- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- I1-3361-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00774-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą (patikslintą) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas; toliau – ir Vilniaus kalėjimas) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba)), priteisti 500 Eur neturtinės žalos kompensaciją.
Skunde (patikslintame) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2022-03-28 buvo kalinamas Vilniaus PN 1-ojo korpuso 1-ąjame būryje netinkamomis sąlygomis, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus bei tarptautinės teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad Vilniaus PN pareiškėjui nebuvo užtikrintos sąlygos naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais bei sąlygos turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių. Tualeto, prausyklos ir dušo patalpos, kurios yra bendros vienoje patalpoje buvo blogos būsenos. Tualete ant lubų rinkdavosi vandens kondensatas ir nuo vandens kondensato (nes mechaninė ventiliacija visiškai neveikė ir neveikia) ant tualeto lubų buvo atsilupę dažai ir tinkas. Tinkas, byrėdavo nuo lubų, kartas nuo karto ant galvos ir kūno krisdavo vandens kondensato lašai. Lubos tualete buvo rudos spalvos, vietomis nuo vandens kondensato ir dar nuo to, kad tualeto lubos būdavo užliejamos iš antrame aukšte esančių įrengtų dušų dėl kito būrio nuteistųjų. Analogiška situacija buvo su prausyklos lubomis bei su dušo lubomis. Dušo patalpoje įrengta lango palangė buvo visiškai supuvusi, pačioje palangėje buvo didelė išpuvusi skylė ir matėsi pelėsis bei augo grybelis. Toks vaizdas ne tik, kad kėlė diskomforto jausmą, bet realiai kėlė baimės jausmą kiekvieną kartą einat į dušą. Oro temperatūra prausyklos ir dušo bei tualeto patalpose visada būdavo žemesnė nei numatyta LR HN 134;2015 16 punkte, nes, kadangi neveikė ventiliacija, tai visais metų laikais Vilniaus PN administracija laikė pravertą langą, todėl būdavo šalta apsiprausti veidą ar rankas prausykloje ir pūtė pastovūs skersvėjai. Kalinimo metu nebuvo užtikrintos sąlygos pasinaudoti greitu priėjimo prie tualeto. Atliekant bausmę 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje visą ginčo laikotarpį, tai yra daugiau nei 3 metus, pareiškėjas naudojosi vienu būryje esančiu tualetu (vienas unitazas). Juo teko naudotis ir dalintis dar su būryje esančių 21 nuteistuoju asmeniu. Taip pat buvo įrengtas tik vienas pisuaras. Dėl to, kad įrengtas tik vienas tualetas (vienas unitazas) būryje Nr. l prie tualeto būdavo eilės. Reikėdavo laukti ir kentėti kol atsilaisvins tualetas, dėl ko ne kartą kildavo barniai. Kadangi nebuvo ventiliacijos, dezodorantų, tualete būdavo blogas kvapas. Nuo laukimo eilėje pareiškėjui kildavo sveikatos negalavimų. Vilniaus PN sanitarinis mazgas neturėjo ir neturi atskiros vėdinimo sistemos, o mechaninė ventiliacija 1-ame būryje visiškai neveikianti. Pabrėžia, kad praustuvių, klozetų, unitazų ar pisuarų įrengimais pasinaudojimo normos buvo viršytos daugiau nei du kartus, o tai yra akivaizdus pažeidimas. Nurodo, kad tik 2022 metų sausio mėnesį buvo pradėtas tualeto ir dušo bei prausyklos patalpų remontas, nors tuo tarpu 2-ojo ir 3-ojo aukšto nuteistųjų patalpos, būtent tualetai, dušai ir prausyklos buvo jau suremontuotos dar 2018-2019 metais. Šiuo metu, atliekant remonto darbus 1-jo būrio dušo, tualeto ir prausyklos patalpose, pareiškėjas ir kiti nuteistieji, esantys 1-ame būryje, buvo priversti naudotis vienu tualetu, t. y. unitazu kitoje patalpoje. Nebuvo pisuaro, kriauklių nusiprausti, nes unitazas ir kriauklė vienoje patalpoje mažame tualete yra įrengti kartu. Eilės būdavo visą parą, kad patekti į tualetą. Taip pat šiame tualete nėra ir šis tualetas neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, o mechaninė ventiliacija visiškai neveikianti. Tualetas buvo patalpoje, kur džiovinami išskalbti rūbai. Remonto metu suteikto naudotis tualeto lubos taip pat nehigieniškos. Nuo lubų byra dažai, matyti rudos juostos. Pažymi, kad praustuvė taip pat įrengta tualeto patalpoje, todėl vienu unitazu tenka naudotis 21 nuteistajam. Be to, kai vienas iš nuteistųjų įeina į tualetą, tai prausyklos kriaukle neįmanoma pasinaudoti kitiems nuteistiesiems. Vienu tualetu ir pisuaru naudojasi taip pat ir Vilniaus PN pareigūnai, kurie budi 1-ojo gyvenamojo korpuso teritorijos 1 -ame ir 2- ame postuose. Taip pat buvo atveju, kai pareigūnai ateidavo pasisemti vandens į arbatinuką ar indą iš l-ojo būrio prausyklose esančių kriauklių ir kartais matydavo, kaip asmuo atlieka gamtinius reikalus. Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeista teisė naudotis sanitariniais įrenginiais, užtikrinančiais privatumą ne tik nuo kitų kalinių, bet ir nuo pareigūnų. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje pisuaras buvo įrengtas ne tualeto patalpoje, o prausykloje, taigi tualetas buvo įrengtas prausyklos patalpoje. Tualetas buvo uždaras kaip priklauso su durimis, o pisuaras buvo įrengtas ne tualeto uždarose patalpose kur unitazas, o tiesiog šalia prausyklų, tai yra kriauklių. Pisuaras buvo įrengtas iš kairės pusės sienoje ir nebuvo atviras nuo bendros prausyklos erdvės. Šalia pisuaro buvo įrengta kriauklė plauti kojas, o šalia dar įrengtos dvi kriauklės plautis rankas, veidą, valytis dantis. Tokiu būdu, kaip pisuaras buvo visiškai nieko neatitvertas nuo bendros prausyklos patalpos erdvės ir įrengtų kriauklių, tai rytais, naudojantis pisuaru, viską mato asmuo šalia valantis dantis ar prausiantis veidą. Pareiškėjas šlapindamasis jautė diskomfortą, neturėjo jokio privatumo. Analogiška situacija būdavo ir vakarais. Privatumas naudotis sanitariniu įrenginiu nebuvo užtikrinamas ištisą parą. Patalpoje, kurioje buvo įrengtas pisuaras, taip pat nebuvo veikiančios ventiliacijos sistemos. Nurodo, kad 1-ojo būrio prausykloje buvo įrengtos dvi kriauklės ir vienas veidrodis, bet nebuvo įrengtos lentynėlės pasidėti higienos priemones. Dėl Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso bendro naudojimo dušo patalpų (pirties) nurodo, kad Vilniaus PN gyvenamojo korpuso rūsyje yra įrengtos bendrojo naudojimo dušo patalpos, tačiau visose dušų kabinose nėra įrengti vandens kranai reguliuoti karštą arba šaltą vandenį. Vanduo labai dažnai būdavo vos šiltas, o kartais net šaltas. Dušų patalpoje nesireguliuoja karšto bei šalto vandens maišytuvas. Taip pat besimaudant duše vienam asmeniui tenka tik apie 1 m² asmeninės erdvės. Dėl esamų pertvarų negalima normaliai nusiprausti. Taip pat Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso bendro naudojimo dušo patalpose (kuris įrengtos rūsyje) nėra įrengtų veidrodėlių, todėl negalima nusiskusti. Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus PN administracija neveikė taip kaip numatyta, nes maudymosi patalpose privalo būti įrengtas veidrodis. Tuo buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kur nustatyta, kad dušų patalpoje turi būti įrengtas veidrodis ir pan. Dėl tokio Vilniaus PN pareigūnų neteisėto neveikimo ir netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, pareiškėjui teko išgyventi gilius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo savijauta ir sveikata, jautė žmogaus orumo pažeminimą. Pareiškėjo nuomone, minimaliai į mėnesį dėl tokių šiurkščių pažeidimų turėtų būti priteista po 4,48 Eur į parą, t. y. viso po 138 Eur į mėnesį. Nurodo, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje įrengtos rūbų džiovyklės lubų būsena ir stovis yra lygiai toks pats kaip ir l-ojo būrio tualeto, dušo ir prausyklos patalpų (ant lubų matosi nuo vandens kondensato susidarę rudi dryžiai ir dėmės, vietomis atsilupę dažai, patalpoje neveikia ventiliacija, lubų kampuose prie šilumos ir santechnikos vamzdžių matosi didelės skylės). Pažymi, kad tokiu būdu nėra sudarytos tinkamos sąlygos rūbams džiovinti. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN administracija neužtikrino tinkamų sąlygų palaikyti švarius rūbus, kurie nežeistų žmogaus orumo, iš Vilniaus PN turėtų būti priteista 200 Eur kompensacija. Dėl Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio dirbtinės šviesos apšvietimo bendrojo naudojimo patalpose ir gyvenamojoje sekcijoje (duomenys neskelbtini) nurodo, kad 1-ame būryje buvo blogas apšvietimas bendrame koridoriuje, kai kuriose šviestuvuose visiškai nebuvo lempų, šviestuvai buvo be apsauginių gaubtų ir visada bijodavo, ar šviestuvas be apsauginio gaubto neužkris ant galvos. Silpnas ir blogas apšvietimas buvo taip pat ir maisto ruošimo kambaryje. Pareiškėjo gyvenamojoje sekcijoje (duomenys neskelbtini)buvo įrengti netinkami šviestuvai, kurie skleidė labai silpną apšvietimą. Visą laikotarpį, t. y. nuo 2019-02-14 dienos iki 2021 metų gruodžio mėnesio, kol pilnumoje nebuvo pakeisti šviestuvai, sekcijoje buvo silpnas ir HN 134;2015 14 punkto reikalavimų neatitinkantis apšvietimas. Pareiškėjas prašė pakeisti šviestuvus, kurie būtų galingesni. Pakeitė tik 2021-11-24 atlikus patikrinimą ir nustačius HN 134:2015 14 punkto pažeidimus. Esant silpnam apšvietimui pareiškėjas negalėjo skaityti knygų, skaudėdavo akis. Kad buvo pažeidžiamos HN 134:2015 14 punkto nuostatos nustatyta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) patikrinimo metu. Pabrėžia, kad blogas apšvietimas atsiliepė pareiškėjo regėjimui. Nurodo, kad Vilniaus PN ant visų langų, tame tarpe ir pareiškėjo gyvenamosios sekcijos 1-ame būryje yra uždėtos labai smulkios grotos, dėl ko natūrali dienos šviesą visiškai nepatenka nuo lango į gyvenamąją sekciją. Dėl to dieną ir naktį būnama prie dirbtinio apšvietimo. Dėl uždėtų grotų, kurios yra labai smulkios, negaunama natūralios dienos šviesos ir apšvietimo. Tokios grotos veikia neigiamai psichologiškai ir tai yra sąmoningas psichologinis nuteistojo palaužimas. Pažymi, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje nėra visiškai įrengto poilsio kambario. Pareiškėjas atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, todėl lengvosios grupės sąlygomis atliekantiems nuteistiesiems asmenims pagal teisės aktus, būryje turi būti įrengtas poilsio kambarys, patalpa maisto produktams laikyti ir maisto paruošimo kambarys (virtuvėlė). Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1- ame būryje yra įrengtas maisto laikymo kambarys, bei virtuvėlė yra vienoje patalpoje ir viename kambaryje. Viena 12 m² ploto virtuvėlė, kurioje stovi šaldytuvai, viryklė, du stalai, kriauklės dvi, spintelės indams laikyti, negali atstoti poilsio kambario, nes ir taip mažas plotas dėl būryje esančių 20 nuteistųjų. Esant tokioms aplinkybėms iš Vilniaus PN pareiškėjas prašo priteisti 600 Eurų kompensaciją, nes toks pažeidimas truko 3 metus ir trunka toliau. Dėl nesudarytų galimybių laisvalaikio metu pasinaudoti Vilniaus PN 5-ame aukšte esančiu biliardo stalu, stalo tenisu nurodo, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio patalpose ir būryje nėra bei nebūna dinaminės priežiūros specialistų. Vilniaus PN dinaminės priežiūros specialistai yra pas 2-ojo, 3-ojo ir 4-ojo aukšto nuteistuosius ir tenai net turi savo patalpas tai yra kabinetus, o 1-ame aukšte ir 1-ame būryje dinaminės priežiūros specialistai neturi kabineto ir nebūna pastoviai būryje. Pagal dinaminės priežiūros modulį ir vykdymą, būtent dinaminės priežiūros specialistai yra atsakingi už nuteistųjų laisvalaikio užimtumą. Nesant tokių specialistų nėra kam pravesti, organizuoti šachmatų, šaškių turnyrus arba kitas įvairias viktorinas, taip pat nėra kam išvesti į esantį stadioną, kad būtų galima laisvalaikiu pažaisti futbolą ir atimama daugybė kitų galimybių - kurias turi kiti nuteistieji atliekantys bausmę Vilniaus PN kituose būriuose. Taigi 1-o būrio nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, yra nelygioje ir diskriminuojančioje padėtyje. Dėl to, kad būryje nėra dinaminės priežiūros specialisto, pareiškėjas negali patekti žaisti biliardą, stalo tenisą, nes tenai be dinaminės priežiūros specialisto nepateksi. Dėl to pareiškėjas buvo diskriminuojamas, dėl tokios diskriminacijos ir tokių neteisėtų veiksmų patyrė dvasinę skriaudą, išgyveno emocinius neigiamus išgyvenimus, buvo skaudu širdyje ir viduje. Pareiškėjas dėl patirtų emocijų prašo priteisti 1 000 Eur žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2022 metų sausio mėnesio atliekant dušo, tualeto ir prausyklos, rūbų džiovyklos kambario remontą, kyla dulkės, kurios patenka į bendro naudojimo patalpas 1-ame būryje, tai yra koridorių, kuriuo pareiškėjas vaikšto. Dulkės patenką ir į maisto paruošimo patalpą, taip pat nuo statybinių darbų išsipurvina grindys ir visas purvas susineša į gyvenamąsias patalpas. Dėl negalimumo užsiimti sportu, bei kitais fizinio lavinimo pratimais nurodo, kad Vilniaus PN nėra patalpų, kur būtų galima mankštintis. Kai lauke šalta, pas nuteistąjį asmenį gali atrofuotis raumenys, ištikti artritas. Vilniaus PN nėra nei vieno specialisto, susijusio su fiziniu lavinimu, arba sporto instruktoriaus, o saviveikla gali susižaloti sveikatą ir tai nesaugu. Nurodo, kad Vilniaus PN nėra jokio antenos lizdo dėl televizijos, todėl negalima normaliai pažiūrėti televizijos. Nuo lėktuvų skrydžio televizorius pradeda mirguliuoti. Teigia, kad įstaigos administracija sąmoningai yra sudariusi tokias sąlygas, kad nuteistuosius apriboti nuo informacijos ir išorinio pasaulio. Pažymi, kad Vilniaus PN 1-ojo būrio patalpose, nuo 2021-06-03, tai yra daugiau 9 mėnesius, nebuvo ir iki 2022-03-22 nėra nei vieno techniškai tvarkingo šaldytuvo. Per visą laikotarpį nuo 2021 metų birželio mėnesio pareiškėjas ir kiti nuteistieji kreipėsi ne kartą žodžiu į administracijos pareigūnus. Vilniaus PN dar 2021 metų lapkričio mėnesį įsigijo 7 naujus šaldytuvus, bet nė vieno nepaskyrė Vilniaus PN 1-ojo būrio nuteistiesiems, o kitų būrių nuteistieji ir pusiaukelės namų nuteistieji turi techniškai tvarkingus šaldytuvus. Dėl to genda maisto produktai, neįmanoma laikyti šaldytuve maisto produktų. Mano, kad administracija sąmoningai diskriminuoja 1-ojo būrio nuteistuosius šiuo aspektu. Teigia, kad virš įstaigos teritorijos pastoviai skraido lėktuvai; nuo lėktuvų skrydžių kyla triukšmas net ir po 23 val. Būna, kad bet kokią valandą nakties prabundama nuo lėktuvų skleidžiamo garso. Vilniaus PN nėra įrengtų plastikinių langų, kurie slopintų lėktuvų garso triukšmą ir nėra garso izoliacijos languose. Dėl lėktuvų keliamo triukšmo pareiškėjas negali išsimiegoti, yra pastoviai irzlus, jaučia nuovargį ir silpnumą. Valstybės pareigūnai, įsteigdami pataisos namus tokioje lėktuvų skraidymo zonoje ir jų neperkeldami į kitą vietą, pasmerkė kalinius pastoviam lėktuvų triukšmui. Pareiškėjo nuomone, administracija turėtų imtis priemonių šalinti triukšmo garsus, pvz., įrengiant plastikinius langus nuo ko būtų garso izoliacija ir mažesnis triukšmo pralaidumas. Dėl Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo nurodo, kad ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento atsakingi pareigūnai aplaidžiai ir neatidžiai bei nerūpestingai vykdė savo funkcijas, nes per 3 metus nei karto nepatikrino kas dedasi Vilniaus PN 1-ame būryje; kodėl nėra dinaminės priežiūros specialistų kabineto, kodėl dinaminės priežiūros pareigūnų nėra 1-ame būryje; kodėl tokia diskriminacija; kodėl netinkamos kalinimo sąlygos ir patalpų būklė. Pareiškėjo teigimu, tai akivaizdus aplaidumas ir nerūpestingumas. Kalėjimų departamento pareigūnai nevykdė atitinkamos ir deramos kontrolės. Jeigu pareigūnai būtų veikę taip, kaip numatyta teisės aktuose, tai visų šių pasekmių ir pažeidimų galima būtų buvę išvengti. Dėl tokių neteisėtų veiksmų - neteisėto neveikimo, pareiškėjui teko pergyventi emociškai ir dvasiškai, buvo psichologiškai palaužtas ir patyrė dvasinę skriaudą. Todėl, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, neturtinės ir moralinės žalos kompensacija turėtu sudaryti 500 Eur. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai nevykdė jiems teisės aktų priskirtų pareigų ir neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, buvo nerūpestingi, neatidūs, aplaidūs. Nurodo, kad pareigūnų neteisėti veiksmai ir neteisėtas neveikimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikomasi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų nuostatų, dėl ko buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam atitinkamomis sąlygomis. Nebuvo sudaryta sveika ir saugi aplinka, užtikrintos privatumo sąlygos naudotis sanitariniais įrenginiais, dėl ko pareiškėjas patyrė papildomus neigiamus dvasinius, emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurių galėjo nebūti, jeigu pareigūnai būtų veikę taip, kaip privalėjo veikti.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN (šiuo metu Vilniaus kalėjimas) pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu (patikslintu) ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus PN esančios nuteistiesiems skirtos gyvenamosios ir kitos su kalinimu susijusios patalpos yra įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau –ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) patvirtintomis normomis ir reikalavimais. Vilniaus PN buvo informavę pareiškėją, jog 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-o būrio tualeto, prausyklos, dušo ir rūbų džiovinimo patalpose artimiausiu metu bus atliekami remonto darbai. Taip pat patikino pareiškėją, kad minėti trūkumai tualeto, prausyklos, dušo bei rūbų džiovinimo patalpose remonto metu bus pašalinti. Informuoja, kad nuo 2022 m. pradžios ir šiuo metu yra atliekami 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose esančių sanitarinių mazgų remonto darbai, t. y. atliekami tualetų, prausyklos bei dušo remonto darbai. Iki minėtų remonto darbų 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 2 tvarkingi sanitariniai mazgai. Viename sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 klozetas, kitame sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 pisuaras, dušas, kriauklės bei prausykla. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis (toliau – ir Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos), prausyklos, tualeto patalpose įrengiama: „Klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų“. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad tualeto patalpose įrengtas klozetas ir pisuaras, kuriais naudojasi apie 20 asmenų. Vadovaujantis minėtomis normomis, klozetas arba pisuaras įrengiamas ne daugiau kaip 1 vnt. 15 asmenų. Taigi, įrengtu klozetu ir pisuaru galėjo naudotis ne daugiau nei 30 asmenų, todėl jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai 2021-11-24 atliko 1-ojo nuteistųjų būrio bendro naudojimo tualeto, prausyklos, dušo ir kitų patalpų patikrinimą, kurio metu nebuvo nustatyta tokių pažeidimų, kuriuos savo skunde nurodo pareiškėjas. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus specialistai, be kita ko, informavo, kad po minėtų remonto darbų 1-ojo būrio patalpose bus įrengti du tualetai su kriaukle bei du dušai. Remontus planuojama pabaigti 2022 m. antrame ketvirtyje. Pažymi, kad Vilniaus PN, atsižvelgdami į turimas finansines galimybes, nuolatos stengiasi gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, atlieka remonto darbus. Dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma užtikrinti, jog gyvenamosios patalpos, tame tarpe ir sanitariniai mazgai visuomet būtų idealios būklės, nes vyksta natūralus patalpų nusidėvėjimas, taip pat dažnu atveju patalpos, ar jose esantis inventorius yra netausojamas, ar tyčia bei sistemingai niokojamas pačių nuteistųjų. Iki minėtų remonto darbų 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 2 tvarkingi sanitariniai mazgai. Viename sanitariniame mazge įrengtas 1 klozetas (kuriuo remonto metu nuteistieji ir naudojosi), kitame sanitariniame mazge (kuris yra remontuojamas) buvo įrengtas 1 pisuaras, dušas, kriauklės bei prausykla. Atnaujinimo darbų vykdymo metu 1-ojo būrio nuteistieji galėjo naudotis tualetu, kuris yra gretimose patalpose. Tai atskira, vienvietė, rakinama, ne laikina tualeto patalpa. Tualetu pareigūnai ar kiti pašaliniai asmenys nesinaudoja. Patalpos, kuriose vyksta atnaujinimo darbai, nuo koridoriaus atskirtos durimis, kurios, vykdant darbus, visuomet būna uždarytos. Bendroms 1-ojo nuteistųjų būrio patalpoms valyti yra įdarbintas ūkiniame aptarnavime dirbantis nuteistasis (tvarkinys). Gyvenamąsias patalpas, pagal Vidaus tvarkos taisykles, privalo tvarkyti ten gyvenantys nuteistieji. Remonto metu Vilniaus PN administracija stengėsi sudaryti kuo mažiau nepatogumų kalinimo įstaigoje esantiems nuteistiesiems, tačiau dalis nepatogumų (ypatingai kylančios dulkės, padidėjęs triukšmas ar kt.) yra objektyviai niekaip neišvengiami, tačiau laikini ir būtini siekiant užtikrinti geresnes gyvenimo / kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Dėl apsauginių grotų, langų ir apšvietimo nurodo, kad Vilniaus PN patalpos įrengtos vadovaujantis Taisyklėmis. Pagal Taisyklių 11.5. papunktį nuteistųjų laikymo patalpose turi būti natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Įrengtos apsauginės grotos leidžia langus valyti, taip pat juos atidaryti tiek, kad būtų galima vėdinti patalpas. Pažymi, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos yra galimybė atsidaryti. Jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir HN 134:2015 17 punkte nustatytas reikalavimas, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, o gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nebuvo pažeisti. Pabrėžia, jog grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Dėl patalpų temperatūros nurodo, kad šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas HN 134:2015 16 punkto nuostatų laikymasis, kuriame numatyta jog „Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C <...>“. Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Dėl virtuvės – poilsio kambario nurodo, kad Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės – poilsio kambariai aprūpinami inventoriumi vadovaujantis Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis. Vadovaujantis minėtomis normomis virtuvėlė – poilsio kambarys, tokiu inventoriumi, kaip stalas, spintelė, suolas, kėdė arba taburetė, plautuvė, buitinis šaldytuvas, lentyna bei maisto gaminimo įrankiai aprūpinami pagal plotą ir poreikį. Virtuvėlėse - laisvalaikio kambariuose yra tvarkingi televizoriai, taip pat naudojimui tinkami šaldytuvai. TV antenomis nuteistieji nėra aprūpinami, tačiau jie turi galimybę jas užsisakyti bei įsigyti Vilniaus PN esančioje parduotuvėje. Taisyklių 5 punktas nustato, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Vadovaujantis šių Taisyklių 6.8 papunkčiu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Minėtų taisyklių 2 punktas nurodo, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Dėl dinaminės priežiūros specialistų / užimtumo nurodo, kad 1-ame gyvenamajame nuteistųjų korpuse, kiekvienam nuteistųjų būriui (įskaitant ir 1-ąjį nuteistųjų būrį) yra priskirtas specialistas (dinaminei priežiūrai). Nors dinaminės priežiūros specialistai 1-ame nuteistųjų gyvenamajame aukšte neturi kabineto, tačiau 1-ajam būriui priskirti dinaminės priežiūros specialistai kiekvieną dieną vykdo apėjimus 1-ojo nuteistųjų būrio patalpose bei nuolatos komunikuoja su nuteistaisiais, priima jų prašymus / skundus bei sprendžia kitas iškilusias problemas. Pažymi, kad dėl COVID – 19 sergamumo apribojimų užimtumas įstaigos vadovo sprendimu buvo laikinai sustabdytas. Tačiau nuo 2022-02-28 užimtumas nuteistiesiems buvo atnaujintas. Atkreipia dėmesį, kad dauguma 1-ame būryje laikomų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, yra dirbantys, todėl jiems užimtumas yra organizuojamas savaitgaliais bei jų laisvu nuo darbo laiku. Užimtumą nuteistiesiems organizuoja bei vykdo Resocializacijos skyriaus specialistai, taip pat, esant galimybėms, ir specialistai (dinaminei priežiūrai). Dėl lėktuvų keliamo triukšmo nurodo, jog Vilniaus PN nekontroliuoja Lietuvos Respublikos oro erdvės bei Vilniaus oro uosto veiklos. Pažymi, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas (šiuo metu Tarnyba) pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu (patikslintu) ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Kalėjimų departamente per pareiškėjo skundžiamą kalinimo laikotarpį buvo gautas NVSC persiųstas pareiškėjo 2021-10-29 skundas (registruotas 2021-11-22 Nr. 2G-4413), kuriame pareiškėjas skundėsi dėl blogos elektros instaliacijos, elektros prietaisų būklės, gyvenamųjų patalpų dirbtinio apšvietimo, taip pat dėl dušo, tualeto, prausyklos patalpų būklės. Kalėjimų departamentas 2021-11-24 sprendimu Nr. 2S-4100 persiuntė skundą pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus PN ir prašė išsiaiškinti skunde keliamus klausimus bei atsakyti pareiškėjui. Pažymi, kad per skundžiamą laikotarpį pareiškėjas tiesiogiai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje, į Kalėjimų departamentą nėra kreipęsis, todėl negali plačiau apie tai pasisakyti. Pažymi, kad pareiškėjas deklaruoja, jog patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio taikymo prasme. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti viešajai atsakomybei – įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą.
4. Tarnyba, pagal teismo įpareigojimą, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
Šalies argumentai
Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad NVSC specialistai 2021-11-24 Vilniaus kalėjime atliko 1-ojo nuteistųjų būrio bendro naudojimo tualeto, prausyklos, dušo ir kitų patalpų patikrinimą, kurio metu nebuvo nustatytą tokių pažeidimų, kuriuos savo skunde nurodė pareiškėjas, todėl negalima pripažinti to, ką deklaratyviai nurodė pareiškėjas. Vilniaus kalėjimas, atsižvelgdamas į turimas finansines galimybes, nuolatos stengiasi gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, atlieka remonto darbus. Ginčo laikotarpiu Vilniaus kalėjimas atsižvelgė į NVSC užfiksuotus nežymius dirbtinės apšvietos trūkumus bei, kaip ir visuomet, visus atsiradusius trūkumus nedelsiant pašalino (tai patvirtina prie atsiliepimo pridėtas 2022-01-14 raštas Nr. 9-291). Vilniaus kalėjime ginčo laikotarpiu buvo vykdomi planiniai 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo nuteistųjų būrio tualeto, dušo, prausyklos ir džiovyklos patalpų atnaujinimo darbai. Patalpų atnaujinimas pradėtas 2022 m. sausio mėnesį, o darbai baigti 2022 m. gegužės mėnesį. Iki minėtų remonto darbų 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 2 tvarkingi sanitariniai mazgai. Viename sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 klozetas (kuriuo remonto metu nuteistieji ir naudojosi), kitame sanitariniame mazge (kuris ginčo laikotarpiu buvo remontuojamas) buvo įrengtas 1 pisuaras, dušas, kriauklės bei prausykla. Atnaujinimo darbų vykdymo metu 1-ojo būrio nuteistieji galėjo naudotis tualetu, kuris yra gretimose patalpose. Patalpos kuriose vyko atnaujinimo darbai nuo koridoriaus buvo atskirtos durimis. Dėl 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio prausykloje įrengtų lentynėlių higienos priemonėms pasidėti nurodo, kad Vilniaus kalėjimas prie savo atsiliepimo buvo pridėję Turto valdymo skyriaus 2022-04-05 pažymą Nr. 14-2080, kurioje buvo nurodyta, jog ginčo laikotarpiu 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio prausykla buvo atnaujinama, tačiau prieš šiuos darbus prausykloje buvo įrengtos lentynėlės higienos priemonėms susidėti. Minėtų remonto darbų metu bendrame duše, kuriuo ginčo laikotarpiu laikinai naudojosi 1-ojo būrio nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, lentynėlės higienos priemonėms susidėti buvo įrengtos. Dėl 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje įrengto poilsio kambario nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu patalpos buvo įrengtos vadovaujantis Taisyklėmis. Pagal Taisyklių 6.8 papunktį įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Tačiau minėtų Taisyklių 2 punktas nurodė, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms (tame tarpe ir Vilniaus kalėjimui) taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus kalėjimo kiekviename aukšte buvo įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat buvo naudojami ir maistui gaminti.
5. Teismo posėdyje pareiškėjas savo skundą pilnai palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui D. S. neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2022-03-28 jis buvo kalinimas Vilniaus PN (šiuo metu Vilniaus kalėjimo) 1-ojo korpuso 1-ąjame būryje netinkamomis sąlygomis, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus bei tarptautinės teisės aktų nuostatas.
7. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų.
Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
8. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
9. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovų (pataisos įstaigos pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, dėl kurios būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą.
10. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2022-03-28, kalint Vilniaus kalėjimo 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje, kartu su dar 21 nuteistuoju, jam teko naudotis vienu tualetu (klozetu) ir vienu pisuaru. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus galimybė pasinaudoti tualetu užtrukdavo nepagrįstai ilgą laiką, dėl ko pareiškėjui kildavo sveikatos negalavimai. Taigi, byloje nėra ginčo, kad, pareiškėjui kalint 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje, būrys turėjo galimybę naudotis dviem sanitariniais mazgais (unitazu ir pisuaru).
Taisyklių 6.7 papunktyje nurodyta, jog pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 7.4 papunktyje nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt., ne daugiau kaip 15 asmenų (7.6 papunktis).
Taigi, iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad 15 asmenų turi būti įrengta arba po vieną klozetą, arba pisuarą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui kalint su dar 21 asmeniu, jam buvo sudaryta galimybė naudotis dviem sanitariniais mazgais, kurie po vieną galėjo tekti 10-11 asmenų (maksimalus skaičius 15 asmenų). Darytina išvada, kad pareiškėjui užtikrinus galimybę pasinaudoti (pasirinktinai) dviem sanitariniais mazgais (klozetu ar pisuaru), jo teisė turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių nebuvo pažeista, todėl teismas neturi teisinio pagrindo Vilniaus kalėjimo veiksmų (neveikimo) šiuo aspektu vertinti kaip neteisėtų. Sanitariniais įrengimais pasinaudojimo normos nebuvo viršytos daugiau nei du kartus, kaip skunde nurodo pareiškėjas.
11. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad naudodamasis sanitariniame mazge įrengta praustuve, šalia kurios yra įrengtas nuo praustuvo neatitvertas pisuaras, jausdavosi pažemintas ir atvirkščiai, neigiamus jausmus išgyvendavo ir tada, kai jam pačiam tekdavo naudotis pisuaru, o kitas asmuo naudojasi praustuve.
Pirmiau aptartų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7 punkto nuostata nenumato reikalavimo sanitariniame mazge esančius pisuarus atitverti sienelėmis, todėl šiuo aspektu nurodytos kritikos teismas nevertina kaip pagrįstos. Pažymėtina, kad, kaip jau pirmiau nurodyta, pareiškėjas turėjo galimybę alternatyviai naudotis tiek pisuaru, tiek unitazu, kuris įrengtas atskiroje uždaroje patalpoje ir tai reiškia, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos jo privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinančios sąlygos.
12. Nuo 2022 m. sausio mėn. buvo pradėtas remontas jau minėtų tualeto ir dušo patalpų. Pareiškėjas prieštarauja, kad atliekant remonto darbus jis galėjo naudotis tik vienu tualetu (unitazu), dėl ko nebuvo užtikrinta galimybė greitai pasinaudoti tualetu. Nustatyta, kad remontas buvo pradėtas 2022-01-17 ir vyko iki ginčo laikotarpio pabaigos(2022-03-28). Vilniaus PN 2022-04-05 pažymoje Nr. 14-2080 (2 t., b. l. 38-39) patvirtino, kad remonto metu nuteistieji galėjo naudotis vienu rakinamu tualetu. Pažymoje nurodyta, kad nuteistieji galėjo naudotis ir kitais sanitariniais mazgais, vaikščioti, todėl tualetų netrūko. Kaip jau pirmiau minėta, pagal Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 7.6 papunktį laisvės atėmimo įstaigoje turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt., ne daugiau kaip 15 asmenų. Taigi, 15 asmenų turi būti įrengta arba po vieną klozetą, arba pisuarą. Remonto atlikimo metu pareiškėjui kalint su dar 21 asmeniu, jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis dviem sanitariniais mazgais, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, jog Vilniaus kalėjimas, laikotarpiu nuo 2022-01-07 iki 2022-03-28, neužtikrino minėtos normos 7.6 papunktyje nustatyto reikalavimo, kad 15 asmenų tektų bent vienas sanitarinis mazgas (unitazas arba pisuaras).
13. Kaip nurodė atsakovės atstovas, remonto darbai buvo atskirti durimis, kurios visada būdavo uždarytos vykdant darbus. Taigi, remonto dulkės iš esmės vertintinos kaip neišvengiamas, tačiau laikinas procesas. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovas, patalpų valymui buvo paskirtas asmuo (tvarkinys). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl remonto darbų jis realiai būtų patyręs kokių nors nepatogumų, išskyrus deklaratyvius pareiškėjo teiginius. Byloje nenustatyta, kad atliekant remonto darbus būtų nesilaikyta teisės aktų reikalavimų dėl ko būtų galėjusi kilti grėsmė nuteistųjų sveikatai.
14. Pareiškėjas nurodo, kad tualeto, prausyklos ir dušo patalpos, kurios yra bendros vienoje patalpoje, buvo blogos būsenos. Tualete ant lubų rinkdavosi vandens kondensatas, ant tualeto lubų buvo atsilupę dažai ir tinkas, lubos tualete buvo rudos spalvos, būdavo užliejamos iš antrame aukšte esančių įrengtų dušų. Analogiška situacija buvo su prausyklos lubomis bei su dušo lubomis. Dušo patalpoje įrengta lango palangė buvo supuvusi, matėsi pelėsis bei augo grybelis. Oro temperatūra prausyklos ir dušo bei tualeto patalpose visada būdavo žemesnė nei numatyta LR HN 134:2015 16 punkte, patalpose būdavo pastovūs skersvėjai.
HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Iš į bylą pateikto NVSC 2021-12-14 patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8 Mr) PA-7326 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (2 t., b. l. 25-29) nustatyta, kad jame fiksuota Vilniaus kalėjimo 1 gyvenamojo korpuso, 1 būrio bendro naudojimo tualeto, prausyklos ir dušo patalpų būklė. Patikrinimo metu buvo nustatyti matomi drėgmės požymiai, dalis sienų paviršių buvo nutrupėję, pelėsio nebuvo nustatyta. Prausyklos ir dušo patalpose atlikus šiluminės aplinkos matavimus keliais laipsniais buvo nustatyta žemesnė temperatūra, nei reikalaujama pagal HN 134:2015, tačiau, kaip nurodyta akte, tai galėjo lemti patikrinimo metu patalpoje buvęs pravertas langas. Drabužių džiovinimo patalpoje pelėsio taip pat nebuvo nustatyta.
Iš į bylą pateiktos Vilniaus PN 2022-04-05 turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 14-2080 (1 t., b. l. 38-39) nustatyta, kad Turto valdymo skyrius informavo Vilniaus kalėjimą apie vykdomus planinius 1-ojo būrio tualeto, dušo, prausyklos ir džiovyklos patalpų atnaujinimo darbus. Pažymoje nurodyta, kad aukštu aukščiau esančių dušų patalpos yra atnaujintos, grindyse įrengtas izoliacijos sluoksnis, dėl to vandens pratekėjimo į žemiau esančias patalpas nėra, palangės ir langai nesupuvę, pelėsio ar grybelio požymių nėra, duše buvo lentynėlė. Kol vyksta patalpų atnaujinimo darbai, nuteistieji galėjo naudotis tualetu, kuris yra gretimoje patalpoje. Aprašyti atliekami darbai 1-ojo būrio prausykloje bei nurodyta, kad iki darbų atlikimo prausykloje buvo lentynėlės higienos priemonėms susidėti. Bendrajame duše, kuriuo naudojasi 1-o būrio nuteistieji, lentynėlė taip pat yra. Pažymoje taip pat nurodyta, kad dėl atsiradusių nepatogumų, tvarkant patalpas, į Vilniaus kalėjimo administraciją niekas nesikreipė, tame tarpe ir pareiškėjas.
Atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (2 t., b. l. 31-36, 59-66) taip pat patvirtina, kad prausykla, tualetas, džiovykla yra tvarkingi ir prižiūrimi. Pažymėtina, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kad NVSC ar kitos priežiūrą atliekančios institucijos būtų nustačiusios pareiškėjo skunde nurodytus trūkumus, kaip supuvusios, skylėtos palangės, pelėsiai, augantys grybeliai, nuo lubų bėgantis vanduo. Priešingai, kaip jau minėta, į bylą pateiktos patalpų, kurias išskiria pareiškėjas, fotonuotraukos, įrodo, kad šių patalpų būklė yra pakankamai gera ir tokių trūkumų, kaip supuvusios, skylėtos palangės, pelėsiai, augantys grybeliai ir kt., nematyti.
Taigi, nors patikrinimo metu buvo nustatyti patalpų temperatūros neatitikimai, tačiau, kaip nurodyta pažymoje, tai lėmė patikrinimo metu atidarytas langas. Darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai paneigti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (Vilniaus kalėjimo paaiškinimai, NVSC patikrinimo aktai, fotonuotraukos), todėl Vilniaus kalėjimo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas šiuo aspektu nekonstatuojamas.
15. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje buvo blogas apšvietimas bendrame koridoriuje, kai kuriuose šviestuvuose visiškai nebuvo lempų, šviestuvai buvo be apsauginių gaubtų. Esant silpnam apšvietimui pareiškėjas negalėjo skaityti knygų, skaudėdavo akis.
Iš į bylą pateikto NVSC Patikrinimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje buvo fiksuoti dirbtinio apšvietimo trūkumai. Taigi, teismas sutinka su pareiškėju, kad HN 134:2015 14 punkto, kuriame nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, pažeidimai buvo nustatyti ir įrodyti. Nors vėliau ir buvo pašalinti (pagrindas – fotonuotraukos, 2 t., b. l. 31-33).
16. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus kalėjime ant visų langų, tame tarpe ir pareiškėjo gyvenamosios sekcijos 1-ame būryje yra uždėtos labai smulkios grotos, dėl ko natūrali dienos šviesą visiškai nepatenka nuo lango į gyvenamąją sekciją ir pan.
Teismas, visų pirma, pažymi, kad grotų įrengimą reglamentuoja Taisyklės, kurių pažeidimo nenustatyta; šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės ir neginčija. Pareiškėjas tik nurodo, kad grotos trukdė į patalpas patekti dienos šviesai, tačiau iš į bylą pateiktų gyvenamosios patalpos fotonuotraukų (2 t., b. l. 59-60), aiškiai matyti, kad į patalpas šviesa patenka, patalpoje yra pakankamai šviesu. Taip pat yra galimybė patalpas išsivėdinti (lango dalis atsidaro). Tad šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti argumentai vertinami kaip nepagrįsti.
17. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus kalėjimo gyvenamojo korpuso rūsyje yra įrengtos bendrojo naudojimo dušo patalpos, tačiau visose dušų kabinose nėra įrengti vandens kranai reguliuoti karštą arba šaltą vandenį. Vanduo dažnai būdavo vos šiltas, o kartais net šaltas. Dušų patalpoje nesireguliuoja karšto bei šalto vandens maišytuvas. Taip pat besimaudant duše vienam asmeniui tenka tik apie 1 m² asmeninės erdvės. Dėl esamų pertvarų negalima normaliai nusiprausti. Taip pat nurodė, kad 1-ojo gyvenamojo korpuso bendro naudojimo dušo patalpose (kuris įrengtos rūsyje) nėra įrengtų veidrodėlių, todėl negalima nusiskusti.
Iš Vilniaus kalėjimo Turto valdymo skyriaus 2022-04-05 pažymos Nr. 14-2080 (2 t., b. l. 38-39) matyti, kad 1-ojo būrio nuteistiesiems sudarytos sąlygos 3 kartus per savaitę naudotis bendruoju dušu kitose patalpose. Duše yra įrengta automatinė optimalios vandens temperatūros palaikymo sistema. Pažymoje taip pat nurodyta, kad nusiskundimų dėl vandens temperatūros administracija nėra gavusi, nors dušu naudojasi 1-7 būrių nuteistieji.
Pareiškėjui į bylą nepateikus detalių įrodymų, pvz., kada konkrečiai vandens temperatūra buvo netinkama ir, ar pareiškėjas dėl to kreipėsi į administraciją, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pažymoje nurodyta informacija, kad vandens temperatūra yra reguliuojama automatinės temperatūros palaikymo sistemos. Abejonę pareiškėjo teiginiais kelia ir tai, kad dušu naudojasi septynių būrių nuteistieji, o skundų dėl vandens temperatūros nebuvo gauta.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas Vilniaus kalėjimo veiksmų neteisėtumo minėtu aspektu neįrodė. Teisės aktai dušo ploto nereglamentuoja, todėl abstraktūs teiginiai, kad prausiantis duše buvo mažai vietos, vertintini tik kaip subjektyvūs.
Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13.4 papunktyje nustatyta, kad dušo patalpose turi būti veidrodis. Atsakovė į bylą pateikė fotonuotraukas (2 t. b. l. 63, 64), kuriose matyti, kad duše yra veidrodis. Pareiškėjas šią aplinkybę įvardindamas kaip pažeidimą nenurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja dušuose įrengti veidrodėlius (o ne veidrodį). Pareiškėjas, be kita ko, vadovaujasi Taisyklėmis, tačiau kurios taip pat reglamentuoja reikalavimą duše įrengti veidrodį, o ne veidrodėlius. Duše veidrodis yra įrengtas, todėl pareiškėjo argumentai dėl veidrodėlių trūkumo vertintini kaip nepagrįsti.
18. Pareiškėjo teigimu, laisvalaikio metu nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti Vilniaus kalėjimo 5 -ame aukšte esančiu biliardo stalu, stalo tenisu; 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio patalpose ir būryje nėra ir nebūna dinaminės priežiūros specialistų; nebuvo galimybės sportuoti.
BVK 111 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinė pataisos įstaigų režimo paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą (1 dalis). Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas (2 dalis).
Vilniaus kalėjimas į bylą pateikė Resocializacijos skyriaus specialisto 2022-04-06 tarnybinį pranešimą Nr. 64-1160 (2 t., b. l. 41-42), kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais, priklausomybių konsultantu bei psichologais. Yra galimybė bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, Vilniaus miesto evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės savanoriais, AA savanoriais, savanoriais vedančiais užsiėmimus religinėmis temomis, emocijų atpažinimo temomis, karjeros temomis. Nuteistiesiems taip pat sudarytos galimybės dalyvauti įstaigoje organizuojamuose įvairaus pobūdžio konkursuose, turnyruose, žaisti stalo žaidimus bei skaityti knygas, naudotis riboto interneto prieiga, įsitraukti į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą, dalyvauti agrokultūriniame projekte (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta pranešime, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, nuteistieji turi galimybių pasinaudoti Vilniaus kalėjimo 5 -ame aukšte esančiu biliardo stalu, teniso stalu, taip pat šalia 1-ojo gyvenamojo korpuso esančia sporto aikštele. Nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos laisvalaikiu mankštintis su sporto inventoriumi. Pranešime taip pat nurodyta, kad visos priemonės yra grindžiamos savanoriškumo principu.
Taigi, pranešime nurodyta informacija paneigia pareiškėjo argumentus dėl jo laisvalaikio galimybių ribojimo (galimybės naudotis biliardo, teniso stalais, galimybės sportuoti ir kt.), todėl pareiškėjui realiais įrodymais pranešime nurodytos informacijos nepaneigus, teismas neturi pagrindo pareiškėjo nurodytų ribojimų vertinti kaip pagrįstų. Vien teiginys, kad nebūna dinaminės priežiūros specialistų, nes jie 1 -ame aukšte neturi kabineto, Vilniaus kalėjimas pranešimo turinio kontekste nėra įtikinamas.
19. Pareiškėjas prieštarauja, kad Vilniaus kalėjime nėra jokio televizijos antenos lizdo, todėl negalima normaliai pažiūrėti televizijos. Be to, Vilniaus kalėjimas yra įrengtas Vilniaus oro uosto kryptimi ir virš teritorijos pastoviai skraido lėktuvai, o nuo lėktuvų skrydžio televizorius pradeda mirguliuoti, nors ir taip signalas yra labai yra silpnas.
Vilniaus kalėjimas atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad pareiškėjai turi galimybę antenas užsisakyti bei įsigyti Vilniaus kalėjimo parduotuvėje. Be to, kaip matyti iš virtuvėlės – poilsio kambario nuotraukos, kambaryje yra bendras televizorius. Taigi, galimybė žiūrėti televiziją bei turėti kokybiškas antenas nuteistiesiems nėra apribota (galima pačiam įsigyti, ar žiūrėti televizorių bendroje patalpoje). Pareiškėjas tik bendrai kritiškai vertina neužtikrinimą naudotis kokybiška televizija, tačiau savo kritikos pagrįstais argumentais nepagrindžia, dėl ko teismas šiuo aspektu neturi pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
20. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus kalėjimo 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio virtuvės ir maisto paruošimo kambaryje nuo 2021-06-03 iki 2022-03-22, tai yra daugiau 9 mėnesius, nebuvo ir nėra nei vieno techniškai tvarkingo šaldytuvo. Dėl to genda maisto produktai. Mano, kad Vilniaus kalėjimo administracija sąmoningai diskriminuoja 1-ojo būrio nuteistuosius.
Vilniaus kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (2 t., b. l. 21) nurodė, kad virtuvėlėje yra tvarkingi ir naudojimui tinkami šaldytuvai. Taip pat į bylą pateiktos virtuvėlės foto nuotraukos, kuriose matyti šaldytuvai (1 t., b. l. 103), kurių vienas turi atskirai įrengtą šaldymo kamerą. Teismo vertinimu, vien tik bendro pobūdžio teiginiai apie netvarkingą šaldytuvą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisių pažeidimo.
21. Pareiškėjas nurodo, kad dėl lėktuvų keliamo triukšmo patiria žalą, nes negali išsimiegoti, yra pastoviai irzlus, jaučia nuovargį ir silpnumą.
Pabrėžtina, kad HN 134:2015 maksimalių triukšmo ribinių lygių nenustato. Taigi, Vilniaus kalėjimui nėra nustatyta pareiga vykdyti kontrolę, susijusią su lėktuvų keliamo triukšmo matavimu, stebėsena. Teisės aktuose tokių pareigų Vilniaus kalėjimui nėra nustatyta, atitinkamai Vilniaus kalėjimo neveikimas, šiuo aspektu, nekonstatuojamas.
22. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus kalėjime nėra įrengto poilsio kambario.
Taisyklėse įtvirtinta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (6.8 papunktis); kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (6.9 papunktis); maisto ruošimo patalpa (tik lengvajai nuteistųjų grupei) (6.10 papunktis). Kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 6.6 – 6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui) (7 punktas). Įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti (8.8 papunktis); laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (8.9 papunktis).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus kalėjimo virtuvėlė kartu yra ir poilsio kambarys (dėl to ginčo byloje nėra). Atskiro laisvalaikio (užsiėmimų kambario), kaip nurodyta minėtose Taisyklėse, nėra. Nors atsakovės atstovas nurodo, kad minėtose Taisyklėse nurodytas įpareigojimas įrengti poilsio kambarį taikytinas naujai statomiems pastatams, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad Vilniau kalėjime nėra galimybės įrengti poilsio kambario. Be to, virtuvėlė negali būti laikoma poilsio kambariu, nes Taisyklėse aiškiai reglamentuota, kad virtuvėlė ir poilsio kambarys yra atskiros patalpos. Teismas pripažįsta pareiškėjo argumentus dėl poilsio kambario nebūvimo pagrįstais.
23. Pareiškėjas aiškiai, nuosekliai ir detaliai kitų netinkamų kalinimo sąlygų neįvardina, tad teismas plačiau dėl jų, kurios tik deklaratyviai ir lakoniškai nurodomos skunde (patikslintame), nepasisakys.
24. Apibendrinus darytina išvada, kad Vilniaus kalėjimas neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų dalyje dėl apšvietimo, dėl poilsio kambario nebuvimo ir dėl vieno sanitarinio mazgo remonto metu (nuo 2022-01-07 iki 2022-03-28). Kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Vilniaus kalėjimo neteisėtų veiksmų, vertintini kaip neįrodyti.
25. Nors Vilniaus kalėjimas neužtikrino pareiškėjui dalies tinkamų kalinimo sąlygų, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas Vilniaus kalėjime ginčo laikotarpiu bausmę atliko grubiai pažeidžiant įstatymų, tame tarpe ir higienos normų nuostatas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas Vilniaus kalėjime buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu būtų sąmoningai bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ar skriaudą.
26. Pareiškėjas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus kalėjimo, pareiškė piniginį reikalavimą (5 000 Eur) dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai taip pat konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L.L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
27. Įvertinus nustatytus pažeidimus ir tai, kad nustatyti pažeidimai Vilniaus kalėjimo šalinami operatyviai, atliekamas remontas, siekiant pagerinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų padėtį, taip pat tai, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę nelaikytini tokiais intensyviais, darytina išvada, kad šioje dalyje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Taigi, teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Vilniaus kalėjime sąlygas dalyje dėl apšvietimo, dėl poilsio kambario nebuvimo ir dėl vieno sanitarinio mazgo remonto metu (nuo 2022-01-07 iki 2022-03-28), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
28. Pareiškėja Kalėjimų departamento (dabar Lietuvos kalėjimų tarnyba) veiksmų neteisėtumą įrodinėja tuo aspektu, kad ginčo laikotarpiu Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakingi pareigūnai aplaidžiai ir neatidžiai bei nerūpestingai vykdė savo funkcijas, nes per 3 metus nei karto nepatikrino, kas dedasi Vilniaus kalėjimo 1-ame būryje; kodėl nėra dinaminės priežiūros specialistų kabineto, kodėl dinaminės priežiūros pareigūnų nėra 1-ame būryje; kodėl tokia diskriminacija; kodėl netinkamos kalinimo sąlygos ir patalpų būklė. Pareiškėjo teigimu, jeigu pareigūnai būtų veikę taip, kaip numatyta teisės aktuose, tai visų šių pasekmių ir pažeidimų galima būtų buvę išvengti. Vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti neturtinęs 500 Eur žalą.
29. Kalėjimų departamento darbo reglamento, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-01-27 įsakymu Nr. 4/07-31, 43 punktas nustato, kad įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų vykdymą Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse kontroliuoja Kalėjimų departamento direktorius per savo pavaduotojus, jam tiesiogiai pavaldžių Kalėjimų departamento administracinių padalinių, taip pat šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovus. Kalėjimų departamento darbo reglamento, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021-09-16 įsakymu Nr. V-304, 11 punktas nustato, kad Kalėjimų departamento padaliniai užtikrina įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose departamentui nustatytų uždavinių įgyvendinimą, pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja departamentui pavaldžių įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas, formuoja bendrą departamentui pavaldžių įstaigų veiklos ir personalo strategiją, užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą, organizuoja departamento direktoriaus sprendimų vykdymą bei jų kontrolę. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonės veiklos kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021-03-25 įsakymu Nr. V-95 1 punkte nurodyta, kad jis nustato Kalėjimų departamento administracijos padalinių veiklą organizuojant ir atliekant pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos stebėseną ir vidaus kontrolę. Vienas iš kontrolės veiklos būdų yra kontrolė išvykstant į įstaigą, kai jos patikrinimas atliekamas vietoje, reaguojant į rizikos veiksnius arba prevenciniais tikslais (5.2 papunktis).
30. Įvertinus surinktą bylos medžiagą, darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškėjo teisių ginčo laikotarpiu nepažeidė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, nors pareiškėjas skunde nurodo, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo funkcijas, nes per 3 metus nei karto nepatikrino, kas dedasi 1-ame būryje, pvz., kodėl nėra dinaminės priežiūros specialistų kabineto, kodėl dinaminės priežiūros pareigūnų nėra 1-ame būryje, kodėl netinkamos kalinimo sąlygos ir patalpų būklė, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų tiesiogiai kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybą dėl jo nurodomų pažeidimų (dėl neveikimo). Vien bendro pobūdžio argumentai dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos neveikimo nelaikytini įrodymais Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų (neveikimo) neteisėtumui patvirtinti.
31. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
32. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėję, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartis Nr. A261-3555/2011).
33. Pareiškėjas suformulavo procesinį prašymą, kuriuo prašo priimti atskirąją nutartį dėl pažeidimų, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir atsakingi asmenyss imtųsi priemonių ateityje užkardyti tokius pažeidimus.
Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį teismas gali priimti atskirąją nutartį, kai padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvo padaryti grubūs teisės aktų pažeidimai, dėl kurių padarymo turėtų atsakyti atitinkami tarnautojai ir pan. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo byloje priimti atskirąją nutartį.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą (patikslintą) dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista D. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime sąlygas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 28 d.
Kitą skundo (patikslinto) dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.