Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys V. L., J. L., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas G. G. papildomai paaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės išlaidų apmokėjimas yra aiškiai reglamentuotas teisės aktų, kuriuose nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, statymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Tretieji asmenys V. L. ir J. L. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. AD1-787 ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 2 327,81 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. teiktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, remonto, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Skolą sudaro nesumokėti mokesčiai skirti bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, įmokos skirtos nuolatinei daugiabučio namo techninei priežiūrai, šilumos sistemų, teritorijos priežiūrai, kaupiamosios įmokos, įmoka už remonto darbus bei žemės nuomos mokestis. Atsakovė nesutinka su reikalaujama priteisti skola, nes ji iki šiol nuosavybės teise priklausančio buto nevaldo ir juo nesinaudoja, jokių sutarčių nei su ieškove, nei su vandenį, šilumą, elektros energiją ar kitas komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis nesudarė, o prievolė sumokėti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros paslaugas kyla ne formaliam turto savininkui UAB (duomenys neskelbtini), bet faktiniam, nors ir neteisėtam šio turto – buto naudotojui J. L..

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa – butas, adresu (duomenys neskelbtini), pareigos mokėti mokesčius ieškovei, kuri yra daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė teikė gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitas paslaugas ginčo laikotarpiu. Taip pat nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų ir jų kokybės bei apimties. Įvertinus procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog iš esmės ginčas yra kilęs dėl tinkamos proceso šalies, turinčios pareigą padengti 2 327,81 Eur įsiskolinimą, susidariusį už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kada atsakovės teisės butu naudotis ir jį valdyti buvusios apribotos.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 - 4.85 straipsniai. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys, kuriomis ir remiantis ieškovas pareiškė ieškinį, numato tik butų ir kitų patalpų savininkų, o ne kitų asmenų, pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui išlaidyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas), kaupti lėšas. Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, kildamas iš savininko pareigos rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti, nepriklausomai nuo to kas yra faktinis turto valdytojas.

Iš VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovės nuosavybės teisė į butą įgyta 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-10-3508 pagrindu (CPK 715 straipsnis). Tai reiškia, jog atsakovė nuo 2018 m. kovo 12 d., kada buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-18-10-3508, laikytina buto savininke, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijusia daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę -techninę ir kitokią įrangą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakovė, kaip buto ir kitų patalpų savininkė, turi ne pasirinktinę teisę, tačiau imperatyvią pareigą, proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei minėtiems bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, kurios ji, būdama nuosavybės teisės subjektu, negali pakeisti ar eliminuoti. Taigi, šiuo atveju aplinkybė dėl faktinio naudojimosi ar nesinaudojimo butu neturi teisinės reikšmės atsakovės pareigų vykdymui bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose. Kitaip tariant, išlaidų, patiriamų vykdant daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kaupiamųjų lėšų rinkliavą, priežiūrą / eksploataciją, remontą, keitimą, montavimą, teritorijų ir laiptinių valymą, šilumos ūkio priežiūrą, šiukšlių išvežimą, susidarymas nepriklausęs nuo buvusių gyvenamųjų patalpų savininkų J. ir V. L. veiksmų, kuriais jie trukdė atsakovei naudotis ir valdyti gyvenamąsias patalpas. Pareiga atsakovei apmokėti priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas kilo iš įstatymo, nepriklausomai nuo sukeltų nuosavybės teisės suvaržymų, ir yra sietina išimtinai su nuosavybės teisės į butą įgijimo momentu.

Teismas pabrėžia, jog neatsietinai nuo byloje susiklosčiusios situacijos turi būti vertinamas tiek prievolės atsiradimo pagrindas, tiek ir jos objektas. Akivaizdu, jog šiuo atveju įsiskolinimas susidaręs ne už atsakovės butui suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų, šiluminės energijos tiekimo, už kurias mokesčiai ir jų dydis būtų tiesiogiai priklausę nuo vartotojų sunaudoto kiekio, tačiau už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, išlaidas atsakovei priskaičiavus proporcingai turimai joje daliai, lygiai jai nuosavybės teise priklausančio buto naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šių paslaugų apimčiai neturi įtakos buto faktinio valdymo faktas, t.y. netgi butui esant ginčo laikotarpiui negyvenamam, šių paslaugų apimtis nepasikeistų. Taigi, ieškovės nurodytos paslaugos už kurias prašoma priteisti skolą buvo teikiamos nepriklausomai nuo to kas bute gyveno ar negyveno iš viso, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovės argumentai, susiję su tinkamu prievolės įvykdymo subjektu, atmestini kaip nepagrįsti (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Be to pažymėtina, kad atsakovė, manydama, jog tretieji asmenys J. ir V. L. savo neteisėtais veiksmais padarė jai žalą, siekdama apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, turi teisę į teismą reikšdama atitinkamą reikalavimą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei kaip buto savininkei kilo pareiga apmokėti ieškovei už su suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovės 2 327,81 Eur skolą.

Dėl procesinių palūkanų.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 2 327,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. lapkričio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 408,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 52 Eur žyminis mokestis ir 355,95 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 408,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2 327,81 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus 81 centą) skolos, ir 408,95 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.