Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-01-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-2460-600/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-10
Bylos Nr.
e2YT-2460-600/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30717-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
J. P. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2460-600/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30717-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas Z. B. po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) G. O. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos motina G. O. B. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat – 1/9 dalį elektros tinklų – žemos įtampos elektros oro liniją (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, nes manė, kad pareiškėjos motinos palikimą priėmė pareiškėjos tėvas. Pareiškėja pažymi, kad jos tėvas po sutuoktinės (pareiškėjos motinos) mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs likusį turtą faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. O. B. palikimo perėjimą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

4. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

5. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad G. O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 17 d. Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis duomenų matyti, kad pareiškėja yra vienintelis G. O. B. ir Z. B. vaikas. Iš testamentų registro duomenų nustatyta, kad po palikėjos G. O. B. mirties dėl palikimo priėmimo jos įpėdiniai nesikreipė.

6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad Z. B. vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Z. B. vardu yra registruota 1/9 dalis elektros tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjos tėvai šį nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje, todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro G. O. B. palikimą. Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad komunaliniai mokesčiai ir kiti nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčiai už minėtus butus po G. O. B. mirties buvo mokami.

7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos tėvas po savo sutuoktinės G. O. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes jis mokėjo mokesčius už nekilnojamojo turto priežiūrą, iki mirties gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177-197 straipsniai).

8. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjos G. O. B. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė