Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. K.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VŠĮ) Karoliniškių poliklinika (toliau – ir pareiškėja ar Poliklinika) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Tarnyba) direktoriaus 2023 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. T4-5-(1.34) „Dėl pacientui V. K. teiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Poliklinikos pacientas V. K. (toliau – Pacientas) 2022 m. rugsėjo 22 d. 23.59 val. elektroniniu paštu kreipėsi į Poliklinikos raštinę, prašydamas pateikti patvirtinimą, jog yra vakcinuotas nuo (duomenys neskelbtini), kadangi prisijungęs prie e. sveikatos portalo negali matyti visos savo medicinos istorijos. Pacientui 2023 m. rugsėjo 23 d. 10.19 val. buvo pateiktas atsakymas, jog Poliklinikoje esančioje Paciento sveikatos istorijoje nėra duomenų apie jo vakcinaciją (duomenys neskelbtini) vakcina. Paciento netenkino toks atsakymas, todėl susirašinėjimas su juo dar vyko laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėja pažymi, kad Pacientas, prieš tai prašęs patikrinti duomenis dėl vakcinacijos Poliklinikos medicinos dokumentuose, 2022 m. rugsėjo 23 d. 20.34 val. pranešė, kad jo šeima Lietuvoje rado Poliklinikos Vaiko sveikatos raidos istoriją, kurioje buvo informacija apie minėtus skiepus.

Teigia, kad Pacientas 2022 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Tarnybą, keldamas klausimus dėl ambulatorinių kortelių archyvavimo proceso Poliklinikoje, kodėl ji neturi įrašų apie jam vaikystėje darytus skiepus, dėl ambulatorinės kortelės galiojimo ir autentiškumo bei Poliklinikos gydytojo I. A. kompetencijos įvertinimo. Įvertinusi Paciento pateiktą skundą bei Poliklinikos pateiktus atsakymus, Tarnyba priėmė Įsakymą, kuriame nustatė, jog Poliklinika neišsaugojo Paciento Vaiko sveikatos raidos istorijos (forma Nr. 025-112/a), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo ir saugojimo terminų nuostatą, įpareigojančią ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas pildyti Vaiko sveikatos raidos istoriją (Forma 025-112/a) ir saugoti 25 metus išrašius iš Poliklinikos pagal F025/a, pildyti Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (Forma Nr. 025/a) ir ją saugoti 15 metų, nustojus lankytis pacientui. Tarnyba skundžiamu Įsakymu įspėjo Polikliniką dėl minėtų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimo.

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, tvirtina, kad Paciento sveikatos priežiūros procese dokumentavo kiekvieną Paciento apsilankymą ir sveikatos istoriją saugojo. Nurodo, kad iki e. sveikatos informacinės sistemos ir įstaigos informacinių technologijų intensyvios plėtros buvo kuriami tik popieriniai pacientų sveikatos įrašai, įstaigose buvo ir dabar yra saugomi pacientų ambulatorinių asmens sveikatos kortelių bei Vaiko sveikatos kortelių originalai. Pastebi, jog nuostatos dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų prievolės pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms atsirado 1996 m. liepos 12 d. Prievolė valstybės ar savivaldybės institucijoms, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentus efektyviai valdyti ir turėti prieigą jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. Prievolė pildyti Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (Formą Nr. 025/a) ir saugoti ją 15 metų, nustojus lankytis pacientui, bei pildyti Vaiko raidos istoriją (Forma 025-112/a), kurią privalo saugoti 25 metus, išrašius iš Poliklinikos pagal F025/a, įsigaliojo nuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ įsigaliojimo dienos.

Poliklinika pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytas objektyvumo principas reiškia, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Teigia, jog Įsakymo formuluotė, kad Poliklinika „neišsaugojo paciento V. K. Vaiko sveikatos raidos istorijos“, nėra pagrįsta bylos medžiagoje esančiais faktiniais duomenimis, todėl nepagrįstai yra nustatytas minėtas pažeidimas. Atkreipia dėmesį, kad Pacientas susirašinėjimo su Poliklinikos darbuotojais metu pats pripažino faktą, jog jo sveikatos istorija yra namuose pas artimuosius. Pastebi, jog tiek pacientų ambulatorinės kortelės, tiek vaiko sveikatos raidos istorijos originalai nebuvo grąžinami pacientams, o saugomi Poliklinikoje. Pripažinus faktą, kad medicinos dokumentų Poliklinika nepristatė į paciento ar jo įstatyminių atstovų namus, o jie galėjo patekti tik juos parsinešus (neturint ar turint motyvą juos pasisavinti ir naikinti tam tikrus įrašus), nėra aišku, kaip Tarnyba grindžia Poliklinikos prievolę (kaip siūlo ją realizuoti šioje situacijoje), pareiškėjo artimiesiems prieš įstaigos valią ir jai nežinant išsinešus jai priklausančius dokumentus, t. y. Tarnyba neatliko konstatuojamosios veikos („neišsaugojo“) vertinimo ar tyrimo, nes nėra pateikta jokių duomenų, kad Poliklinika nesaugojo dokumentų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Tarnyba Įsakymo 2 punkte nurodo, jog įspėja Polikliniką dėl minėto Įsakymo 1 punkte numatytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimo, tačiau pirmame punkte nėra nurodyta, kokie įstaigos vidaus dokumentai pažeisti. Pastebi, jog reikalauti Poliklinikos atsakomybės už pacientų/jo įstatyminių atstovų tikslinius veiksmus bei Poliklinikos vidaus tvarkos aktų pažeidimą nėra teisėta.

Anot pareiškėjos, ataskaitos projekte pateikiami tikrovės neatitinkantys faktai, kadangi pats Pacientas pripažįsta, jog Poliklinikos nuosavybė yra pas jo artimuosius, todėl teiginys „neišsaugojo“ negali būti formuluojamas, nes Vaiko sveikatos raidos istorija nėra prarasta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teigimu, privalo būti svarstomas Paciento įpareigojimo grąžinti Poliklinikai dokumentus klausimas, o ne konstatuojami faktais ir teisės aktų nuostatomis nepagrįsti Poliklinikos pažeidimai.

Paaiškina, kad Paciento Vaiko sveikatos raidos istorija buvo vedama laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 25 d. iki 2009 m. vasario 25 d. Pažymi, jog Tarnyba pritaikė teisės aktus, kurie galimo dokumentų pasisavinimo metu net nebuvo patvirtinti ir įsigalioję. Pažymi ir tai, kad Pacientas mini tik jo vaiko asmens sveikatos istorijos dalį, o ne suaugusiojo asmens sveikatos istoriją, kuri saugoma Poliklinikoje. Apibendrinant, daro išvadą, jog Tarnybos priimtas sprendimas neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių, tuo pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą.

Pareiškėja skunde remiasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus atvejus, kai dėl jo teisių pažeidimo padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi minėto įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, bei Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. Tl-137 patvirtintų Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo 20.2 papunkčiu, kuris numato, kad skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu skundas Tarnyboje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, arba praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos.

Atsižvelgdama į tai, kad Pacientas savo skunde nurodo, jog jo vaiko sveikatos raidos istorija yra pas jo tėvus, daro išvadą, kad minėta kortelė pas minėtus asmenis pateko laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 25 d. iki 2009 m. vasario 25 d. Nuo Tarnybos konstatuoto galimo pažeidimo padarymo dienos yra praėję 13 metų. Pastebi, jog Tarnyba nagrinėjo ne pažymos apie gautus skiepus vaikystėje išdavimo, o medicininės dokumentacijos saugojimo klausimą. Įvertinus anksčiau minėtų teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes, Poliklinika daro išvadą, jog yra suėję paciento skundo padavimo terminai dėl paciento pažeistų teisių, kadangi nuo galimo pažeidimo (Vaiko sveikatos raidos istorijos „neišsaugojimo“) yra praėję daugiau nei 3 metai, todėl mano, kad Tarnyba turėjo nenagrinėti Vaiko sveikatos raidos kortelės „neišsaugojimo“ klausimo arba nutraukti jo nagrinėjimą, suėjus skundo padavimo senačiai.

Atsakovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Pacientas Tarnybai persiųstuose 2022 m. rugsėjo 29 d. elektroniniuose skunduose paaiškino, jog jam kelionės užsienyje metu prireikė pažymos apie vaikystėje atliktus skiepus nuo (duomenys neskelbtini). Jam dabar (duomenys neskelbtini) metai, paskutiniai skiepai daryti maždaug prieš 15 metų. Įrašai apie skiepus yra paciento Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, kuri, jo žodžiais, po reformų poliklinikoje buvo atiduota šeimai. Įrašų apie skiepus nei e. sveikatos paskyroje, nei archyvuose nerado. Todėl paskambino į polikliniką, kurios registratorė paaiškino, kad pereinant prie elektroninės sistemos visa informacija iš medicinos dokumentų buvo archyvuota kompiuteriuose, popierinės kopijos buvo įteiktos pacientams arba sunaikintos. Paciento žodžiais, jo tėvai pageidavo knygutę atsiimti po to, kai dokumentuose buvusi informacija buvo archyvuota. Registratorė paaiškino, kad, jeigu informacija nesimato e. sistemoje ir archyve, reiktų atvykti su knygute į polikliniką. Kadangi Pacientas buvo užsienyje, o jo paklausimus dėl pažymos ignoravo tiek Karoliniškių poliklinikos direktorius, tiek administracija, tiek registratūra, paprašė savo mamos nuvykti į Polikliniką su ambulatorine knygute ir gauti pažymą. Nuvykus paaiškėjo, kad knygutė negalioja, nes buvo ne poliklinikoje, o jo šeima įstaigai priklausiusį dokumentą pasisavino. Paciento teigimu, jis susisiekė su savo šeimos gydytoju I. A. Parašė jam elektroninį laišką ir gavo atsakymą, kad pažyma nebus išduota, nes archyve nėra įrašų, ir pasiūlė vakcinomis pasiskiepyti dar kartą, nors (duomenys neskelbtini) skiepai apsaugą suteikia 20 metų, o (duomenys neskelbtini) skiepas galioja visą gyvenimą. Užsienyje revakcinacija tokių ligų neleistina, laikoma pavojinga žmogaus sveikatai, o gydytojas I. A., turėdamas gydytojo licenciją, duoda neleistinas rekomendacijas.

Tarnyba nurodo, kad Paciento skundą laiko pagrįstu. Pažymi, kad nėra ginčo, jog Poliklinika neturi išsaugotos Paciento vaiko sveikatos raidos istorijos (Forma 025-112/a). Poliklinika ginčija, kad aplinkybė, jog šiuo metu Paciento dokumentai yra jo tėvų namuose, liudija tai, jog kiti asmenys prieš Poliklinikos valią išsinešė jos dokumentus už jos ribų ir ji negalėjo tam turėti jokios įtakos.

Tarnyba su tokia Poliklinikos pozicija nesutinka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju terminas „išsaugoti“ turėtų būti suprantamas ne tik siaurąja prasme kaip dokumento nesunaikinimas prieš jam nustatyto saugojimo termino pabaigą, bet ir ėmimasis tokių veiksmų, kurie užtikrintų dokumentų autentiškumą, vientisumą ir apskritai jų turėjimą. Atkreipia dėmesį, jog Poliklinika pati pripažįsta, kad ankstesnė praktika, kai pacientų ambulatorinės kortelės buvo išduodamos patiems pacientams, buvo ydinga dėl dažno dokumentų dingimo, todėl vidaus tvarkos taisyklės buvo pakeistos ir ambulatorinės kortelės perduodamos tik per Poliklinikos darbuotojus. Taigi, akivaizdu, kad Poliklinika pati yra supratusi, jog jos darbo organizavimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir atitinkamai koregavo savo tvarką. Taigi, pats faktas, jog Paciento medicininiai dokumentai, kurie privalėjo būti Poliklinikoje, atsidūrė už jos ribų, leido Tarnybai konstatuoti, kad Poliklinika neišsaugojo atitinkamų dokumentų ir tuo pažeidė Įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus.

Dėl senaties termino taikymo atsakovė paaiškina, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą. Pažymi, jog prieš taikant senaties institutą būtina atidžiai įvertinti skundo esmę. Nagrinėjamu atveju Pacientas Tarnybai skundė aplinkybę, jog jam nebuvo išduota pažyma, kurią ji privalėjo išduoti, kadangi Tarnyba neturėjo visų jo sveikatos duomenų, kuriuos turėti privalėjo. Taigi, Paciento skundas buvo grindžiamas konkrečiu Poliklinikos neveikimu, tai yra pažymos neišdavimu 2022 m., todėl Tarnyba neturėjo pagrindo taikyti senaties termino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Pareiškėjos atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir bylos nagrinėjimo būdą pranešta. Teismui pareiškėjos atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. T4-5-(1.34) „Dėl pacientui V. K. teiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakyme konstatuota, jog Poliklinika neišsaugojo paciento V. K. Vaiko sveikatos raidos istorijos (Forma 025-112/a).

Nustatyta, kad V. K. 2022 m. rugsėjo 22 d. 23.59 val. elektroniniu paštu kreipėsi į Polikliniką, nurodydamas, kad jam skubiai reikalingas patvirtinimas, jog jis yra vakcinuotas nuo (duomenys neskelbtini). Teigė, kad turi šiuos skiepus, juos gavo būdamas labai mažas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu yra užsienyje, o prisijungti prie e. sveikata.lt portalo ir pamatyti savo medicinos istorijos nepavyksta. Pacientas laiške išreiškė pageidavimą el. paštu gauti patvirtinimą (išrašą iš jo medicinos istorijos), kad yra vakcinuotas nuo (duomenys neskelbtini).

Poliklinika 2022 m. rugsėjo 23 d. 10.19 val. elektroniniu paštu Pacientui pateikė atsakymą, kad Poliklinikoje esančioje paciento asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie Paciento vakcinaciją (duomenys neskelbtini) vakcina. Patikslino, kad e. sveikatoje vakcinavimo informacija vedama tik pastaruosius keletą metų.

V. K. 2022 m. rugsėjo 23 d. 11.05 val. pakartotinai kreipėsi į Poliklinikos raštinę, teiraudamasis, ar yra kokie nors archyvai arba ar jis gali kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pateiktų pažymą.

Poliklinikos raštinė, atsakydama į pastarąjį Paciento laišką, 2022 m. rugsėjo 23 d. 14.39 val. elektroniniu laišku patikslino, kad archyvuose jo vaikystės ambulatorinės medicininės kortelės nėra. Be vakcinaciją patvirtinančių įrašų medicininėje dokumentacijoje pažymos išduoti negali.

V. K. 2022 m. rugsėjo 23 d. 14.49 val. dar kartą kreipėsi į Poliklinikos raštinę, išreikšdamas nepasitenkinimą netvarkingai vedamais medicininiais dokumentais, prašė kuo skubiau pateikti prašomą pažymą apie vakcinaciją.

Pacientas 2022 m. rugsėjo 23 d. 20.34 val. elektroniniu paštu informavo Polikliniką, kad jo šeima Lietuvoje rado Poliklinikos ambulatorinę kortelę, kurioje yra duomenys apie aptariamus skiepus. Nurodė, kad prideda asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir ambulatorinės kortelės įrašų, kuriuose yra duomenys apie aptariamus skiepus, nuotraukas. Prašė Poliklinikos kiek įmanoma greičiau paruošti oficialų skiepus nuo (duomenys neskelbtini) patvirtinantį dokumentą su parašais ir datomis. Nurodė, kad patvirtinimas reikalingas išvykimui iš užsienio valstybės.

Pacientas elektroniniu paštu kreipėsi į savo šeimos gydytoją I. A. dėl pažymos išdavimo. Šeimos gydytojas I. A. Pacientui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad neoficialiai į Polikliniką kreipėsi jo motina, prašydama pateikti pažymą apie vakcinaciją. Paaiškino, kad įrašai, kuriuose nurodyta sveikatos būklė, išduodami tik pagal oficialius paciento ar teismo prašymus. Šeimos gydytojas taip pat nurodė, kad prašoma pažyma nebus išduota, nes archyve nėra įrašų, pasiūlė Pacientui vakcinomis pasiskiepyti dar kartą.

Pacientas 2022 m. rugsėjo 26 d. 6.49 val., 11.06 val., 17.16 val. ir 17.17 val. elektroniniais laiškais kreipėsi į Polikliniką, nurodydamas, kad negauna jokio atsakymo į jo anksčiau siųstus laiškus, yra ignoruojamas. Pacientas reiškė nepasitenkinimą Poliklinikos darbuotojų darbu ir dar kartą reikalavo kiek įmanoma greičiau parengti pažymą.

Poliklinikos direktorius 2022 m. rugsėjo 27 d. 09.18 val. elektroniniu paštu išsiuntė Pacientui atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad gydymo įstaiga ir jos darbuotojai negali būti atsakingi ar sulaukti psichologinio spaudimo iš pacientų atlikti jų naudai tam tikrus veiksmus dėl jų apsisprendimo vykti į tam tikras šalis, kuriose galioja tam tikri saugos režimai. Dokumento apie atliktus skiepus nuo (duomenys neskelbtini) pateikimu prieš išvykdamas privalo pasirūpinti keliautojas. Taip pat Poliklinikos vadovas nurodė, kad įstaiga negali atsakyti, kokiu būdu įstaigos dokumentai pateko pas trečiuosius asmenis, nes paciento kortelėmis tam tikru laikotarpiu disponuodavo pats pacientas ar jo įstatyminiai atstovai, kai pacientas buvo nepilnametis. Nurodė, kad tam tikru laikotarpiu įstaiga registratūroje išduodavo pacientams korteles, kai jie vykdavo pas savo gydytojus, tačiau po vizito kortelės privalėjo būti grąžinamos į registratūrą. Kodėl šiuo atveju įstaigos dokumentas galėjo būti pasisavintas ar negrąžintas registratūrai, galėtų atsakyti asmenys, kurie šiuo metu disponuoja dokumentu. Reikalauti išduoti dokumentą, kai dokumentu disponuoja pats asmuo ar jo įgalioti asmenys, nėra pagrįstas reikalavimas. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą išduoti pažymą apie vakcinaciją, Poliklinikos direktorius laiške paaiškino, kad paciento nurodyto pobūdžio pažymos nėra išduodamos, tai atlikti neįpareigoja joks teisės aktas. Tokiose situacijose, kai asmeniui reikia įrodyti tam tikras reikšmingas aplinkybes, išduodamos paciento medicininių dokumentų kopijos arba paciento prašymu išrašas iš medicinos dokumentų, o pacientai, gavę šiuos dokumentus, naudoja savo nuožiūra. Poliklinikos direktorius atkreipė dėmesį, kad, įvertinus paciento pridėtus dokumentus, galėtų būti keliamas klausimas dėl įrašo dokumentuose autentiškumo (matyti kitu šriftu atliktas įrašas, kita rašysena įrašytas asmens kodas), todėl gydymo įstaiga negali įsitikinti ir užtikrinti, kad įrašai yra autentiški ir atlikti pačios gydymo įstaigos.

V. K. 2022 m. rugsėjo 27 d. 9.57 val. elektroniniu laišku kreipėsi Poliklinikos vadovą, reikšdamas nesutikimą su jo pateiktu atsakymu.

Poliklinikos vadovas 2022 m. rugsėjo 27 d. 12.35 val. pateikė atsakymą, akcentuodamas, kad įstaiga nėra atsakinga, jeigu pacientai ar jų artimieji dėl nežinomų priežasčių kažkokiu būdu įstaigai priklausantį dokumentą pasisavina. Dokumentai niekada nebuvo duodami pacientams, nes jie yra gydymo įstaigos nuosavybė ir po vizito pas gydytojus privalėjo grįžti į registratūrą, vėliau į archyvą, kuriame privalo būti saugomi. Poliklinikos vadovas taip pat paaiškino, kad visais atvejais, kai pacientai prašo pažymų, kurių rengimas teisės aktuose nėra numatytas, pacientams siūloma vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta tvarka. Ši tvarka taikoma visais atvejais, kai asmenys nori teikti dokumentus į stovyklas, būrelius, mokyklas, teisėsaugos institucijoms ir visais kitais atvejais. Poliklinikos vadovas pakartotinai informavo, kad įstaiga negali patvirtinti autentiškumo dokumentų, kurie turi būti saugomi gydymo įstaigoje, tačiau jais disponuoja pacientai. Taip pat laiške nurodoma, kad atsakyta į visus paciento klausimus.

Pacientas 2022 m. rugsėjo 27 d. 11:41 val. elektroniniu laišku dar kartą kreipėsi į Poliklinikos vadovą, nurodydamas, kad į jo paskutinį laišką nebuvo pakankamai įsigilinta, neatsakyta į visus keliamus klausimus.

Poliklinikos vadovas 2023 m. rugsėjo 30 d. 10.25 val. elektroniniame laiške V. K. nurodė, kad į jo 2022 m. rugsėjo 27 d. laiškus buvo atsakyta. Laiške dar kartą buvo nurodyti argumentai dėl prašomos pažymos neišdavimo, pasiūlyta kilusią problemą spręsti išverčiant ligos istorijos atitinkamus įrašus į užsienio kalbą ir patvirtinant jų autentiškumą vertimų biure. Taip pat pacientui išaiškinta teisė, nesutinkant su Poliklinikos atsakymu, jį skųsti teismui ar kitoms institucijoms.

V. K. 2022 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu paštu skundais kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Tarnybą dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikiamos informacijos, medicinos istorijos archyvavimo ir darbuotojų kompetentingumo. V. K. skunduose nurodė, kad jam kelionės užsienyje metu prireikė pažymos apie vaikystėje atliktus skiepus nuo (duomenys neskelbtini). Jam dabar (duomenys neskelbtini) metai, paskutiniai skiepai daryti maždaug prieš 15 metų. Įrašai apie skiepus yra paciento Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, kuri, pareiškėjo žodžiais, po reformų poliklinikoje buvo atiduota šeimai. Įrašų apie skiepus nei e. sveikatos paskyroje, nei archyvuose nerado. Todėl paskambino į Polikliniką, kurios registratorė paaiškino, kad pereinant prie elektroninės sistemos visa informacija iš medicinos dokumentų buvo archyvuota kompiuteriuose, popierinės kopijos buvo įteiktos pacientams arba sunaikintos. Pareiškėjo teigimu, jo tėvai pageidavo knygutę atsiimti po to, kai dokumentuose buvusi informacija buvo archyvuota. Registratorė paaiškino, kad, jeigu informacija nesimato e. sistemoje ir archyve, reiktų atvykti su knygute į polikliniką.

Kadangi pareiškėjas buvo užsienyje, o jo paklausimus dėl pažymos ignoravo tiek Poliklinikos direktorius, tiek administracija, tiek registratūra, paprašė savo mamos nuvykti į Polikliniką su ambulatorine knygute ir gauti pažymą. Nuvykus paaiškėjo, kad knygutė negalioja, nes buvo ne Poliklinikoje, o jo šeima įstaigai priklausiusį dokumentą pasisavino.

Pareiškėjo teigimu, jis susisiekė su savo šeimos gydytoju I. A. Parašė jam elektroninį laišką ir gavo atsakymą, kad pažyma nebus išduota, nes archyve nėra įrašų, ir pasiūlė vakcinomis pasiskiepyti dar kartą, nors (duomenys neskelbtini) skiepai apsaugą suteikia 20 metų, o (duomenys neskelbtini) skiepas galioja visą gyvenimą. Užsienyje revakcinacija tokių ligų neleistina, laikoma pavojinga žmogaus sveikatai, o gydytojas I. A., turėdamas gydytojo licenciją, duoda neleistinas rekomendacijas.

Pareiškėjas skunduose suformulavo klausimus: „1. Kodėl Karoliniškių poliklinika neturi įrašų apie jo skiepus vaikystėje, jeigu sveikatos istorijos duomenys turėjo būti archyvuoti prieš jas atiduodant pacientams? Kodėl direktoriaus pateikta informacija skiriasi nuo registratūros darbuotojo? 2. Jeigu poliklinika teigia, kad įrašų apie skiepus nėra, o sveikatos istorija yra negaliojanti, ar tai reiškia, kad poliklinika nesilaikė galiojusių įstatymų ir paciento vaikystėje nevakcinavo? 3. Kokia data buvo archyvuoti pirmi pareiškėjo dokumentai oficialiuose archyvuose? Ar gali gauti visus medicinos dokumentų įrašus iš oficialių archyvų? 4. Kodėl jo sveikatos istorija laikoma negaliojančia, jei joje matomi visi darbuotojų vardai, pavardės, unikalūs spaudai, kodėl Karoliniškių poliklinika nepripažįsta tų įrašų? 5. Kaip būtų galima įrodyti sveikatos istorijos autentiškumą ir prašyti Karoliniškių poliklinikos įrodyti, kad jo sveikatos istorija neautentiška? 6. Kaip vertinti gydytojo I. A. rekomendaciją revakcinuotis, kaip galėtų gydytojui iškelti bylą kompetencijai įvertinti? „

Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius paciento V. K. skundų pagrindu atliko jam laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Karoliniškiu poliklinikoje teiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.

Tarnyba patikrinimo metu 2022 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. D2-12137-(1.20.) „Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Polikliniką, informuodama apie pradėtą patikrinimą ir prašydama pateikti Patikrinimo Nr. (T3-414(420)/2022 dokumentų, galiojusių paslaugų teikimo metu, sąraše pažymėtų dokumentų patvirtintas kopijas ir, jei prašoma, medicinos darbuotojų paaiškinimus pagal Akreditavimo tarnybos pateiktus klausimus.

Poliklinika 2022 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. S-1.15-2126 „Dėl dokumentų pateikimo“ Tarnybai paaiškino, kad paslaugos pareiškėjui nebuvo teiktos, jis nebuvo atvykęs į gydymo įstaigą, nesiregistravo paslaugų teikimui nei telefonu, nei elektronine registracijos sistema, todėl pateikti informacijos apie pacientui suteiktas paslaugas negali. Pridėjo išsamią informaciją apie pareiškėjo skundo, persiųsto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 143475/22(2.11.1.3E-SVE) „Dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos paciento skundo“, nagrinėjimą bei susirašinėjimą su pacientu elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad Tarnybai pateikti paciento skundai yra identiški jau atsakytam, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. A51-143475/22(2.11.I.3E-SVE) „Dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos paciento skundo“ persiųstam Poliklinikai, skundui.

Atlikęs patikrinimą, Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-414(420)/2022 ataskaitą Nr. D17-3-(1.27.) (toliau – Ataskaita).

Iš Ataskaitos turinio matyti, kad patikrinimo metu buvo vertinta: Poliklinikos asmens sveikatos priežiūros licencija, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos (toliau – LR) pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, LR medicinos praktikos įstatymas, LR sveikatos sistemos įstatymas, LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, LR dokumentų ir archyvų įstatymas, sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 patvirtintos Medicinos praktikos licencijavimo taisyklės, sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklės, sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintas Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas ir saugojimo terminai, sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 patvirtintas Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos aprašas, Karoliniškių poliklinikos direktoriaus patvirtinti įstaigos vidaus dokumentai: 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. VI-1.1-20 patvirtinta Šeimos medicinos skyriaus darbo organizavimo tvarka, 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-11-64 patvirtinta Medicinos dokumentų pildymo tvarka, 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 01-01-117 patvirtinta Skundų nagrinėjimo tvarka, 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. VI-1.1- 69 patvirtintos Viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos Vidaus tvarkos taisyklės, Poliklinikos 2022 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. S-l. 15-2126 „Dėl dokumentų pateikimo“ Akreditavimo tarnybai.

Tarnyba nustatė ir Ataskaitoje pažymėjo, kad paciento V. K. kreipimosi į Polikliniką laikotarpiu Poliklinikos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 1220 suteikė teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti, adresu L. Asanavičiūtės g. 27A, Vilnius, be kitų licencijoje nurodytų paslaugų, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos: šeimos medicinos paslaugas.

Ataskaitoje nurodyta, kad Poliklinikos direktorius 2022 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu laišku atsakė į V. K. 2022 m. rugsėjo 27 d. elektroninį laišką, nurodydamas, kad gydymo įstaiga dar kartą paaiškina, jog nėra atsakinga už tai, kad pacientai ar jų artimieji dėl nežinomų priežasčių pasisavina įstaigai priklausantį dokumentą. Dokumentai niekada nebuvo duodami pacientams, nes jie yra įstaigos nuosavybė ir po vizito pas gydytoją privalo būti grąžinti į registratūrą, vėliau į archyvą, kur yra saugomi. Papildomai nurodė, kad įstaiga negali patvirtinti autentiškumo dokumentų, kurie turi būti saugomi įstaigoje, tačiau jais disponuoja pacientai.

Ataskaitoje Tarnyba, įvertinusi visą gautą informaciją, pažymėjo, kad pagal LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų įgijimą ir naudojimą reglamentuoja, nustato subjektų, atliekančių dokumentų ir archyvų valstybinį administravimą, kompetenciją ir uždavinius Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas ar kitas tos institucijos, įstaigos ar įmonės įgaliotas asmuo. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas, 13 straipsnio 1 dalis – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais.

Sveikatos priežiūros įstaigose pildomų dokumentų sąrašą ir jų saugojimo terminus nustato sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintas Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas ir saugojimo terminai. Ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo pildyti Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (Forma Nr. 025/a), kurią privalo saugoti 15 metų, nustojus lankytis pacientui.

Tarnyba Ataskaitoje konstatavo, kad paciento V. K. Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos Poliklinika neišsaugojo, tuo pažeisdama minėtų teisės aktų reikalavimus.

Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimo tvarka yra patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose” . Minimos tvarkos 1 punktas numato, kad asmenys, vykstantys į užsienį dirbti ar mokytis, privalo tikrintis sveikatą atsižvelgdami į šalies, į kurią išvykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus. Vykstantieji gyventi ar turistiniais tikslais sveikatą tikrinasi, jeigu reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar kelionės organizatoriai; 3 punktas nustato, kad vykstantysis gydytojui pateikia dokumentus, gautus iš Užsienio reikalų ministerijos, užsienio šalies ambasados ar išvykos organizatorių, į kuriuos reikia įrašyti duomenis apie išvykstančioj o sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir skiepijimus. Pagal minimos tvarkos 12 punkto reikalavimą, tikrinimų duomenys įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (F 025/a). Galutinę išvadą pateikia sveikatą tikrinantis bendrosios praktikos (šeimos) gydytojas ir įrašo į vykstančiojo į užsienį medicininę pažymą (F 082/a). Išduotos pažymos registruojamos.

Atsakydama į V. K. skundo pirmą ir trečią klausimus, Tarnyba Ataskaitoje paaiškino, kad teisės aktai nenumato archyvuoti pacientų Ambulatorinių asmens sveikatos istorijų, jos yra saugomos 15 metų, nustojus lankytis pacientui, po to sunaikinamos. Teisės aktuose niekada nebuvo numatyta Ambulatorines asmens sveikatos istorijas atiduoti pacientams saugoti namuose. Tarnyba negali nustatyti, kokią informaciją pareiškėjui suteikė registratorius.

Atsakydama į pareiškėjo skundo į antrą, ketvirtą ir penktą klausimus Tarnyba Ataskaitoje nurodė, jog Poliklinika neturi V. K. Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos ir todėl negali patvirtinti duomenų apie paciento skiepus. Poliklinika dokumentų, kurie dėl kažkokių tai priežasčių pateko į trečiųjų asmenų rankas ir buvo išnešti iš , autentiškumo patvirtinti negali. Dokumentų autentiškumas gali būti patvirtintas techninės apžiūros procedūros (TED) ir teismo ekspertizės metu. Procedūras turėtų inicijuoti pareiškėjas.

Dėl gydytojo I. A. elektroniniame laiške nurodytos rekomendacijos revakcinuotis, jo profesinės kompetencijos Tarnyba Ataskaitoje nurodė, kad šeimos gydyto profesinės kompetencijos ribas apibrėžia sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtinta Lietuvos medicinos normą MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“. Sveikatos priežiūros specialistų kompetencija gali būti vertinama pagal sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 patvirtiną Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos aprašą. Minėto aprašo 4.1.1-4.1.3 p. numato, kad reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją turi teisę pateikti valstybinę kontrolę atliekančios institucijos, jeigu jos nustatė, kad specialisto profesinės veiklos trūkumai galėjo lemti ar lėmė žalą ar pavojų paciento sveikatai; kad specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų; kad specialisto profesinė kvalifikacija neatitinka jam išduotoje licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų.

Tarnyba Ataskaitoje pastebėjo, kad gydytojas I. A. pacientui V. K. nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikė, medicinos dokumentų nepildė, todėl vertinti jo profesinę kompetenciją pagal privačius susirašinėjimus nėra pagrindo.

Ataskaitoje pateikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvada:,,VšĮ Karoliniškių poliklinika neišsaugojo paciento V. K. Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a), tuo pažeisdama LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 1 d. 4 p., LR dokumentų ir archyvų įstatymo 10 str. 1 d., 12 str. 2 d., Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtinto Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo ir saugojimo terminų nuostatą – ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo pildyti Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (Forma Nr. 025/a), kurią privalo saugoti 15 metų, nustojus lankytis pacientui“.

Tarnybos direktorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 32 punktu bei 33.4 papunkčiu ir atsižvelgdama į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą V. K. skundo pagrindu dėl jam teiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, parengtą Patikrinimo Nr. T3-414(420)/2022 2023 m. sausio mėn. ataskaitą Nr. D17-3-(1.27.) bei į tai, kad nėra pagrindo taikyti Aprašo 33.1, 32.2 ir 33.3 papunkčiuose nurodytų poveikio priemonių (patikrinimo metu nėra nustatyta, jog nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su asmens sveikatos priežiūros specialisto kompetencija ir galimai padaryta praktikos klaida arba grubia praktikos klaida, ar su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu neturint licencijos ar su asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimu, neužtikrinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui būtinų sveikatos apsaugos ministro įsakymais reglamentuotų reikalavimų, keliamų medicinos priemonėms (prietaisams), personalui, higienai), Įsakymo 1 punkte nustatė, kad VšĮ Karoliniškių poliklinika neišsaugojo paciento V. K. Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a), tuo pažeisdama: 1. 1. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą – asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 1.2. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį – valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas ar kitas tos institucijos, įstaigos ar įmonės įgaliotas asmuo, 12 straipsnio 2 dalį – už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas; 1.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo ir saugojimo terminų nuostatą – ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo pildyti Vaiko sveikatos raidos istoriją (Forma 025-112/a), kurią privalo saugoti 25 metus išrašius iš poliklinikos pagal F025/a, Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (Forma Nr. 025/a), kurią privalo saugoti 15 metų, nustojus lankytis pacientui.

Tarnybos direktorius Įsakymo 2 punktu įspėjo VšĮ Karoliniškių polikliniką dėl Įsakymo 1 punkte nustatytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento pažeidimų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d.; toliau – ir SSĮ) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą atlieka Tarnyba.

Sveikatos priežiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (SSĮ 2 straipsnio 14 dalis). Sveikatos priežiūros tinkamumas – sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams (SSĮ 2 straipsnio 18 dalis). Sveikatos priežiūros priimtinumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį (SSĮ 2 straipsnio 15 dalis).

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Į Tarnybą pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą.

Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. T1-76 redakcija; toliau – Aprašas). Aprašo 20.6 punkte nustatyta, kad paciento skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu nesilaikoma privalomos įstatymuose numatytos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju Pacientas 2022 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Poliklinikos direktorių dėl Poliklinikos atsisakymo išduoti jam pažymą dėl vakcinacijos. Poliklinikos direktorius 2022 m. rugsėjo 27 d. atsisakė tenkinti paciento prašymą. Pacientas 2022 m. rugsėjo 30 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kuri skundą persiuntė Tarnybai. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Ataskaitoje nurodyta, kad Poliklinika Tarnybai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus persiųsto pareiškėjo V. K. skundo nagrinėjimo atsakymą bei situacijos vertinimą. Faktinių aplinkybių aprašyme nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu kreipėsi Poliklinikos raštinę – „skubiai reikalingas patvirtinimas, kad esu vakcinuotas nuo (duomenys neskelbtini). Žinau, kad turiu tuos skiepus, tačiau juos gavau, kai buvau labai mažas <..>“. Poliklinika 2022 m. rugsėjo 23 d. V. K. informavo, kad Poliklinikoje esančioje paciento asmens sveikatos istorijoje duomenų apie paciento vakcinaciją (duomenys neskelbtini) vakcinomis nėra. Tą pačią dieną pareiškėjas parašė, kad „mano šeima Lietuvoje rado ambulatorinę knygelę iš jūsų poliklinikos. Joje radome mūsų aptariamus skiepus<...>“.

Ataskaitoje nurodyta, kad Poliklinika pažymėjo, jog, neturėdama duomenų apie paciento skiepus, negali atitinkamų faktų patvirtinti, akcentavo, jog LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio l dalies 4 punktas reglamentuoja, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo „pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka“. Gydymo įstaigoje iki e. sveikatos ir įstaigos informacinių technologijų intensyvios plėtros buvo kuriami tik popieriniai pacientų sveikatos įrašai ir jie negalėjo būti, kaip teigia pareiškėjas, „suarchyvuoti“, nes nebuvo tokių technologijų, įrankių, galimybių tai padaryti, įstaigose buvo ir dabar yra saugomi pacientų istorijų originalai. Poliklinikos darbuotojai informavo, kad prieš 20-30 metų buvo laikotarpis, kai pacientui atvykus į registratūrą, jam į rankas duodavo jo ligos istoriją, kurią jis nešdavosi pas medikus į konsultaciją ir vėliau palikdavo pas paskutinįjį mediką ar grąžindavo tiesiai į registratūrą. Pastebėjus, kad ne visi pacientai sąžiningai grąžina sveikatos istorijas, buvo sugriežtinta tvarka ir į rankas pacientams dokumentai nebuvo duodami, o registratūros darbuotojų pristatomi tiesiai į gydytojų kabinetus arba patys gydytojai pasiimdavo tą dieną registruotų pacientų medicininius dokumentus ir po darbo grąžindavo į registratūrą. Kokiu būdu pas pareiškėją pateko jo ligos istorija, kuri turėjo būti gydymo įstaigoje, galėtų paaiškinti tik pats pareiškėjas ar jo buvę įstatyminiai atstovai. Po sukūrimo informacinės sistemos, visi pacientų lankymosi poliklinikoje įrašai yra saugomi tiek e. sveikatoje, tiek įstaigos elektroninėje sveikatos kortelėje.

Ataskaitoje nurodyta, kad į pareiškėjo 2 klausimą – „poliklinika teigia, jog įrašų apie skiepus nėra, o ambulatorinė knygutė laikoma negaliojančia <...>“, Poliklinika patikslino, jog Poliklinika negali patvirtinti paciento asmens sveikatos duomenų, kurių ji neturi, kuriais nedisponuoja, kaip ir tvirtinti trečiųjų asmenų pristatytų kitų pacientų įrašų autentiškumo. Į 3 pareiškėjo klausimą - „kada datuojami mano pirmi įrašai iš medicinos istorijos oficialiuose archyvuose“, Poliklinika informavo, jog vadovaujantis LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi („Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties“), negali teikti jokios informacijos apie aptariamą asmenį. Subjektai, kurie be paciento rašytinio sutikimo gali gauti konfidencialią informaciją, nurodyti LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 patvirtinto Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo 5 punkte. Kiekvienas pacientas susipažinti su savo asmens sveikatos istorija, gauti jos kopijas gali teisės aktų nustatyta tvarka pateikęs prašymą bei įrodęs savo tapatybę.

Į pareiškėjo 4 klausimą – „kodėl mano ambulatorinė knygutė, kurią mano mama pristatė į įstaigą, yra laikoma negaliojančia“ Poliklinika, paaiškino, jog be jokios registracijos pas šeimos gydytoją, prie kurio yra prisiregistravęs pareiškėjas, kreipėsi moteris, kuri turėjo paciento V. K. asmens sveikatos istoriją ir teigė esanti jo atstovė, nors nei paciento valios pareiškime, nei e. sveikatoje duomenų apie paciento atstovus nebuvo nurodyta, moteris taip pat nepateikė jokio dokumento, įrodančio, kad yra paciento V. K. teisėta atstovė, todėl gydytojas jai negalėjo suteikti jokios informacijos apie pacientą. Dar kartą pažymėjo, kad įstaiga negali ir negalės dėl įstatyme įtvirtintų pacientų konfidencialumo principų tretiesiems asmenims teikti jokios informacijos apie įstaigos pacientus.

Atsakant į pareiškėjo 5 klausimą – „kaip galėčiau kelti knygutės autentiškumo įrodymo klausimą ir prašyti įrodyti, kad mano ambulatorinė knygutė yra neautentiška“, Poliklinika pažymėjo, kad poliklinika negali vertinti paciento turimų medicininių dokumentų autentiškumo klausimo, nes tokie įgaliojimai įstaigai nėra suteikti. Savaime paciento turimi dokumentai, jeigu jie dėl kažkokių priežasčių iš gydymo įstaigos pateko pas pacientus, netampa negaliojantys, tačiau ne gydymo įstaiga, o pacientai privalo įrodinėti jų turimuose dokumentuose užfiksuotą informaciją ar norimas įrodyti faktines aplinkybes. Gydymo įstaiga negali patvirtinti informacijos, kuria ji nedisponuoja.

Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Pacientas 2022 m. rugsėjo 23 d. į Polikliniką kreipėsi dėl sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. prašydamas išduoti pažymą (patvirtinimą) apie jam atliktą vakcinaciją. Poliklinika atsisakė išduoti tokią pažymą, motyvuodama tuo, kad neturi paciento V. K. Vaiko sveikatos raidos istorijos (Forma 025-112/a). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Pareiškėja, ginčydama nustatytus pažeidimus, teigia, kad visų Paciento medicinos dokumentų neturi dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurie prieš jos valią išsinešė dokumentus už Poliklinikos ribų ir ji negalėjo tam turėti jokios įtakos. Todėl nesutinka su Įsakymo teiginiu, kad ji neišsaugojo Paciento Vaiko sveikatos raidos istorijos (Forma 025-112/a).

Patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Poliklinika nesilaikė įstatymo leidėjo nustatytos pareigos saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles. Pažymėtina, kad teisės aktuose nebuvo ir nėra numatyta Ambulatorines asmens sveikatos istorijas atiduoti pacientams saugoti namuose. Tą iš esmės patvirtino ir Poliklinika, paaiškinimuose nurodydama, kad sugriežtino ambulatorinių kortelių išdavimo tvarką. Tai, kad Paciento asmens sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) (F 025/a) pateko į trečiųjų asmenų rankas, tik patvirtina, kad Poliklinika netinkamai ją saugojo ir tuo pažeidė Įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad Tarnyba skundžiamo Įsakymo 1 punkte pagrįstai konstatavo aukščiau minėtų teisės aktų pažeidimą. Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad Poliklinika neturėjo Paciento sveikatos duomenų, kuriuos turėti privalėjo. Dėl to Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai įspėjo pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų.

Tai, kad Tarnybos direktorius Įsakymo 2 punktu įspėjo Polikliniką ir dėl Įsakymo 1 punkte nenurodyto įstaigos vidaus dokumento pažeidimų, laikytina rašymo apsirikimu.

Teismas, įvertinęs V. K. skundą, Ataskaitoje konstatuotus faktus ir bylos duomenis, daro išvadą, jog Tarnyba tinkamai vertino faktus ir duomenis, susijusius su V. K. skundo nagrinėjimu. Tarnyba Paciento skundą išnagrinėjo neviršydama jai suteiktos kompetencijos ribų, tinkamai atliko pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo kontrolę ir įvertinimą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tarnyba, nagrinėdama V. K. skundą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.

Dėl senaties termino

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Tarnyba, konstatuodama pažeidimą pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą. Pareiškėjos manymu, šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai Vaiko sveikatos raidos istorija (Forma 025-112/a) buvo vedama, t. y. laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 25 d. iki 2009 m. vasario 25 d.

Kaip matyti iš Paciento skundo Tarnybai argumentų, V. K. savo teisių pažeidimą sieja su Poliklinikos neveikimu, t. y. atsisakymu išduoti tam tikrą pažymą (2022 m. rugsėjo 27 d. Poliklinikos vadovo atsakymas), o ne su atitinkamų medicininių dokumentų pildymu ir tvarkymu. Taigi V. K. teisių pažeidimas pasireiškė tuomet, kai pastarajam buvo atsisakyta pateikti jo prašomą informaciją, t. y. 2022 m. rugsėjo 27 d. Ši diena yra laikoma Paciento teisių pažeidimo diena. Tai, kad Pacientui buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją dėl Poliklinikos netinkamo darbo organizavimo, pasireiškusiu galimai ankstesniu laikotarpiu, Paciento teisių pažeidimo nešalina. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panaikinti skundžiamą Įsakymą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Pareiškėjos skunde nurodyti kiti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.