Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, V. S., I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis S. M. M.. Kadangi jis nebuvo surašęs testamento, po jo mirties liko 3 įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja kaip jo sutuoktinė ir du vaikai – V. S. ir I. K. Kitų įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Palikėjo vardu nebuvo įregistruotų jokių nekilnojamųjų daiktų, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad jam priklausė 1/2 dalis santuokoje įgyto (1999 m. gegužės 28 d. pirkto) ir pareiškėjos vardu registruoto nekilnojamojo turto, t. y. 1/2 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas turtas buvo pirktas santuokos metu (palikėjo ir pareiškėjos santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), konstatuotina, kad palikėjui ir pareiškėjai jis priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2. Kito paveldimo turto, į kurį įeitų palikėjo turtinės teisės bei pareigos, nėra.

3. Kaip nurodyta pareiškime, nors po S. M. M. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. po sutuoktinio mirties ji liko gyventi santuokoje įgytame ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bei jos vardu registruotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol ir kuriame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute ir už jį mokėjo įvairius mokesčius. Tai patvirtina, kad pareiškėja trijų mėnesių laikotarpyje perėmė palikėjo prievoles (mokėjo ir už palikėjo turto dalį). Pareiškėja nuolat rūpinosi santuokoje įgytu turtu ir laikė save vienintele turto savininke, naudojo savo reikmėms butui priskirtą ūkio pastato dalį – sandėliuką. Pareiškėja elgėsi su paveldėtu turtu, kaip šeimininkė, jį tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Kadangi po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi minėtame bute, darytina išvada, kad ji iš karto po sutuoktinio mirties (trijų mėnesių laikotarpyje) valdė ir naudojosi visu minėtu turtu, prižiūrėjo jį ir tvarkė, taip pat naudojosi visais bute bei ūkiniame pastate likusiais santuokos metu įgytais buities daiktais, buitine technika ir kt. daiktais. Tai reiškia, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėja 2023 m. balandžio 25 d. apmokėjo mokesčius už suvartotą vandenį ir nuotekų tvarkymą, suvartotą elektros energiją, šildymą ir karštą vandenį, kitas paslaugas, tiektas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės įrodo faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties valdė, naudojosi ir prižiūrėjo jo paliktą turtą, kaip savo, palaikė jį tinkamos būklės ir laikė save turto vienintele savininke, kadangi minėtas turtas buvo registruotas jos vardu. Kadangi palikimą sudaro 1/2 dalis santuokoje įgyto buto ir jam priklausančio 1/2 dalis sandėliuko, todėl pareiškėjai likus gyventi minėtame bute, akivaizdu, kad ji ir toliau naudojosi visais bute ir ūkiniame pastate paliktais palikėjo asmeniniais bei bendrais daiktais. Pareiškėja, rūpindamasi bendru turtu ir kitais palikėjui priklausiusiais daiktais, kaip savo turtu, po sutuoktinio mirties mokėdama mokesčius už paveldimą turtą, priėmė visą palikimą po S. M. M. mirties. Pažymėtina, kad turtas yra registruotas pareiškėjos vardu, todėl ji visada laikė save minėto turto pilnateise ir vienintele savininke bei nemanė, kad kas nors turi daugiau teisių į jį nei pareiškėja, todėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Palikėjo vaikai – V. S. ir I. K. į palikimą nepretenduoja, jo atsisako ir sutinka, kad mama viena priėmė palikimą po jų tėvo mirties. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad pareiškėja galėtų disponuoti nurodytu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos M. M. M. ir S. M. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendri vaikai – V. S. ir I. K. Iš byloje esančio mirties įrašo ir VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo apie asmens duomenis matyti, kad S. M. M. (toliau – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. vasario 21 d. išrašų matyti, kad pareiškėjos M. M. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalis ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas įgytas santuokos metu (1999 m. gegužės 28 d.), laikytina, kad palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinės M. M. M. vardu įregistruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš notarės S. V. 2024 m. vasario 9 d. liudijimo matyti, kad paveldėjimo bylų po palikėjo mirties Vilniaus rajono 5-ajame notaro biure iki 2024 m. vasario 9 d. nėra užvesta. Pagal VĮ Registrų centro Testamentų registro 2024 m. vasario 8 d. išrašą palikėjo vardu įregistruotų testamentų ar palikimo priėmimo faktų nėra.

10. Po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė M. M. M. toliau liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o kartu ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, taigi ir rūpinosi ja bei ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, kaip savo turtu. Minėtą aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos 2024 m. vasario 23 d. pažyma, iš kurios matyti, kad pareiškėja nuo 1999 m. liepos 20 d. iki dabar savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini) Remiantis pateiktais mokėjimo kvitais, nustatyta, kad pareiškėja moka mokesčius už šaltą geriamąjį vandenį, elektros energiją, šildymą ir karštą vandenį bei kitas komunalines paslaugas, teikiamas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė palikėjui (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, daryti išvadai, kad pareiškėja M. M. M. rūpinosi turtu, kuris liko po jos sutuoktinio S. M. M. mirties. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad M. M. M. priėmė palikimą po sutuoktinio S. M. M. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.