- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- N-575-66-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-03315-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimu V. N. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta administracinė nuobaudą – įspėjimas – dėl to, kad 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 13 val., prie Romuvos pagrindinės mokyklos, esančios Dainų g. 13, Šiauliuose, viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais jis išplūdo buvusią sutuoktinę R. N. savo mažamečių dukrų S. N. ((duomenys neskelbtini) gim.) ir Ž. N. ((duomenys neskelbtini) gim.) akivaizdoje. Teismas nurodė, kad nors V. N. teigė, jog dukterų akivaizdoje R. N. nekoneveikė, tačiau šį aiškinimą paneigė teisme apklausti liudytojai R. N., K. B., I. M., mažametės S. ir Ž. N.. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo, todėl teismas jais vadovavosi. Teismas nesirėmė liudytojo M. N. parodymais, nustatęs, kad šis asmuo yra V. N. brolis, tarp jo ir R. N. yra susiklostę aiškiai priešiški santykiai ir kad jis yra suinteresuotas tik tokia bylos baigtimi, kuri būtų palanki jo broliui.
II.
Apeliaciniu skundu V. N. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Teigia, kad byla išnagrinėta šališkai ir tendencingai, remiantis vien tik R. N. palankiais parodymais. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo R. N. tikrųjų tikslų ir motyvų jį melagingai apkaltinti, neatsižvelgė į tai, jog ji moko meluoti mažametes dukras. Pabrėžia, kad kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose buvo nustatyta, jog R. N. jį šmeižia, pasitelkdama vis tuos pačius asmenis – savo tėvus bei seserį. Tvirtina, kad neaišku, kodėl teismas nesirėmė jo brolio parodymais, tačiau rėmėsi R. N. tėvų ir sesers parodymais. Pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje, remiantis psichologinės-psichiatrinės ekspertizės išvada, konstatuota, jog mažamečiai vaikai nuolat gyvena su pareiškėja ir yra jos veikiami. Mano, kad tėvo valdžios negalėjo panaudoti priešingai vaikų interesams, nes Šiaulių miesto apylinkės teismas jo valdžią vaikų atžvilgiu jau daugiau kaip dvejus metus yra apribojęs.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinė policijos nuovada nurodo, kad šiuo atveju abu tėvai pažeidė vaikų interesus, nes nebandė išvengti konflikto mažamečių mergaičių akivaizdoje. Pažymi, kad R. N. pareiškime nurodyta, jog mažametės mergaitės girdėjo telefoninį pokalbį, kurio metu V. N. ją keikė necenzūriniais žodžiais. Vadinasi, mama R. N. taip pat neapsaugojo vaikų nuo neigiamo poveikio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
V. N. atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. išplūdo buvusią sutuoktinę R. N. savo mažamečių dukrų akivaizdoje. Kaip matyti, administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantui buvo surašytas remiantis R. N. pareiškimu (b. l. 4). Tačiau jokių įrodymų tyrimo metu nebuvo rinkta, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje esančiam protokolui surašyti reikiamų duomenų nebuvo surinkta. Kaip matyti, V. N. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo teikė nuoseklius paaiškinimus, neigdamas jam inkriminuotą pažeidimą (b. l. 10, 18). Jo paaiškinimai sutampa su liudytoju apklausto jo brolio V. N. parodymais (b. l. 35), kad V. N. R. N. nieko nesakė, priešingai, R. N. juos išvadino pedofilais ir išgamomis (b. l. 35). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantą kaltu dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo pripažino remdamasis R. N., jos motinos I. M., sesers K. B. bei dukterų S. N. ir Ž. N. parodymais. Teismas M. N. parodymais nesirėmė, nes jis yra V. N. brolis, tarp jo ir R. N. yra susiklostę aiškiai priešiški santykiai ir kad jis yra suinteresuotas tik tokia bylos baigtimi, kuri būtų palanki jo broliui. Tačiau pažymėtina, kad liudytojai I. M. ir K. B. yra R. N. šeimos nariai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad buvę sutuoktiniai V. N. ir R. N. konfliktuoja, akivaizdu, jog jos šeimos nariai taip pat yra suinteresuoti duoti savo dukrai ir seseriai palankius parodymus. Todėl nei I. M., nei K. B. parodymai negali būti vertinami kaip nekeliantys jokių abejonių dėl jų objektyvumo.
Pažymėtina, kad byloje pateiktas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos keitimo, kuris, remiantis Lietuvos teismų informacine sistema (LITEKO), yra įsiteisėjęs. Šiame sprendime nurodyta, kad apklausiamos mergaitės vartojo tokias pačias frazes kaip ir jų motina R. N., dėl ko teismas sprendė, kad kartu su mergaitėmis gyvenantys asmenys turi įtakos mergaičių elgesio, nuomonės, mąstymo formavimui. Teismas pažymėjo, kad tokią išvadą padarė ir specialistai, atlikę psichologinę ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu, kuria teismas vadovavosi kaip rašytiniu įrodymu. Sprendime teismas taip pat pabrėžė, kad prieš mergaičių apklausą teisme R. N. pro duris į kabinetą padavė ant popieriaus lapo surašytus klausimus, kurie buvo nepriimti ir grąžinti ieškovei, kas įrodo, kad mergaitės buvo ruošiamos pokalbiui ta tema, todėl jų parodymai buvo analogiški (b. l. 29). Tokias Šiaulių miesto apylinkės teismo išvadas patvirtino ir apeliacinės instancijos Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartyje.
Pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje apklaustų S. N. ir Ž. N. parodymai buvo iš esmės analogiški, kalbėdamos apie konflikto metu pasakytus jų tėčio žodžius, jos nurodė visiškai analogiškas frazes ir žodžius kaip nurodė ir jų motina („ubage, nepasieksi mano lygio“) (b. l. 34-35). Atsižvelgiant į aukščiau minėtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendime nustatytas aplinkybes dėl motinos įtakos mergaitėms, taip pat į tai, kad vaikai buvo apklausti tik parėjus dvejiems mėnesiams nuo įvykio, tačiau mergaitės detaliai atsiminė tėčio pasakytus žodžius, vertintina, jog S. N. ir Ž. N. parodymai negali būti pripažinti kaip neabejotinai įrodantys apelianto kaltę.
Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių V. N. kaltę dėl ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Todėl byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir konstatuotina, jog nėra įrodyta, kad V. N. 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 13 val., viešoje vietoje išplūdo buvusią sutuoktinę R. N.
Dėl šios priežasties Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla V. N. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. N. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.