Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-04 · Byla Nr. N-575-5083-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-04
Bylos Nr.
N-575-5083-09
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-5083/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

D. T. , būdamas 2008 m. lapkričio 25 d. nubaustas administracine nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 126 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus, 2009 m. vasario 13 d. apie 03 val. 30 min., kelyje Žiežmariai - Kruonis, Kaišiadorių r., būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 1.41 prom.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta, vairavo A. R. vardu registruotą automobilį BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 ² str.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. nutarimu skyrė D. T. 25 paras administracinio arešto su automobilio konfiskavimu. D. T. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 130² str. teismas įrodė remiantis Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK VTS Patrulių būrio patrulio Dariaus Sadausko 2009 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo testo kvitu, E. V. bei A. R. paaiškinimais (b.l. 12). Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta sunkinanti pažeidėjo atsakomybę aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus buvo baustas administracine nuobauda už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą (baustas 2008 m. spalio 21 d. pagal LR ATPK 123 str. 1 d.). Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad D. T. nuo 2005 m. rugsėjo 18 d. iki 2008 m. spalio 25 d. už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas iš viso 12 kartų.

II.

Konfiskuoto automobilio savininkas A. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimą grąžinant jam automobilį. Nurodo, kad šiuo nutarimu buvo pažeista jo teisė į nuosavybę, o automobilį D. T. pasiėmė savavališkai.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu aspektu pasakytina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu nutarta konfiskuoti automobilį BMW316, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuris, sprendžiant pagal byloje esančius duomenis (b. l. 10), nuosavybės teise priklauso apeliantui. A. R. mano, jog šiuo atveju buvo galima transporto priemonės konfiskavimo neskirti, nes automobilis buvo paimtas savavališkai.

Pabrėžtina, jog aptarta nuobauda skirta pagal ATPK 130² straipsnį, kuris inter alia įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, - užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.

Taigi matyti, kad ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas, todėl darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu skirta nuobauda individualizuota tinkamai ir jos keisti įstatyminių pagrindų nėra. Taip pat pabrėžtina, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo ir nurodė, jog jo automobiliu važiavo trise, vairavo D. T. , nes jis buvo dar girtesnis. Taigi apeliacinio skundo aplinkybės, dėl neva savavališkai paimto automobilio, paneigtos.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. R. apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRičardas Piličiauskas