Kauno apygardos teismo nutartis

2007-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-48-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-24
Bylos Nr.
1A-564-48-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romas Aikevičius (pirm.), Arvydas Stankus, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
L. S.
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Pranešėjas: R. Aikevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-564-48/07

Teisėja: L. Kymantienė Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.6.1.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio mėn. 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl 2007-07-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu (6) mėnesiams, pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu (4) mėnesiams, pagal LR BK 213 str. 1 d. laisvės atėmimu (1) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str., bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad 2005m. gegužės mėn. 1d. apie 19.00 val. Kaune, (duomenys neskelbiami) automobilių stovėjimo aikštelėje, paprašęs pasinaudoti V. J. mobiliojo ryšio telefonu ”Nokia7260” (900 Lt vertės) su SIM kortele (5 Lt vertės), jo negrąžino, t.y. pagrobė V. J. priklausantį turtą, tuo padarydamas V. J. bendrą 905 Lt turtinę žalą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178str.1d.

L. S. ir D. B. nuteisti už tai, kad 2005m.balandžio mėn. 30d. apie 22.00 val., prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbiami), L. S., padedant D. B., už 240 litų realizavo žinomai netikrus kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus - vieną 100 nominalo vertės euro banknotą (duomenys neskelbiami) V. J., t.y. šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213 str. 1 d., o D. B. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24str.6d., 213str.1d.

L. S., P. B. ir D. B. nuteisti už tai, kad 2005m. gegužės mėn. 4d. apie 21.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, Kaune, (duomenys neskelbiami) namo laiptinės pradėjo priekabiauti prie V. J. ir nepilnamečio jo brolio V. J., sudavė V. J. rankomis ir kojomis į galvą, veidą ir kitas kūno vietas nemažiau kaip 30 smūgių, o V. J. sudavė rankomis ir kojomis smūgius į galvos, veido sritį ir kitas kūno vietas nemažiau kaip 10 smūgių, tuo jam padarydami nubrozdinimus kairiajame skruoste, nosies sumušimą, kraujosruvas paakyje, trauminį galvos sumušimą, kas sukėlė V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. L. S., P. B. ir D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140str.1d.

D. B. nuteistas už tai, kad 2005m.gegužės 04d. apie 21.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbiami) namo laiptinės, suduodamas nukentėjusiajam V. J. į galvą ir padarydamas jam muštinę žaizdą momeninėje srityje, poodine kraujosruvas veide, pakaušyje, nosies kaulų lūžimą su nosies pertvaros iškrypimu, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138str.1d.

P. B. nuteistas už tai, kad 2005m.gegužės 04d. apie 21.30 val. Kaune, (duomenys neskelbiami) namo laiptinės, kaltinamiesiems P. B., L. S. ir D. B. bemušant nukentėjusiuosius V. bei V. J., P. B. pagrobė iš nepilnamečio V. J. bliuzono mobilaus ryšio telefoną „Motorola V50“, kurio vertė 60 Lt, su SIM kortele, neturinčia turtinės vertės,padarydamas V. J. 60 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178str.1d.

Patenkintas nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys ir iš L. S. priteista 905 litai už pagrobtą mobilaus ryšio telefoną, iš L. S., P. B. ir D. B. solidariai priteista 4500 Lt už padarytą fizinį skausmą, t.y. neturtinė žala bei 500 Lt už advokato pagalbą.

Taip pat iš L. S., P. B. ir D. B. solidariai priteista Teritorinės ligonių kasos naudai 1514,40 Lt už nukentėjusiojo V. J. gydymą.

Šalies argumentai

L. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas. Nuteistasis nurodo, kad teismas vadovavosi išskirtinai nukentėjusiųjų parodymais bei nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat netyrė visų byloje surinktų įrodymų, prieštaraujančių pačio nukentėjusiojo parodymams bei kitų nuteistųjų parodymams. Teismas nevertino visų nukentėjusiųjų, liudytojų ir nuteistųjų parodymų pilnumoje. Išskirtinai liudytojams ir nuteistiesiems buvo primenama jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu dalis, nors kiek patvirtinanti nukentėjusiojo žodžius. Apelianto nuomone, teismas nevertino D. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teisme nekartą buvo aiškinama, jog parodymai išgauti gąsdinant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimu. Palikus galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, apeliantas liktų be darbo. L. S. teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu baudžiamoji byla buvo nuo pat pradžių nagrinėjama vienašališkai, neobjektyviai, su išankstiniu nusistatymu dėl jo kaltės, motyvai išaiškinti visiškai priešingai nei buvo iš tiesų. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad apelianto neprisipažinimas yra noras išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajam V. J. priklausančio telefono „Nokia 7260“ neėmė, o tik apsikeitė pačiam V. J. pasiūlius. Prieštaravimai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų, kurie iš esmės skiriasi, nepašalinti. Apelianto parodymus patvirtina ir kitų nuteistųjų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas dėl atitinkamų parodymų davimo, tai patvirtino ir D. B. bylos nagrinėjimo metu.

L. S. teigia, kad 100 eurų vertės banknotas buvo tikras, nes jis yra dirbęs Vokietijoje, todėl ir turėjo šios valiutos, kurią, dieną prieš juos iškeičiant, paėmė iš banko, tačiau nei teisminio nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami veiksmai dėl šio fakto įrodymo, kuris galėjo turėti esminę reikšmę, nustatant tiesą byloje.

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino teismo posėdžio metu duotų parodymų, jog konfliktas kilo tarp V. J. ir D. B. ir, tik pamatę, kad kilo susistumdymas, apeliantas su P. B. priėję juos išskyrė, o prie kokių aplinkybių dingo nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonas, jis nežino. Kadangi L. S. muštynėse nedalyvavo, todėl jokio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo bei neėmė telefono. Remiantis tuo, nuteistasis nesutinka ir su civiliniu ieškiniu. Šiuos apelianto parodymus patvirtina P. B. ir D. B. parodymai. V. J. dėl patirtų smūgių galėjo sąžiningai klysti ir apkalbėti L. S., o V. J. iš viso negali pasakyti kas jį sumušė, todėl kaltinimas pagal LR BK 138str.1d. yra nepagrįstas.

Nuteistasis teigia, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis tuo, jog jų kaip nuteistųjų kaltė įrodyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: specialisto išvada, teismo medicinos dokumentais, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolais, tačiau šie dokumentai rodo nukentėjusiųjų sužalojimų faktą ir laipsnį, o ne įrodo apelianto kaltės. Kaltės negalima patvirtinti ir parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolais, kadangi su V. J. buvo pažįstamas iš matymo, tad būtų keista, jei jis tarp visiškai svetimų asmenų jo neatpažintų. Nors menkiausia abejonė dėl kaltės, susijusios su nuteistojo veika, turi būti traktuojama nuteistojo naudai.

Šiuo skundu apeliantas prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2007-07-03 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo L. S. gynėja prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo šį skundą atmesti, tačiau pakeisti 2007-07-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį visų nuteistųjų atžvilgiu, priimant iš esmės naują nuosprendį, nes skundžiamas nuosprendis neatitinka LR BPK 305 str. reikalavimų.

Nuteistojo L. S. skundas tenkintinas iš dalies. 2007-07-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodeksų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės, o taip pat šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Iš baudžiamosios bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas 2005-08-25 nutartimi bylą, kurioje L. S. kaltinamas pagal LR BK 213str., o D. B. kaltinamas pagal LR BK 24str.6d., 213str.1d., perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2005-11-17 Kauno miesto apylinkė teismas nutartimi bylą, kurioje P. B. kaltinamas pagal LR BK 284str.1d., 180str.1d. ir 138str.1d., D. B. kaltinamas pagal LR BK 284str.1d. ir 138str.1d. bei L. S. kaltinamas pagal LR BK 178str.1d., 284str.1d. ir 138str.1d., perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2006-02-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi šios abi bylos sujungtos į vieną.

2007m.liepos 03d. priimtu Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 140str.1d., 138str.1d. ir 213str.1d. (byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, jį kaltinant pagal LR BK 24str.6d., 213str.1d., 284str.1d. ir 138str.1d.), o nuteistas pagal LR BK 140str.1d., 138str.1d. ir 24str.6d., 213str.1d. P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140str.1d. ir 178str.1d., o pagal LR BK 138str.1d. išteisintas kaip nenustačius jo dalyvavimo (byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, jį kaltinant pagal LR BK 284str.1d., 180str.1d. ir 138str.1d.). L. S. pripažinta kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178str.1d., 140str.1d. ir 213str.1d., pagal LR BK 138str.1d. išteisintas kaip nenustačius jo dalyvavimo (byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, jį kaltinant pagal LR BK 213str.1d., 178str.1d., 284str.1d. ir 138str.1d.).

Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuosprendis surašytas nesilaikant LR BPK 305str. reikalavimų. Iš nuosprendyje aprašomų nusikalstamų veikų, (6t.b.l. 154) kurias padarė P. B., D. B. ir L. S. 2005-05-04 prieš nukentėjusiuosius V. J. ir V. J., visiškai neaišku, kodėl, nurodžius, kad P. B., L. S. ir D. B. prikibo prie V. J. ir nepilnamečio V. J. suduodami V. J. rankomis ir kojomis į galvą, veidą ir kitas kūno vietas ne mažiau 30 smūgių, o V. J. suduodami rankomis ir kojomis smūgius į galvos, veido ir kitas kūno vietas ne mažiau 10 smūgių, teismas nustatė, kad šiais kaltinamųjų veiksmais tik V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kokie šiais P. B., D. B. ir L. S. bendrais veiksmais sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam V. J., suduodant ne mažiau 30 smūgių į įvairias kūno vietas, visiškai nenurodyta, o V. J. sužalojimu apkaltintas vienas D. B., nors iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. pirmas kažkokiu kietu daiktu V. J. sudavė į galvą, jį mušė ir P. B..

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs V. J., apklaustas tuoj pat po įvykio (2t. b.l. 87-102) parodė, kad jį mušė pasikeisdami visi trys, t.y. P. B., L. S. ir D. B. ir atriboti kiek kiekvienas sudavė ir į kurias kūno vietas, jis negali. Teisiamajame posėdyje, kuris vyko praėjus daugiau kaip dvejiems metams, nukentėjęs V. J. parodė, kad pirmą smūgį jam sudavė L. S., o po to pribėgo D. B. ir spyrė koja, tada jam apsvaigo galva ir todėl jis mano, jog nosis lūžo nuo šio smūgio. Jis pareiškė, kad nors didžiausia trauma buvo dėl nosies, bet kalti yra visi kaltinamieji. Kodėl nukentėjęs V. J. pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis buvo ne vieną kartą apklaustas ir visada teigė, kad jis negali atriboti kiek ir į kur kiekvienas kaltininkas sudavė smūgių, teisiamojo posėdžio metu niekas nesidomėjo ir nesiaiškino (tai traktuojama susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolu), o teismas nesigilindamas padarė išvadą, jog P. B. ir L. S. iš viso nedalyvavo padarant nukentėjusiajam V. J. sužalojimą, sukėlusį nesunkų kūno sužalojimą ir jo savo veiksmais iš viso nesužalojo, o tai padarė vienas D. B., ir todėl P. B. ir L. S. pagal LR BK 138str.1d. išteisino. Tai visiškai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms bylos aplinkybėms, kur buvo nustatyta, kad nesunkus kūno sužalojimas V. J. buvo padarytas bendrais visų trijų kaltinamųjų veiksmais, o bendri visų kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusiuosius V. J. ir V. J. kaltinamajam akte įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas (LR BK 284str.1d.). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo įvykio vieta yra Kaune, (duomenys neskelbiami), prie devynių aukštų, trijų laiptinių namo (duomenys neskelbiami), t.y. viešoje vietoje, įvykis vyko gegužės 04d. apie 21.30 val., pagal nukentėjusiojo V. J. parodymus triukšmas buvo didelis ir negalėjo negirdėti kaimynai, todėl visiškai neaišku kur nuosprendyje dingo kaltinimas pagal LR BK 284str.1d. ir iš kur atsirado kaltinimas pagal LR BK 140str.1d., pagal kurį nuteisti visi trys kaltinamieji. Nuosprendyje nurodyta, kad prokurorės prašomų nusikalstamų veikų perkvalifikavimas atitinka kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nenurodyta kokios nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (6t. b.l. 147) matyti, kad prokurorė baigiamosiose kalbose nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu veika pagal 284str.1d. neteisinga ir prašė perkvalifikuoti į 140str.1d., bet kodėl nemotyvavo.

LR BK 284str.1d. numatyta nusikalstama veika nukreipta į viešoje vietoje demonstruojamą nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, į visuomenės rimtį ir tvarką, o LR BK 140str.1d. numatyta nusikalstama veika nukreipta į žmogaus sveikatą, atsakomybė už šias nusikalstamas veikas numatyta visiškai atskiruose baudžiamojo kodekso skyriuose, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nusikalstama veika, numatyta LR BK 140str.1d., už kurią nuteisti kaltinamieji, faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, todėl buvo pažeisti LR BPK 255str.2d. reikalavimai, o taip pat, nesilaikant LR BPK 256str.1 ir 2d. nustatytų reikalavimų, buvo pažeistos kaltinamųjų teisės , nes jie negalėjo pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo.

Teismas visiškai nemotyvavo ir P. B. veikos perkvalifikavimo iš LR BK 180str.1d. į 178str.1d., tik nurodė, jog prokurorė nepagrįstai prašo perkvalifikuoti iš LR BK 180str.1d. į LR BK 178str.2d. kaip kišenvagystę, todėl kaltinamojo P. B. veiką iš LR BK 180str.1d. perkvalifikavo į 178str.1d. ir nuteisė P. B. nesant nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo objekto (telefono vertė neviršijo 1 MGL).

Be to, teismas, išteisinęs P. B. ir L. S. pagal LR BK 138str.1d., kaip nenustačius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme, priteisė nukentėjusiojo V. J. naudai neturtinę žalą bei teritorinei ligonių kasai už V. J. gydymą solidariai iš visų trijų nuteistųjų.

Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, analizuojant įrodymus, neišskirtos atskiros nusikalstamos veikos, nors baudžiamoji byla sudaryta iš dviejų teisme sujungtų baudžiamųjų bylų, visi įrodymai išdėstyti bendrai dėl visų nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltinami nuteistieji, todėl sunku atrinkti, kuriais įrodymais teismas rėmėsi nagrinėdamas atskiras veikas. Teismas nevertino visų nukentėjusiųjų, liudytojų ir nuteistųjų parodymų pilnumoje, jų neanalizavo. Taip pat nuosprendyje nėra teismo išvadų apie įrodymų įvertinimą, faktines bylos aplinkybes ir priimtus sprendimus. Taip pat nuosprendyje nėra nurodyti motyvai, kuriais vadovavosi teismas, kvalifikuodamas veiką pagal atitinkamą BK straipsnį, jo dalį, arba tie motyvai nesuprantami ir niekuo nepagrįsti.

Taip pat neaiškūs bausmių parinkimo motyvai. Teismas, nenustatęs nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatęs jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodęs, jog jie nekartą teisti, t.y. charakterizuojami neigiamai, paskiria bausmes žymiai mažesnes už įstatyme numatytos bausmės vidurkį (pvz. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213str.1d., nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, o teismas abiems nuteistiesiems skiria tik po vienerius metus).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006m.rugsėjo 21d. nutarime konstatuota, kad LR BPK (308str.2d.) nuostatos, numatančios, kad teismo baigiamieji aktai (nuosprendžiai ir nutartys) gali būti priimami ir paskelbiami be motyvų arba tik žodžiu paaiškinant motyvus, o patys motyvai surašomi vėliau, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams (nutarimo 22str.).

Iš baudžiamojoje byloje esančių dviejų nuosprendžių, priimtų 2007m.liepos 03d., iš kurių vienas susideda tik iš įžanginės ir rezoliucinės dalies, o kitas surašytas pilnai, matyti, kad 2007m.liepos 03d. buvo paskelbta nuosprendžio įžanginė ir rezoliucinė dalis, o pilnas nuosprendis surašytas vėliau, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamojo nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas neatitinka KT 2006m.rugsėjo 21d. nutarimo reikalavimų ir todėl prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui.

Visa tai įvertinus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamasis nuosprendis surašytas, priimtas ir paskelbtas bei baudžiamoji byla teisme išnagrinėta grubiai pažeidžiant BPK įstatymo reikalavimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal vieno nuteistojo apeliacinį skundą (nuosprendžio neskundė nei prokuratūra, nei nukentėjusieji), apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei suabejojęs nusikalstamų veikų kvalifikacijos teisingumu visų nuteistųjų atžvilgiu, negali pakeisti nuosprendį, pablogindamas nuteistųjų padėtį (LR BPK 320str.4d.), todėl teisėjų kolegija, siekdama vieno tikslo, kad byla būtų išnagrinėta nešališko teismo ir priimtas teisingas nuosprendis, mato vieną išeitį-nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų apeliacinės instancijos teismas negali.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuosprendis naikinamas ir byla gražinama naujam nagrinėjimui, nuteistojo L. S. skundo iš esmės nenagrinėjo, (su kai kuriais jo motyvais dėl teismo šališkumo sutinka), kad nedarytų pirmosios instancijos teismui įtakos bylą nagrinėjant iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi atkreipti dėmesį į visas padarytas klaidas, t.y. įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, pašalinus visus prieštaravimus, tinkamai suformuluoti kaltinimus, iš kurių būtų aišku už kokią veiką kaltinamas kiekvienas kaltinamasis. Nuosprendyje įrodymus išdėstyti ir analizuoti pagal atskiras nusikalstamas veikas. Jeigu bus nustatyta, kad kaltinimai, pareikšti kaltinamajame akte, nepasitvirtina, perkvalifikuojant laikytis LR BPK 255str.2d. ir 256str. reikalavimų, o nuosprendyje tinkamai motyvuoti. Skiriant bausmes, t.y., parenkant jų rūšį bei nustatant dydį, vadovautis LR BK 54str. reikalavimais. Surašant nuosprendį, griežtai laikytis LR BPK 304, 305 ir 307 straipsnių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi byloje yra du nuosprendžiai, pasirašyti teisėjos, naikintini abu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326str.1d. 4p.,

nutarė:

2007m.liepos 03d. Kauno miesto apylinkė teismo nuosprendžius, kuriais pripažinti kaltais ir nuteisti D. B., P. B. ir L. S., panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Romas AikevičiusTeisėjai: Regina CemnolonskienėArvydas Stankus