- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-561-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01931-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė N. L. pateikė teismui prašymą pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0062/08/01498 skolininką M. G. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kur išieškotojas UAB „Vilniaus energija“. Pareiškėja nurodė, kad LR Gyventojų tarnybos duomenimis skolininkė M. G. 2006-11-20 mirė bei testamentų registro duomenimis palikimą priėmė Lietuvos Respublika.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino. Pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0062/08/01498 pradinę skolininkę M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Nutartyje nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pirminė skolininkė M. G. 2006-11-20 mirė bei palikimą po skolininkės M. G. mirties priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir antstolės prašymą atmesti. Nurodė, kad VMI prie FM 2014-02-12 paveldėjo M. G. nuosavybės teise valdytą turtą - 435/870 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini) ir Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 nustatyta tvarka, gavusi žemės sklypų (jų dalių), paveldėjimo dokumentus, juos 2014-02-17 raštu perdavė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus r. skyriui. Todėl nuo minėto momento valstybę išieškojimo iš paveldėto turto klausimais atstovauja ne VMI prie FM, o Nacionalinei žemės tarnyba. Vadinasi byla buvo išnagrinėta valstybei atstovaujant netinkamam atstovui. Be to VMI prie FM Vilniaus miesto apylinkės teismo nebuvo informuota apie gautą pareiškėjos prašymą pakeisti šalį vykdymo procese į valstybę, atstovaujamą VMI prie FM bei apie įvyksiantį teismo posėdį rašytine tvarka, todėl negalėjo pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis pasisakyti dėl ginčo esmės ir pateikti savo prieštaravimus. Todėl remiantis LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu teismo sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Vilniaus energija“ ir antstolė N. L. atsiliepimais prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad VMI argumentai atstovavimo klausimu yra pagrįsti, tačiau antstolės N. L. prašyme dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese suinteresuotu asmeniu nurodyta Lietuvos valstybė - Lietuvos Respublika. Lietuvos valstybė priėmė M. G. palikimą, VMI kaip valstybės atstovė sutvarkė paveldėjimo dokumentus; ginčo dėl palikimo priėmimo nėra. Pareiškėja, kreipdamasi su prašymu į teismą, netinkamai nurodė suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos - atstovą: vietoj Nacionalinės žemės tarnybos nurodė VMI. Toks prašymo netikslumas nepaneigia pačio prašymo pagrįstumo, o vertintinas tik kaip procesinio pobūdžio trūkumas ir galėtų būti šalinamas CPK 40 str. nustatyta tvarka. Todėl prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8336-599/2015 panaikinti ir grąžinti civilinę bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismui ginčijama nutartimi keičiant skolininką vykdymo procese Lietuvos valstybei atstovavo tinkamas atstovas.
Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Pirmosios instancijos teismas antstolio, prašymą patenkino ir skolininką M. G. pakeitė į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant bylą valstybę atstovavo netinkamas asmuo. Su tokia apelianto pozicija sutiktina. Kaip teisingai nurodo apeliantas, su tuo sutinka ir suinteresuoti asmenys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje praktikoje, aiškindamas CK penktosios knygos nuostatas, žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p. nuostatą ir Taisyklių 45 p. nuostatas, jų tarpusavio santykį, išaiškino, kad tuo atveju, kai valstybė paveldi žemę, palikimo priėmimo procedūrą atlieka mokesčių inspekcija, kuri, atsižvelgiant į tai, jog valstybė atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu (CK 5.62 str. 3 d.), turi pareigą kreiptis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) ir gauti paveldėjimą patvirtinančius dokumentus (CK 5.66 str. 2 d.). Tik tada, kai palikimas nustatyta tvarka yra priimtas (išduotas paveldėjimo teisės liudijimas), mokesčių inspekcija perduoda palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio teritorijoje yra paveldėta žemė tolimesniems su paveldėtu turtu susijusiems veiksmams atlikti (įregistruoti paveldėtą turtą valstybės vardu, esant būtinybei, organizuoti pardavimo procedūras ir kt.). Taigi, valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija kaip valstybės atstovė dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir paveldėjimu patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau visi kiti su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Į tai būtina atsižvelgti, sprendžiant procesinio teisiu perėmimo, valstybei paveldėjus žemę ir iš jos vykdant išieškojimą, klausimą. Jeigu civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas procesinio teisių perėmimo, valstybei paveldėjus žemę, klausimas nekyla ginčo dėl valstybės kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinės teisių perėmėjos, t. y. palikimas valstybės vardu yra priimtas ir neginčijamas jo priėmimo teisėtumas bei (ar) pagrįstumas, tai, sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkto ir Taisyklių 45 punkto nuostatas, darytina išvada, kad tinkama valstybės atstovė tokioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2014). Toje pat nutartyje teismas sprendė, kad nustačius netinkamo atstovavimo faktą, priešingai nei to prašo apeliantas, yra pagrindas ne prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti, o nutartį panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti procesinio teisių perėmimo klausimą iš naujo.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl procesinio teisių perėmimo, netinkamai aiškino ir taikė valstybės institucijų, dalyvaujančių valstybei paveldint žemę, teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl nepagrįstai sprendė, jog šioje byloje tinkama valstybės, kaip skolininko teisių perėmėjos atstovė yra Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne Nacionalinė žemės tarnyba. Šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti procesinio teisių perėmimo klausimą iš naujo. Pažymėtina, kad byloje negali būti išsprendžiama dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl nusprendus, jog byloje turi būti svarstomas Nacionalinės žemės tarnybos teisių ir pareigų klausimas, ji turėtų būti įtraukiama į bylą suinteresuotu asmeniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas
nutarė:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti procesinio teisių perėmimo klausimą iš naujo.