peiliu. Tada jis ( R. J.) iš karto paskambino savo pažįstamam kuris su savo automobiliu skubiai nuvežė D. J. į ligoninę, kur brolis buvo paguldytas į ligoninės reanimacijos skyrių. 2004-12-08 apie 17 val. jam telefonu paskambino vyriškis, prisistatęs A. vardu ir siūlė susitikti ir išsiaiškinti susidariusią situaciją. Jis (R. J.) pasakė, kad su juo nenori turėti jokių reikalų. D. A. neskambino.

Liudytoja Č. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad prisimena kai sūnus D. J. namo sugrįžo be striukės ir mobilaus telefono. Jis jai paaiškino, kad jį užpuolė nepažįstami du vaikinai, kurie ir atėmė striukė ir telefoną. Į policiją po šio įvykio ji kaip nukentėjusiojo motina nesikreipė, kadangi nesitikėjo, kad bus surasti sūnaus skriaudikai. Kad jis pats ieškojo savo skriaudikė ji nežinojo, apie tai sužinojo tik atsitikus tam kai buvo sunkiai sužalotas D. Apie tas aplinkybes ji sužinojo iš policijos pareigūnų būnant ligonėje po sūnaus sužeidimo.

Liudytojas O. D. teisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu dirbo Trakų r. Policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju. Šį tyrimą atliko būtent jis. Galimus nusikaltimo vykdytojus nustatė operatyviniai darbuotojai. Jis gi nuvykęs pas nukentėjusįjį D. J. vykdė jo apklausą ir asmens atpažinimą pagal nuotrauką, o vėliau ir asmens atpažinimą. Dėl atlikto asmens atpažinimo buvo kilęs nepasitenkinimas tiek iš įtariamojo, tiek iš jo advokatės pusės. Nepasitenkinimą jie reiškė bandydami savaip jiems naudinga linkme interpretuoti įvykius t.y. atpažinimo atlikimą, siekdami, kad jis būtų pripažintas netinkamai pravestu. Dėl to fakto buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Vėliau šis tyrimas buvo perduotas kitam tyrėjui.

Liudytojas I. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra D. J. draugas, kartu mokėsi vidurinėje mokykloje. Prisimena tą momentą, kai D. paskolino savo striukę ir, kad D. jam papasakojo kas su juo atsitiko ir apibūdino jį užpuolusius asmenis ir klausė gal kas žino kur juos surasti. Pagal apibūdinimą jis pasakė, kad panašus vaikinas gyvena šalimais jo namų, kurio vardas A. Su A. nebuvo pažįstamas ir jokių santykių neturėjo, tačiau pagal D. apibūdinimą būtent A. ir atitiko.

Liudytojas G. K. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra gydytojas chirurgas. Per metus gydo apie 100 ligonių, todėl konkrečiai šio (D. J. sužalojimo ir gydymo) atvejo neprisiminantis. Perskaičius įrašus darytus ligos istorijoje, matyti, kad D. J. buvo sužeisti vidaus organai, o konkrečiai plaučiai. Pirminė pagalba buvo suteikta kitoje gydymo įstaigoje. Kai sužeisti plaučiai, žmogaus galimybės streso būsenoje yra neribotos. Tokiomis sąlygomis, kaip buvo su nukentėjusiuoju jis galėjo ir bėgti ir šaukti. Mediciniuose dokumentuose trinti negalima. Taisymai galimi tik tuo metu pataisymo vietoje yra parašoma, kad „ištaisytu tikėti‘‘.Galutinę išvadą dėl ligonio sužalojimo teikiama atlikus kompleksinius veiksmus įvertinus ligonio būseną, vadovaujantis rengenologo, deagnostikos išvadomis.

Liudytojas A. G. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2004 m. buvo Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertas. Pagarsinus jo surašytą išvadą jis gal pasakyti, kad sužalojimų sunkumas buvo nustatyas, pagal tuo metu galiojusius sužalojimų sunkumų nustatymo taisykles ir kriterijus. Tuo metu kiaurymisis krūtinės sužalojimas buvo vertinamas kaip sunkus kūno sužalojimas.

Liudytoja N. N. teisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirbo „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje gydytoja radiologe. Dėl parodytų medicininių dokumentų gal paaiškinti, kad taip būtent ji atliko taisymą mediciniuose dokumentuose, nes buvo neteisingai nurodytas rengeno nuotraukos darymo būdas. Nuotraukos atlikimo būdas neturi įtakos ligonio būklei. Ligonio būklę vertina jį gydantis gydytojas, o nuotraukos atlikimo būdo jis nevertina.

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo apklausų metu parodė, kad 2004 m. gruodžio 5 d. apie vidurdienį iš namų išėjo į kioską nusipirkti cigarečių. Tada grįžo į namus ir į kiemą daugiau išėjęs nebuvo. Apie 17 valandą nuėjo pas savo brolį, gyvenantį tame pačiame name, tik kitame aukšte. Ten užtruko apie valandą. Brolio namuose buvo ir jo draugė E. Vėliau grįžo į namus. Ten po kiek laiko atėjo ir brolis. Apie 21 ar tai 22 valandą A. P. nuėjo miegoti. Kitą dieną, apie 5.30 val. jis išvyko į darbą. Iš darbo grįžo namo apie 15 valandą. Apie 16-17 val. išvažiavo į Vilnių susitikti su drauge A., kur buvo iki 21 valandos. Apie 22.30 val. grįžus į namus mama pasakė, kad tuo metu, kai jo nebuvo, buvo atėję trys nepažįstami vaikinai, kurie jo ieškojo ir prašė jam perduoti, kad jis turi sumokėti pinigus už stogą. Kadangi niekam nebuvo skolingas, todėl į tai nekreipė dėmesio ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, t.y. gruodžio 7 d. apie 5.30 val. išvažiavo į darbą. Iš ten grįžo apie 15 val., pavalgė ir nuėjo miegoti. Atsikėlęs apie 18-19 valandą iki 21-22 valandos žiūrėjo filmą, iš namų išėjęs nebuvo. Gruodžio 8 d. kaip įprasta apie 5.30 val. išėjo į darbą, kur netoli nuo namų, aikštelėje, laukiant automobilio, prie jo priėjo vaikinas, kuris prisistatė V. ir paklausė, ar jį pažįsta. Vaikinas pasakė, kad jo ieško Robkė, kuris yra labai ant A. P. supykęs. V. jam padiktavo Robkės telefono numerį, kurį A. P. įsivedė į savo mobilų telefoną. Apie 14.30 val., baigęs darbą, paskambino Viktoro duotu telefono numeriu, nes norėjo išsiaiškinti, dėl ko jo ieško Robkė. Telefonu atsiliepė vyriškis, kurio A. P. paklausė, kodėl jo ieško Robkė. Vyriškis atsakė, kad A. P. neva apvogė jo brolį ir pasakė, kad jis jam skolingas. A. P. pasakius, kad jis nieko nėra apvogęs ir paklausus kokį brolį, vyriškis paklausė, ar jis nepažįsta D. A. P. pasakius, kad jokio D. nepažįsta, vyriškis pasakė, kad jis jam skolingas. A. P. paklausė vyriškio, ar tai pastarasis jo ieškojo ir buvo atėjęs į namus. Vaikinas patvirtino, kad tai buvo jis. A. P. pasiūlius pasikalbėti ir išsiaiškinti kas, kam ir už ką skolingas, vyriškis pasakė, kad neturi su juo apie ką kalbėti ir pasakė, kad kalbės policijoje. Tuo pokalbį baigė. Kaltu dėl pareikšto įtarimo A. P. neprisipažįsta.( 1 t., b.l.122-123,126-132,164)

Ikiteisminio tymo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2004-12-07 vakare jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. jis stovėjo prie praviro lango ir rūkė. Tuo metu išgirdo lauke barnį rusų kalba. Jis sklido nuo vietos, kur yra praėjimas tarp namų, esančių adresais Klevų al. 30 ir 32. Išgirdęs riksmus jis atkreipė dėmesį į tai kas vyksta. Apačioje matė bėgančius du vaikinus, kurių vienas vijosi kitą. Matė, kad jie bėgo link Klevų al. 30 namo. Vaikinas bėgęs iš paskos kitam, pasivijo jį ir koja smogė prieš jį bėgusiam vaikinui į kelio sritį. Tuomet priekyje bėgęs vaikinas apsisuko ir kažkokiu daiktu, kurį laikė dešinėje rankoje, smogė vaikinui į krūtinės sritį. Tuomet iš paskos bėgęs vaikinas suklupo ir ėmė rėkti, o kitas vaikinas nubėgo miesto link. Tuomet vaikinas, kuris buvo suklupęs atsikėlė ir nuėjo link parduotuvės ,,Du gaideliai“. Pasak E. P., nors įvykio vietoje buvo prieblanda, tačiau priekyje buvęs vaikinas buvo ne A. P., nes pastarąjį jis pažįsta apie 6 metus. Minėtų vaikinų veidų jis nematė. (1 t., b.l. 75-76)

Parodymų patikrinimo vietoje E. P. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu ir parodė vietą, kur 2004-12-07 vakare matė tarp vaikinų įvykusį konfliktą. (1 t., b.l.83-86)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. C. parodė, kad A. P. pažįsta jau daugiau kaip 10 metų. Ji susipažino su jo broliu Olegu, o per jį į ir su Andrejumi. Jos santykiai su Andrejum visuomet buvo geri. Jis ateidavo pas ją su Olegu pasisvečiuoti. Tame pačiame bendrabutyje adresu Klevų al. 30, Lentvaris, Trakų r., kaip ir ji su Olegu, gyveno E. C. buvęs vyras E. P.. Jos vyras, gyvendamas bendrabutyje, pažinojo Olegą ir A. P.. Jo santykiai su Andrejum ir Olegu buvo normalūs. Ernestas E. C. neminėjo, kad būdamas namuose 2004 metais matė kažkokį incidentą per langą. Vyras tuo metu nemažai išgerdinėjo. Apie tai, kad A. P. įtariamas įvykdęs kažkokius nusikaltimus ji žino iš jo brolio Olego, tačiau ką konkrečiau jis įtariamas padaręs, nežino. (1 t. b.l. 100-101)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. J. patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu ir parodė, vietą, kurioje 2004-12-05 jį apiplėšė bei 2004-12-07 jį sužalojo. (1 t., b.l.56-59)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. J. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2004-12-05 Lentvaryje prie restorano ,,Valsta“ jį užpuolė ir apiplėšė. Taip pat atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2004-12-07 Lentvario mieste jį užpuolė ir smogė aštriu daiktu į krūtinę. (1 t., b.l. 111-112)

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. J. atpažino kaltinamąjį A. P. kaip asmenį, kuris jį 2004-12-05 apiplėšė bei 2004-12-07 jį sužalojo aštriu daiktu. (1 t., b.l. 113-115)

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu, nukentėjusysis D. J. atpažino kaltinamąjį A. M., kaip asmenį, jį 2004-12-05 apiplėšė. (2 t., b.l. 97)

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. J. atpažino kaltinamąjį A. M. kaip asmenį jį apiplėšusį. (2 t. , b.l. 102-104)

Akistatos metu tarp nukentėjusiojo D. J. ir kaltinamojo A. P. kiekvienas liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu. (1 t., b.l.153)

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2004-12-05 jį užpuolė ir apiplėšė A. P. ir A. M.. Jų veidus gerai įsidėmėjo, nes įvykio vietoje buvo geras apšvietimas. 2004-12-07 jį tikrai sužalojo A. P., nes kai pastarasis dūrė buvo atsigręžęs veidu į jį. Nukentėjusysis gerai įsidėmėjo jo veidą. (1 t., b.l.19-23)

2005-01-10 Lietuvos Teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 6650/04 (01) konstatuota, kad D. J. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvėje veikiant duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo. (1 t., b.l.44)

2004-12-23 nukentėjusysis J. J. pateikė juodos spalvos striukę, marškinėlius, kelnes, megztinį, kurie 2004-12-23 buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir saugojimui grąžinti D. J.. (1 t., b.l.60- 63)

2004-12-21 atlikus kratą A. P. gyvenamojoje vietoje, adresu Klevų (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas juodos spalvos puspaltis (b.l. 1 t. 68-69), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l. 1 t. 72-73) ir grąžintas N. P.. (1 t. , b.l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Kaip plėšimas kvalifikuojami veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo metu grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. (LAT nutartis 2007-04-20 Nr.2K-731-2007)

Kaip sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojami veiksmai kai žmogus yra sužalojamas arba susargdinamas pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas, kai sužalojimas sukėlė bent vieną iš nurodytų BK 135 str. 1 d. padarinių. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Vienu iš padarinių kurie pripažįstami sunkiu kūno sužalojimu yra laikytini krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu.

Taigi teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, įrodymų tyrimo teisme metu nustatytas aplinkybes dėl kaltinimų A. M. ir A. P. įvykdžius plėšimą bei A. P. įvykdžius sunkų kūno sužalojimą, mano, kad kaltinamųjų veika yra pilnai įrodyta ir yra tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d.

Teismas tokią išvadą daro byloje ištyręs nukentėjusiojo D. J. parodymus, kurie nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, jo paaiškinimai buvo logiški. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. buvo apklaustas keturis kartus ir vieną katą ikiteisminio tyrimo teisėjo, su juo buvo atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmai, atpažinimo pagal nuotrauką, asmens atpažinimo procesiniai veiksmai kurių metu nuketėjusysis aiškiai nurodė jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, apibūdino ir atpažino asmenis įvykdžiusius šias nusikalstamas veikas. Tai, kad nukentėjusysis pirmų dviejų apklausų vykdytų 2004-12-07 ir 2004-12-08 t.y. iš karto po sunkaus kūno sužalojimo nenurodė, kad plėšimo metu iš jo buvo pagrobta ir striukė teismas tai vertina kaip tuo metu buvusia nukentėjusiojo sunkia fizine ir psichologine būsena, kai nukentėjusysis dėl patirtų stiprių išgyvenimų ir sukrėtimų galėjo ir nenurodyti visų su nusikaltimu susijusių aplinkybių. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatų su įtariamaisiais metu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nuketėjusiojo teismui duotais parodymais.

Tai, kad kaltinamasi A. P. ir jo gynėja ginčija 2004-12-20 atliktą procesinį veiksmą – asmens atpažinimą, nurodydami, kad atliekant šį procesinį veiksmą ikiteisminio tyrimo pareigūnas tyčia parodė tušinuku į A. P., ko pasėkoje nukentėjusysis jį atpažino, teismas mano, kad toks ginčijimas yra be pagrindo, kadangi dėl šių faktų ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu tyrėjo veiksmuose pažeidimų buvo nenustatyta. Taip pat dėl minėto tyrėjo veiksmų bei jo nušalinimo Trakų r. prokuratūroje buvo nagrinėjamas skundas ir priimtas nutarimas atmesti gynėjos prašymą bei nenušalinti tyrėjo nuo tolimesnio ikiteisminio tyrimo atlikimo. Trakų r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja išnagrinėjusi gynėjos skundą dėl 2005-01-07 Trakų r. apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo, taip pat nenustatė Trakų r. PK tyrėjo suinteresuotumo bylos baigtimi bei jo nenušalino nuo tyrimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.87-1-0557-04 atlikimo. Atsižvelgus į tai ir įvertinus visas šio procesinio veiksmo atlikimo aplinkybes, teismas mano, kad atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl šie procesiniai veiksmai vertintini kaip įrodymai kopleksiškai su kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, o kaltinamojo veiksmai vertinti kaip bandymas tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat atmestina kaltinamojo A. P. ir jo gynėjos išsakyta nuomonė ir nesutikimai dėl to, kad nukentėjusysis nurodė ir apibūdino asmenį nepanašų į kaltinamąjį A. P.. Teismo mano, kad nukentėjusysis pakankamai tiksliai apibūdino jį užpuolusius asmenis ir vieną iš jų apibūdindamas kaip vidutinio šviesumo, trumpai kirptų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo apie 180 cm ūgio. (2004-12-07-08) dienos liudytojo apklausos protokolai. 2014-12-22 d. liudytojo apklausos protokole nukentėjusysis D. J. nurodo dar tikslesnius jį užpuolusių asmenų duomenis – vaikinas kuris jį laikė užspaudęs už kaklo buvo apie 1,80 m. ūgio, juodų truputėlį susigarbanavusių plaukų, jis buvo apsirengęs sportinėm kelnėm, juodos spalvos, juodais sportbačiais ir džinsine mėlynos spalvos žiemine striuke su kailio imitacijos apykakle. Vaikinas kuris apieškojo jo striukės kišenes buvo apie 1,75 m ūgio, trumpų plaukų, truputėli pliktelėjęs iš priekio, jis buvo apsirengęs tamsiai mėlynais džinsais, žieminiais batais, juodos spalvos puspalčiu. Jį užpuolę vaikinai tarpusavyje šnekėjo rusiškai. (b.t. 1,b.l. 18) Teismas mano, kad nukentėjusysis pakankamai tiksliai apibūdino jį užpuolusius asmenis ir tų asmenų individualius požymius A. P. atveju jo pliktelėjimą iš priekio – tai matyti ir iš asmens parodymo atpažinti protokolo priedo fotonuotraukų, bei paties kaltinamojo pateiktoje vidurinės mokyklos baigimo klasės nuotraukoje, kur aiškiai matyt jo praplikimo požymiai.

Dėl įvykdyto plėšimo tiek kaltinamasis A. M. tiek kaltinamasis A. P. savo kaltę neigė ir nepripažino dalyvavę įvykdant minėtą nusikaltimą, nurodė, kad jie aplamai tuo metu ir iki šiol t.y. ir dabar nebuvo ir nėra pažįstami, o nuketėjusiojo niekad ankščiau nėra matę. Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaip prieštaraujančius bylos aplinkybėms. Tai, kad kaltinamieji nėra pažįstami paneigia byloje esantis Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 nuosprendis, kuriuo A. M. ir A. P. yra pripažinti kaltais pagal LR BK 181 str.2d., t.y kaltinamieji neigia įrodytus ir patvirtintus akivaizdžius faktus. Nors pas kaltinamuosius ir nebuvo surasti nusikaltimo metu pagrobti telefonas,,Samsung SGH-C100“ ir D. J. odinė striukė, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. J. parodymams, kur jis nuo pat pradžių aiškiai apibūdino abu jį užpuolusius asmenis nurodydamas jų fizinius duomenis bei kaip buvo apsirengę jį užpuolusieji asmenys.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju E. P. kuris parodė, kad 2004-12-07 vakare jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. jis stovėjo prie praviro lango ir rūkė. Tuo metu išgirdo lauke barnį rusų kalba. Jis sklido nuo vietos, kur yra praėjimas tarp namų, esančių adresais Klevų al. 30 ir 32. Išgirdęs riksmus jis atkreipė dėmesį į tai kas vyksta. Apačioje matė bėgančius du vaikinus, kurių vienas vijosi kitą. Matė, kad jie bėgo link Klevų al. 30 namo. Vaikinas bėgęs iš paskos kitam, pasivijo jį ir koja smogė prieš jį bėgusiam vaikinui į kelio sritį. Tuomet priekyje bėgęs vaikinas apsisuko ir kažkokiu daiktu, kurį laikė dešinėje rankoje, smogė vaikinui į krūtinės sritį. Tuomet iš paskos bėgęs vaikinas suklupo ir ėmė rėkti, o kitas vaikinas nubėgo miesto link. Tuomet vaikinas, kuris buvo suklupęs atsikėlė ir nuėjo link parduotuvės ,,Du gaideliai“. Pasak E. P., nors įvykio vietoje buvo prieblanda, tačiau priekyje buvęs vaikinas buvo ne A. P., nes pastarąjį jis pažįsta apie 6 metus. Minėtų vaikinų veidų jis nematė. (1 t., b.l. 75-76) .

Šiais liudytojo parodymais teismas nesivadovauja, kadangi šis liudytojas nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nes 2006-04-19 yra miręs, todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti šio liudytojo parodymų patikimumo, tuo labiau, kad tokie parodymai nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. C. (buvusios E. P. žmonos) parodymais, kad E. E. C. neminėjo, kad būdamas namuose 2004 metais matė kažkokį incidentą per langą. Vyras tuo metu nemažai išgerdinėjo. (1 t. b.l. 100-101)

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančių bei lengvinančias aplinkybes, bei kiekvieno kaltinamojo individualius nusikalstamus veiksmus.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Taigi, skiriant bausmę A. M. atsižvelgiama į tai, kad jis neprisipažįsta dėl įvykdyto nusikaltimo. A. M. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą pagal LR BK 180 str. 1 d (BK 11 str.4 d.) Jis yra teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nepriklauso stebimų ligonių centrui. Teismas sunkinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laiko tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo principais (LR BK 54 str.2 d.), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. M. laisvės atėmimo bausmę artimą BK 180 str. 1 d. sankcijos vidurkiui.

Skiriant bausmę A. P. atsižvelgiama į tai, kad jis dėl įvykdytų nusikaltimų neprisipažino. A. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą pagal LR BK 180 str. 1 d (BK 11 str.4 d.) ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą pagal LR BK 135 str. 1d. Jis yra teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nepriklauso stebimų ligonių centrui. Teismas sunkinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laiko tai, kad nusikaltimą numatytą LR BK 180 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje. Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo principais (LR BK 54 str.2 d.), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. P. laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijų vidurkiui.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. civilinis ieškinys dėl 1500 litų turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos, civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys 5169 litų turtinės žalos.

LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Teismas pažymi, kad siekis atlyginti žalą negalį būti pasipelnijimo šaltinis kaltininko sąskaita. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. J. 2010-12-15 dienos civilinio ieškinio pareiškime nurodo, kad 2004-12-05 Lentvario m, Trakų r, be jokios aiškios priežasties jis buvo užpultas ir apiplėštas. Plėšimo metu buvo pagrobtas jam priklausantis turtas: mobilaus ryšio telefonas Samsung C100 400 Lt vertės, natūralios odos striukė 600 Lt vertės. Taip pat 2004-12-07 Klevų al. g. Lentvaryje, Trakų r. jis buvo sužalotas duriant jam į krūtinės sritį aštriu daiktu ir tokiu būdu padarant sunkų sveikatos sutrikdymą. Gydymui ir vaistams išleido 500 Lt, tačiau išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikti negali, kadangi praėjo jau daug laiko po įvykio ir jų jis neišsaugojo. Dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė ne tik fizinį skausmą bei neigiamus išgyvenimus, tačiau ir kurį laiką negalėjo tęsti mokslų H. S. mokykloje, Lentvaryje, kur tuo metu mokėsi 12 klasėje bei tinkamai pasiruošti abitūros egzaminams. Užpuolus jį be jokios dingsties ir pagrindo, jam kaip jaunam visuomenės nariui formavosi nepasitikėjimas kitais bendruomenės nariais, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas aplinkiniais, todėl nuskalstamų veikų pasekmes jaučia iki šiol. Kadangi įtariamiesiems A. M. ir A. P. jį apiplėšus buvo pagrobta turto už 1000 Lt, todėl prašo iš jų priteisti solidariai jo naudai 1000 Lt, o A. P. jį sužalojus 2004-12-07, prašo priteisti iš kaltininko 500 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės. Viso prašo priteisti bendrai 21 500 Lt sumai.

Teismas įvertinęs įvykio aplinkybes, o taip pat įvertinęs tai, kad nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negalėjo teismui pateikti visų turėtų turtinę žalą patvirtinančių įrodymų mano, kad ieškinys dėl turinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinys dėl neturtinės žalos atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus kuriais vadovaujasi teismas tenkintinas iš dalies.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys 5169 litų turtinės žalos, tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180str.1d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trims) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią laikyti įsiteisėjus nuosprendžiui nuo suėmimo dienos.

Į bausmės vykdymo laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2004-12-11 d.(vieną dieną)

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180str.1d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trims) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str.1d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir A. P. subendrintą bausmę paskirti 6 (šešis) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę A. P. įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2004-12-10 iki 2005-01-27.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą.

Bausmės vykdymo pradžią laikyti įsiteisėjus nuosprendžiui nuo suėmimo dienos.

Priteisti solidariai iš A. M. ir A. P. 1000 Lt (289 EUR) turtinės žalos nukentėjusiojo D. J. naudai.

Priteisti iš A. P. 500 Lt (144 EUR) turtinės žalos nukentėjusiojo D. J. naudai.

Priteisti iš A. P. 7000 Lt (2027 EUR) neturtinės žalos nukentėjusiojo D. J. naudai.

Priteisti iš A. P. 5169 Lt (1497 EUR) turtinės žalos civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.