Telšių apylinkės teismo sprendimas

2021-01-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-240-721/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-06
Bylos Nr.
e2YT-240-721/2021
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02674-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Pareiškėjas
T. V.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Rita Lankutienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-240-721/2021Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02674-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,dalyvaujant pareiškėjo T. V. atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė po jo senelio Vaidenuto J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą – butą su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai šį turtą valdydamas.

Pareiškime nurodo, kad jo senelis V. J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našliu. V. J. V. turėjo sūnų – S. V., gimusį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvą, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po V.J. V. mirties liko palikimas – butas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo seneliui, pareiškėjo tėvas S. V. palikimo nepriėmė, turtu nesirūpino, nes gyveno asocialų gyvenimą, nesirūpino nei savo tėvu, nei sūnumi, t. y. pareiškėju. Pareiškėjui buvo žinoma, kad senelis palaikė gerus santykius su daugiabučio namo 2 bute gyvenančiais kaimynais, kurie visaip pagelbėdavo, talkindavo atliekant sunkesnius darbus, todėl seneliui mirus, pareiškėjas kreipėsi į juos, prašydamas prižiūrėti senelio butą, pasaugoti jį, kad neapvogtų. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes stokojo gyvenimiškos patirties, neturėjo teisinių žinių bei pinigų. Pareiškėjas senelio turtu rūpinosi – prašė buto Nr. 2 savininkų pasirūpinti senelio butu. Pareiškėjo leidimu gretimo buto savininkai pakeitė durų spyną, suremontavo duris, tvarkė stogą, kad nebėgtų vanduo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūrą, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo T. V. atstovė advokatė Rita Lankutienė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad p o pareiškėjo senelio V.J. V. mirties liko palikimas – butas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjo senelis V.J. V. turėjo sūnų S. V., kuris mirė. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo tėvas S. V. seneliu nesirūpino, gyveno asocialų gyvenimą. Po pareiškėjo senelio mirties būtent pareiškėjas T. V. rūpinosi senelio paliktu turtu, prašė kaimynų, kad prižiūrėtų senelio butą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad pareiškėją T. V. pažįsta nuo vaikystės. Jis nuolat lankydavosi (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo teta ir senelis V. V., kuris buvo jos kaimynas. Kai V. V. mirė, liko jo butas, kurį T. V. prašymu prižiūri jos šeimos nariai, iš pradžių jos tėvai, o po jų mirties ji pati. Tomas apmoka visus reikalingus mokesčius, rūpinosi stogo remontu, kai pradėjo bėgti vanduo, suremontavo buto duris, pakeitė durų spyną.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. J. V., kuriam nuosavybės teise priklausė butas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. J. V. mirė būdamas našliu, turėjo vienintelį sūnų – S. V., t. y. pareiškėjo tėvą, kuris mirė(duomenys neskelbtini). Po V. J. V. mirties jo turtą pradėjo valdyti jo anūkas – T. V., kuris prižiūrėjo po senelio V. J. V. likusį nekilnojamąjį turtą.

Testamentų registre nėra įregistruotų T. V. testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, teisme apklaustos liudytojos parodymai ir pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog T. V., po senelio V. J. V. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Esant pakankamai įrodymų ir suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. V. faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs 2004 m. lapkričio 27 d. d. mirusio V. J. V. palikimą ( CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė po V. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė