Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

N.K.M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teista 1 kartą: 2011-12-29 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. – 11 metų laisvės atėmimu. 2018-10-10 nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str. 2 d. 3 p., lygtinai 2018-10-23 paleista iš pataisos namų neatlikus 3 metų 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2018-11-02 įtraukta į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, teistumas neišnykęs,

kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. spalio 27 d. apie 12.39 val., N.K.M., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė savo mažametei dukrai A.M., gim. (duomenys neskelbtini), per veidą, taip šiuo veiksmu sukeldama nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji N.K.M. kalta prisipažino. Patvirtino, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 12.39 val., namuose (duomenys neskelbtini), vieną kartą ranka sudavė savo mažametei dukrai A.M., gim. (duomenys neskelbtini), per veidą, tačiau jai nespyrė. Suvokia, kad vaikui sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio dukra verkė, jos ausis buvo raudona. Šeimoje dar auga mažametis sūnus J.M., gim. 2019 m. Gyvena su buvusiu sutuoktiniu. Dukrai sudavė todėl, kad neleidus jai iškepti kiaušinio, ši į ją metė jos keptus kotletus. Kai dukrai sudavė, ji nubėgo skambinti tėvui M.M., kurio klauso, taip pat girdėjo, kad skambino socialinei darbuotojai ir sakė, kad mama jai trenkė ir spyrė. Gailisi. Nesutinka su 200 Eur civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes gyvena kartu ir viską dukrai perka. Dukros atsiprašė, jos susitaikė. Ji yra kalta, nes nuteista už mamos nužudymą atlikinėjo bausmę, kurios metu dukrą augino šios tėvas M.M., dukra be jos liko, kai šiai tebuvo 2 metai.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta liudytojų apklausa ir rašytiniais įrodymais.

Liudytoja I.R. parodė, kad ji įvykio laiku dirbo socialine darbuotoja ir kaltinamosios šeimą lankydavo kelis kartus per savaitę. Nurodė, kad geriau prisiminė apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtino, kad 2020-10-27 apie 12.39 val., jai skambino A.M. ir pasakė, kad jos mama sudavė jai ranka į veidą. Mergaitė skambino verkdama, žinutėmis ragino greičiau atvykti ir jai padėti. Atvykusi A. rado apsiverkusią, ant A. vieno skuosto matė patinimą, paraudimą, tačiau nežino, ar tai buvo nuo smūgio, ar nuo verkimo. A. atrodė išsigandusi, nesakė, kad mama jai dar ir spyrė.

Liudytojas M.M. parodė, kad dukra A.M. įvykio laiku jam sakė, kad mama sudavė jai per veidą, apie tai, kad spyrė – nesakė. Dukra kartais pameluoja.

Liudytoja G.G. parodė, kad anūkė A.M. jai pasakojo, kad mama sudavė jai per veidą, apie tai, kad spyrė – nesakė. Anūkė nuo mažens turėjo raidos sutrikimų, lankėsi pas psichiatrą, gėrė vaistus, yra sunkaus charakterio.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji mažametė A.M. parodė, kad praeitais metais, rudenį, tikslaus laiko neatsimena, atsikėlusi ji norėjo valgyti ir išsikepti kiaušinių, bet atėjusi mama pasakė, kad ji nekeptų, nes kiaušinių reikės tėčiui į darbą. Ji pasakė, kad padės, nusisuko dėti kiaušinius į šaldytuvą, tačiau mama jai trenkė. Mama trenkė jai į veidą vieną kartą. Tada ji atsisėdo ant lovos ir verkė, o mama visaip ją vadino. Mamai pasakė, kad ji nelįstu prie jos, tada mama spyrė į dešinį šoną. Ji verkė, jai skaudėjo, buvo išsigandusi. Virtuvėje dar buvo jos 1 metų brolis. Nors mama į veidą jai sudavė vieną kartą, bet labai stipriai, jai skaudėjo, veidas buvo paraudęs, bet kol atvyko socialiniai darbuotojai paraudimas dingo. Apie įvykį ji pasakė tėčiui, kuriam paskambino į darbą, pasakė, kad mama ją muša. Tėtis pasakė, kad paskambins socialiniams darbuotojams. Mama ir anksčiau yra ją skriaudusi, tampydavo už plaukų, pastumdavo stipriai, kad kur nors trenktųsi, spardydavo, spirdavo visur. Taip yra buvę kelis kartus seniau, prieš metus. Kai mamą išsivežė, ją nuvežė pas močiutę, paskui vakare mama grįžo ir jos susitaikė, dabar viskas gerai. Dabar mama leidžia atsivesti draugę, kažką nuperka, būna draugiška, jos neskriaudžia (b. l. 47-49).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus socialinės darbuotojos I.R. pranešimą apie tai, kad 2020-10-27 apie 12.39 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), N.K.M. vieną kartą ranka sudavė savo mažametei dukrai A.M., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldama jai fizinį skausmą (b. l. 12).

Iš pranešimo BPC turinio matyti, kad 2020-10-27 13.43 val., socialinė darbuotoja pranešė, kad (duomenys neskelbtini), yra mamos sumušta 11 metų mažametė (b. l. 23).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto pažymėta, kad apžiūrėjus mažametę fiksuotas sužalojimas ant dešinio skruosto, nukentėjusioji šoko būsenoje, labai susijaudinusi, akivaizdžiai bijo (b. l. 26-29).

Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad 2020-10-27 socialinei darbuotojai mažametė A.M., kuri buvo apsiverkusi, susigūžusi, papasakojo, kad ji ryte norėjo išsikepti kiaušinių, tačiau mama neleido, pradėjo šaukti, kad kiaušinių reikės tėvui į darbą, tada vieną kartą ranka trenkė jai į veidą ir iš kumščio vieną kartą trenkė į šoną, vėliau paėmusi kėdutę norėjo trenkti iš jos, tuomet mergaitė užsidengė pagalve, jos grūmėsi, kol mama pagalvę atėmė, bet su kėdute netrenkė. Mergaitės teigimu, tai ne pirmas kartas, kaip mama vartoja fizinį smurtą jos atžvilgiu. Mergaitės teigimu, ji net pasitrumpino plaukus tam, kad mama jos netampytų, taip pat mama dažnai ją stumdo iš kampo į kampą. A. teigimu, apie patiriamą smurtą ji yra pasakojusi savo tėčiui, močiutei G.G.. Mergaitė taip pat nurodė, kad mama yra mušusi ir brolį J.M., prieš mėnesį trenkė jam per rankytes (b. l. 33-34).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2537/2020 (02) nurodyta, kad A.M. konstatuota tik poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kuri galėjo būti padaryta 2020-10-27, bet mergaitė nežinojo, kur susižalojo. Taip pat aprašyta, kad specialistui nukentėjusioji nurodė, kad mama vieną kartą sudavė jai į dešinį skruostą ir vieną kartą sudavė į kairį šoną (b. l. 63-64).

Patikrinus alkotesteriu kaltinamojo buvo blaivi (b. l. 31).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios parodymais, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 12.39 val., N.K.M., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė savo mažametei dukrai A.M., gim. (duomenys neskelbtini), per veidą, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Kadangi nukentėjusiajai nusikaltimo padarymo laiku buvo 11 metų amžiaus, ji laikytina mažamete.

Kaltinamoji kalta pagal jai pareikštą kaltinimą iš esmės prisipažino. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą ranka sudavė dukrai per veidą, dėl ko jai galėjo skaudėti, tačiau neigė dukrai spyrusi. Tai, kad dukrai nespyrė, kaltinamoji tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu.

Be kaltinamosios prisipažinimo sudavus smūgį mažametei per veidą, jos kaltę smurtavus prieš mažametę dukrą patvirtino teisme apklausti netiesioginiai liudytojai socialinė darbuotoja I.R., nukentėjusiosios tėvas M.M. ir nukentėjusiosios močiutė G.G., kurie teisme nurodė, jog nukentėjusioji jiems pasakojo, kad kaltinamoji sudavė smūgį jai per veidą, bet apie tai, kad kaltinamoji dar ir spyrė – nepasakojo.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių paminėtų netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Be to, tai, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą, patvirtina ir rašytiniai įrodymai: pranešimo BPC turinys; tarnybinis pranešimas dėl smurto, kuriame pažymėta, kad apžiūrėjus mažametę fiksuotas sužalojimas ant dešinio skruosto; vaiko nuomonės išklausymo aktas, teismo medicinos specialisto aprašytas nukentėjusiosios pasakojimas.

Kaltinamajai neigiant spyrus nukentėjusiajai, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji po įvykio iškart skambino socialinei darbuotojai I.R. ir tėvui M.M., kuriems papasakojo, kad kaltinamoji sudavė jai per veidą, tačiau, liudytojų tvirtinimu - nesakė, kad jai dar ir spyrė, į tai, kad liudytoja G.G., nukentėjusiosios močiutė, nuo mažens auginusi anūkę, taip pat paliudijo, kad anūkė jai pasakojo, kad mama sudavė per veidą, tačiau apie tai, kad mama jai spyrė niekada nesakė, į tai, kad pirminiuose pranešimuose policijai buvo minimas tik vienas kaltinamosios nukentėjusiosios atžvilgiu atliktas veiksmas – smūgis per veidą, į tai, kad spyrio palikto pėdsako nefiksavo ir teismo medicinos specialistas, į pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu skirtingai nupasakotas aplinkybes, tai yra pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakant, kad jai kaltinamoji sudavė smūgį į veidą ir spyrė į šoną, o vaiko nuomonės išklausymo metu sakant, kad mama ranka trenkė jai į veidą ir iš kumščio (ne iš kojos) vieną kartą trenkė į šoną, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios artimųjų giminaičių pateiktą nukentėjusiosios charakteristiką, darytina išvada, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamoji be to, kad mažametei sudavė smūgį ranka per veidą, jai dar ir įspyrė, todėl ši aplinkybė, kuri neturi įtakos kaltinamosios veikos kvalifikacijai, visas abejones, remiantis principu in dubio pro reo vertinant kaltinamosios naudai, iš kaltinimo turi būti pašalinta.

Kaltinamosios panaudotas smurtinis veiksmas suduodant ranka mažametei per veidą, dėl ko veidas buvo paraudęs, galimai dėl to ir patinęs, patvirtina, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes būdama suaugusi ir psichiškai sveika, tai yra suvokdama savo veiksmus, galėdama ir privalėdama juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jos smurtavimas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to, būdama įpykusi, siekė bei pasiekė. Tarp kaltinamosios veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – mažametei dėl jos atžvilgiu kaltinamosios panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas. Netikėti nukentėjusiosios aiškinimu - kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, atsižvelgiant į tai, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, nes po jo ant nukentėjusiosios veido liko paraudimas/patinimas, be to smūgis suaugusio žmogaus buvo suduotas į mažamečio vaiko veido/galvos sritį - nėra pagrindo. Be to, fizinio skausmo jutimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina teismo medicinos specialisto išvada, nes skausmas nėra objektyvus nusiskundimas.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad N.K.M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamosios prisipažinimas padarius nusikaltimą ir gailėjimasis pripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdama recidyviste, tai yra turėdama neišnykusį teistumą.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta, nesunki; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, nesugebant susivaldyti, prieš mažametį vaiką; į kaltininkės asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 125-152): 2011-12-29 Kauno apygardos teismo nuteista už motinos nužudymą 11 metų l/at bausme, 2018-10-23 lygtinai paleista iš įkalinimo įstaigos neatlikusi 3 m. 6 mėn. ir 20 d. laisvės atėmimo bausmės, lygtinės priežiūros laikas baigiasi 2022-05-13, tai yra naują nusikaltimą padarė būdama lygtinio paleidimo laiku, Probacijos tarnybos charakterizuojama kaip tinkamai vykdanti lygtinio paleidimo įpareigojimus, dirbanti, auginanti dar vieną 2019 m. gimusį vaiką, nebausta, sveika, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai.

Atsižvelgiant į kaltinamosios kriminalinę priešistorę - kaltinamajai už nusikaltimą skirtina griežčiausia – terminuota laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai sunkių pasekmių nebuvo sukelta - bausmę paskiriant mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2011-12-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 3 m. 6 mėn. 20 d. laisvės atėmimu (BK 64 str. 2 d.), ir, nors kaltinamoji yra lygtinai paleista nebaigusi atlikti bausmės už nužudymą, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo turinį, į tai, kad byloje nustatytas vienas kaltinamosios mažametei dukrai suduotas smūgis, po kurio mergaitės sveikata sutrikdyta nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji augina dar vieną mažametį vaiką, charakterizuojama išimtinai teigiamai, dirba, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šiuo metu dar atidedant ir atidedant ilgesniam nei vidutinis laikui, nes teismas suteikia kaltinamajai dar vieną galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajai skiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta nuo 2020-10-27 15.00 val. iki 2020-10-28 14.18 val. (1 parą/dieną). Paleidus jai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusiosios A.M. atstovė - Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 67-68), kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė ir prašė priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiajai.

Kaltinamoji nesutiko su 200,00 Eur dydžio civiliniu ieškiniu, motyvavo, kad vėl gyvena kartu su nukentėjusiąja, viską jai perka.

Nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, nes dėl kaltinamosios veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, ir stresą, buvo apgyvendinta pas močiutę, tai yra paimta iš šeimos.

Kaltinamoji dirba, yra sveika.

Teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 200,00 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka kaltinamosios padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios kaltės laipsnį, teismų praktikos tendencijas, suma nėra per didelė ar per maža, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str., BPK 115 str.).

Daiktinis įrodymas.

CD su mažametės nukentėjusiosios apklausa (b. l. 50), saugomas bylos, paliktinas toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (6,66 Eur) ir valstybės skirto advokato išlaidos už kaltinamosios gynybą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai gynėją užtikrino teismas, taip pat į tai, kad kaltinamosios turtinė padėtis sudėtinga, šeimoje auga du mažamečiai vaikai, į jos prioritetinę pareigą atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai, iš kaltinamosios šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

N. K.-M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui), ir nuteisti - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2011-12-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 6 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme – prie neatliktos didesnės bausmės pridedant visą nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – N.K.M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (išaiškinti, kad nuteistasis, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę);

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, bausmės vykdymo atidėjimo metu N.K.M. įpareigoti: 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų); 3) dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.

Išaiškinti, kad jei nuteistoji be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jai paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir nuteistoji pasiunčiama į pataisos namus atlikti jai paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-10-27 15.00 val. iki 2020-10-28 14.18 val. (1 parą/dieną).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios N.K.M. nukentėjusiajai A.M., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

CD su mažametės nukentėjusiosios apklausa palikti toliau saugoti byloje.

Proceso pašto išlaidų ir kaltinamosios gynybos išlaidų valstybei iš kaltinamosios nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).