- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- T-2063-946/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. Š. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 18 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėnesių 25 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. spalio 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Stelionis prašo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2021 m. spalio 18 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. Š., netvirtinti.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
M. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo, 1 409,51 Lt bauda.
2020 m. rugpjūčio 20 . Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžių paskirtą 14 metų laisvės atėmimo bausmę ir 11 MGL baudą, kuri Biržų apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi pakeista 5 paromis arešto, subendrinta ir paskirta galutinė bausmė 14 metų 5 mėnesiai laisvės atėmimo.
Teistas: 2006 m. balandžio 5 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 20 MGL bauda.
2007 m. gegužės 25 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta 1 metai laisvės apribojimo, 16 MGL bauda.
2010 m. kovo 24 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi, Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 MGL bauda, pakeista 5 parų areštu.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 9 mėnesiai 25 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. spalio 14 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis toliau vykdė smurtines nusikalstamas veikas, kas teismo manymu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą. Ir nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Spręsdamas dėl nuteistojo M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą dvidešimt vieną kartą skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas rodo nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net 20 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio viso laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju M. Š. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu, jo nepaklusimas pataisos įstaigoje nustatytoms taisyklėms net esant itin griežtai elgesio kontrolei yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia M. Š. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/ nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis nevisiškai atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veikla, siekdamas, kad kiti paklustų yra grasinęs ir naudojęs smurtą, tiek prieš kitus nuteistuosius, tiek prieš savo tėvą, tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl, apie tikslus kalba labai nekonkrečiai, nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. Š. neatliktos bausmės dalis (9 mėnesiai ir 25 dienos), įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamą veiką sukėlusią negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Pažymėtina ir tai, jog kaip teisingai atsiliepime nurodė prokuroras, Komisija, nagrinėdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nepagrįstai jį sprendė pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų, todėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.