Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. 2022 m. gruodžio 16 d., apie 21.30 val., gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo brolio A. M. kilusio konflikto metu, tyčia abiejų rankų kumščiais suduodamas ne mažiau kaip 7 kartus A. M. į veido sritį, sukėlė savo artimam giminaičiui - savo broliui A. M. - fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. M. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir susimušė su broliu. Kaip nurodė kaltinamasis, jis sudavė smūgius broliui į veidą, neatsimena kiek smūgių buvo ir tada išėjo namo. Pasak kaltinamojo, jis iš delno dėjo smūgius, gal kokius tris, keturis, tikrai ne septynis kaip nurodo prokurorė. Kaip nurodė kaltinamasis, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jeigu būtų buvęs blaivas prieš brolį nebūtų smurtavęs.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Aplinkybę, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausta R. S., kuri nurodė, kad Gruodžio 16 d. ryte po 10 val., pas ją į namus (duomenys neskelbtini) atėjo P. ir jie išgėrinėjo. Išgėrinėdami pradėjo kalbėti apie A., P. paskambino ir A. parėjo namo. A. gėrė alų, o ji su P.- degtinę. Broliai kažko susiginčijo, P. pasakė- „ar nori gauti į kramę“, A.- „noriu“, P. pasakė- „ateik“, parvertė A. ant lovos ir davė smūgius į galvą. Kaip nurodė liudytoja smūgių ji neskaičiavo, bet jų buvo daug. Pasak liudytojos, kaltinamasis smūgiavo suspaudęs kumštį, tikrai ne vienas ir ne du smūgiai buvo. P. po to atsistojo ir išėjo, o A. paprašė iškviesti policiją. Kaip nurodė liudytoja, galėjo būti suduoti ir daugiau nei septyni smūgiai, sudavė lygtai vienos rankos kumščiu, tačiau tiksliai ji nematė.

Nepaisant to, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir atsisakė duoti parodymus prieš savo brolį, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie smurto faktą ir suduotų smūgių skaičių patvirtina liudytojos R. S. parodymai.

Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo suduoti daugybiniai smūgiai patvirtina ir nukentėjusiojo apžiūros protokolas.

Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė aiškiai ir nuosekliai suduotų smūgių skaičių ir būdą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu galima patikrinti juos sugretinant su kitais byloje esančiais įrodymais taip patikrinant jų pagrįstumą teismas jais vadovaujasi ir pripažįsta kaip įrodymą.

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. P. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis baustas administracine tvarka, ne kartą teistas įskaitant ir už smurtą artimoje aplinkoje ir turi neišnykusį teistumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad P. M. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl teismo manymu, BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik vieną iš griežčiausių bausmių – areštą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto bausmės minimalus dydis yra 15 parų, o maksimalus 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus sunkinančias aplinkybes ir nesant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaltinamajam skirtina didesnė nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis 60 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vis dėlto šis atidėjimas taikomas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju asmenį charakterizuojanti medžiaga tokių išvadų teismui neleidžia daryti, nes asmuo teistas ne kartą, įskaitant ir už smurtą artimoje aplinkoje, nusikalsta neatsitiktinai. Prie padarytų nusikalstamų veikų padarymo prisideda susiformavę neigiami socialiniai įpročiai, kurių pats kaltinamasis nepripažįsta. Dėl to atidėjus bausmės vykdymą asmeniui nebūtų galima parinkti efektyvių jo elgesį koreguojančių priemonių, tokių kaip draudimas vartoti alkoholį ir gydymasis nuo alkoholizmo. Pirmosios priemonės skyrimas be antrosios nebūtų veiksminga, o su antrosios paskyrimu kaltinamasis nesutinka. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad bausmės atidėjimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinio pasižadėjimo neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Telšių apylinkės teisme 2023 m. sausio 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 226,09 Eur išlaidų.

Esant aptartam teisiniam reguliavimui šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Akcentuotina tai, kad į bylą gynyba nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų sunkią kaltinamojo padėtį, todėl nėra pagrindo šių išlaidų mažinti arba iš viso jų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo P. M. valstybės naudai 226,09 eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.