Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-306-822/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-24
Bylos Nr.: eA-306-822/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01636-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Arūnas Dirvonas, Beata Martišienė
Pareiškėjas: S. A.
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius

Kategorijos

7.2.5Kiti su draudėjų, apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-306-822/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01636-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 7.2.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja S. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-19974 „Dėl S. A. senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“;

2) panaikinti Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. VPE_SP3-187 „Dėl S. A. socialinio draudimo senatvės pensijos permokos nustatymo“;

3) panaikinti Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. VPE_SP3-186 „Dėl S. A. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permokos nustatymo“;

4) panaikinti Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-571 „Dėl S. A. vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permokos nustatymo“;

5) panaikinti Skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-41239 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. A.“;

6) panaikinti Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. VPE_SP4-101 „Dėl S. A. socialinio draudimo netekto darbingumo, socialinio draudimo senatvės pensijos ir vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permokų išieškojimo“;

7) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Valdybos 2021 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-3878 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo ir permokos“;

8) palikti galioti Skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-51154 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. A.“;

9) įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą, kuriame būtų nustatytas naujas išieškomos išmokėtos permokos dydis, atitinkantis Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išmokėtos pensijos dydį už penkerius metus iki Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-19974 nutraukti pensijos mokėjimą priėmimo;

10) įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą, kuriame būtų nustatytas 20 procentų išieškojimo iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja nuo 1995 m. gruodžio 20 d. deklaravo gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje ir dirbti Lietuvos Respublikoje pradėjo 1994 m. sausio 1 d. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvena iki šiol, per tą laikotarpį niekur kitur gyventi nebuvo išvykus ir turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (galioja iki 2024 m. rugsėjo 27 d.). Pareiškėja 2009 m. birželio 22 d. gavo socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, mokamą Lietuvos Respublikos. Skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-51154 pareiškėjai paskirta 289,43 Eur senatvės pensija nuo 2019 m. lapkričio 28 d.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėja, 2009 m. rugsėjo 23 d. pateikdama prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, pažymėjo, kad pensijos ir / arba kompensacijos iš kitos institucijos ar valstybės negauna, manydama, kad Lietuvos Respublikoje ji kitos pensijos negauna, nes niekas iš darbuotojų nepaaiškino, kokiu būdu ir kur ji turi gauti pensiją. Rusijos Federacija nuo 2007 m. spalio 17 d. pradėjo mokėti pareiškėjai pensiją už darbą Tolimosios Šiaurės sąlygomis, o nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – senatvės pensiją. Ginčijamais sprendimais Skyrius nutraukė senatvės pensijos mokėjimą nuo 2020 m. lapkričio 30 d., nustatydamas, kad nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. susidarė 3 853,65 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos permoka, nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. susidarė 25 967,87 Eur socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permoka, nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 200 Eur vienkartinės pašalpos permoka ir nurodė iki 2020 m. gruodžio 29 d. geranoriškai sprendimuose nurodytas permokų sumas (iš viso 30 021,52 Eur) sumokėti.

2.3. Pareiškėja kreipėsi į Skyrių, prašydama perskaičiuoti permokėtą sumą, naujai perskaičiuotos permokos sumą išdėstyti dalimis, informuoti pareiškėją, kaip ir kada ji galėtų atvykti sudaryti sutartį dėl pensijos permokos grąžinimo dalimis ir atnaujinti socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimą, remdamasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 43 straipsnio 1 dalimi ir nurodydama, jog bendra sumokėta Rusijos Federacijos suma pagal euro ir Rusijos rublio kursą sudarytų 3 598,26 Eur. Be to, pareiškėja nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl pensinio aprūpinimo 4 straipsnį, kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus, o šiuo atveju pareiškėja gyvena Lietuvos Respublikoje.

2.4. Valdyba 2021 m. birželio 8 d. sprendime Nr. (18.2E)1-3878 nurodė, kad pagal gautą atsakymą iš Rusijos Federacijos pensijų fondo skyriaus pareiškėjai 2007 m. liepos 2 d. yra paskirta ir mokama senatvės pensija, o teikdama prašymus skirti netekto darbingumo ir senatvės pensijas 2009 ir 2019 metais Skyriui, pareiškėja nutylėjo apie aplinkybes, kad jai Rusijos Federacijoje kaip Rusijos Federacijos gyventojai yra paskirta ir mokama pensija, kuri turėjo lemiamą įtaką teisei į netekto darbingumo pensiją ir senatvės pensiją Lietuvoje nustatyti. Pagal 2009 m. galiojusią Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1 straipsnio 4 dalies redakciją, Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarptautinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų. Šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustatė, kad pensijos gavėjas privalo pranešti Valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu.

2.5. Skyrius pareiškėjos atžvilgiu pritaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl pensinio aprūpinimo 7 straipsnį, tačiau šis straipsnis taikomas tiems asmenims ir tuo metu, kai jie atvyksta iš vienos susitariančios šalies kitą, visgi pensijų skyrimo momentu pareiškėja buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, gyvenusi nuo 1993 metų, todėl pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikomas šio susitarimo 4 straipsnis. Pateikdama 2009 m. rugsėjo 23 d. prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, pareiškėja pažymėjo, kad pensijos ir / arba kompensacijos iš kitos institucijos ar valstybės negauna, objektyviai klysdama, manydama, kad Lietuvos Respublikoje ji kitos pensijos negauna, neteisingai suprasdama, kad jai nėra siunčiama pensija į Lietuvą, nes niekas iš darbuotojų nepaaiškino, kokiu būdu ji turi gauti pensiją, o paklausti tuo metu pareiškėja dar nemokėjo, nes jos lietuvių kalbos žinios buvo silpnos. Šios aplinkybės yra svarbios, siekiant nustatyti jos kaltę atitinkamai svarstant ir nustatant permokos dydį.

2.6. Skyrius 2021 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP4-101 dėl pareiškėjos socialinio draudimo netekto darbingumo, socialinio draudimo senatvės pensijos ir vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permokų išieškojimo. Šiuo sprendimu nuspręsta nuo 2021 m. gegužės 1 d. iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 50 procentų kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetams atlygintos sumos: 25 967,98 Eur dydžio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d.; 3 853,65 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.; 200 Eur vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vis dėlto, pareiškėjos gaunama pensija nėra didelė ir grąžinti 50 procentų kiekvieną mėnesį jai yra didelė našta, likusi jos gaunamos pensijos dalis neužtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų minimalaus pajamų lygio, todėl nustatytinas 20 procentų išskaitymas iš gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos.

2.7. Sprendimai, kuriais nuspręsta išieškoti visą pareiškėjai mokėtos pensijos dydį nuo 2011 metų negali būti vykdomi, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalį, reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgus į tai, Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. VPE_SP3-186 dėl pareiškėjos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permokos nustatymo negali apimti ilgesnio nei 5 metų laikotarpio.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą prašė administracinės bylos dalį dėl Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimų Nr. VPE_SP3-187, Nr. VPE_SP3-186, Nr. VPE_SP5-571, taip pat Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101 panaikinimo nutraukti, likusią skundo dalį atmesti.

4. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėja 2009 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, kuriame, atsakydama į klausimą „Ar gaunate pensiją ir/ar kompensaciją iš kitos institucijos ar valstybės?“, pažymėjo laukelį „Ne“. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja atitiko kitus Pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais nustatytus reikalavimus valstybinei socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti, Valdybos Jonavos skyrius jai nuo 2009 m. birželio 22 d. paskyrė ir mokėjo valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. pareiškėjai buvo išmokėta 25 967,87 Eur socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Pareiškėja 2019 m. spalio 9 d. Skyriui pateikė prašymą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. Šiame prašyme, taip pat kaip ir 2009 m. rugsėjo 23 d. prašyme, atsakydama į klausimą „Ar gaunate pensiją ir/ar kompensaciją iš kitos institucijos ar valstybės?“, ji pažymėjo laukelį „Ne“. Taip pat pareiškėja 2019 m. gruodžio 6 d. prašyme patvirtino, kad „už stažo įgyto Rusijoje, laikotarpius man nėra paskirta, nebuvo ir nėra mokama jokioje kitoje valstybėje. Suprantu, kad paaiškėjus kitos valstybės pensijos gavimo faktui, paskirtos socialinio draudimo pensijos permoka bus iš manęs išieškoma.“ Skyrius 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-51154 pareiškėjai nuo 2019 m. lapkričio 28 d. paskyrė senatvės pensiją. Taip pat pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo išmokėta 200 Eur vienkartinė išmoka socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams, mokėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos įstatymu.

4.2. Rusijos Federacijos pensijų fondas 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4276-72 pateikė informaciją, kad pareiškėjai mokama senatvės pensija Rusijos Federacijoje nuo 2007 m. liepos 2 d. iki dabar, apskaičiuota už tuos pačius įgytus stažo laikotarpius, už kuriuos paskirta pensija Lietuvoje, bei nuo 2011 m. spalio 17 d. mokama kasmėnesinė piniginė išmoka. Įvertinęs Rusijos Federacijos pensijų fondo pateiktą informaciją apie pareiškėjai nuo mokamą kitos valstybės pensiją, vadovaudamasis Pensijų įstatymo nuostata, kad šio įstatymo 2 priede išvardyti laikotarpiai į pensijų socialinio draudimo stažą įskaitomi tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos, Skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19974 nutraukė pareiškėjai senatvės pensijos mokėjimą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. VPE_SP3-186 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 susidarė 25 967,87 Eur socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permoka, 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. VPE_SP3-187 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. susidarė 3 853,65 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos permoka ir 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-571 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 200 Eur vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permoka. Taigi, iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. bendra permokos suma sudaro 30 021,52 Eur.

4.3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 40 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad permoka susidarė dėl išmokos gavėjos kaltės nepranešus, kad nuo 2007 m. liepos 2 d. jai paskirta ir mokama senatvės pensija Rusijos Federacijoje už įgytą stažą, kuris įskaitytas Lietuvoje skiriant socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ir socialinio draudimo senatvės pensiją, Skyrius 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. VPE_SP4-101 nusprendė nuo 2021 m. gegužės 1 d. iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 50 procentų kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta 30 021,52 Eur permoka.

4.4. Pensijų įstatymo 2 priedo 4 punkte (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 str. 4 d.) nustatyta, kad 2 priede išvardyti laikotarpiai į pensijų socialinio draudimo stažą įskaitomi tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Rusijos Federacijos pensijų fondui pateikus informaciją, kad pareiškėjai mokama senatvės pensija Rusijos Federacijoje nuo 2007 m. liepos 2 d. iki dabar, apskaičiuota už tuos pačius įgytus stažo laikotarpius, už kuriuos paskirta pensija Lietuvos Respublikoje, Skyrius pagrįstai nutraukė pensijos mokėjimą ir nustatė susidariusią permoką. Nors pareiškėja teigia, kad Lietuvos Respublikoje nuolat gyvena nuo 1994 m. sausio 1 d., Rusijos Federacija 2007 m. liepos 2 d. galėjo pradėti mokėti senatvės pensiją tik tuo atveju, jei jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacijoje. Pareiškėjai persikėlus nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką, pensija jai galėjo būti skirta ir mokama nuo tos dienos, nuo kurios pensijos mokėjimas jai buvo nutrauktas ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pensijos mokėjimas pareiškėjai Rusijos Federacijoje buvo nutrauktas 2020 m. gruodžio 31 d., Skyrius pensiją galėjo skirti tik nuo 2021 m. sausio 1 d.

4.5. Skunde teismui nurodyta, kad Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. VPE_SP2-19974 priimtas nenurodant konkretaus įstatymo ir poįstatyminio akto straipsnio dalies ir punkto bei neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Skyrius pareiškėjai 2020 m. gruodžio 11 d. išsiuntė keturis sprendimus: 2020 m. lapkričio 27 sprendimą Nr. VPE_SP2-19974, 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimus Nr. VPE_SP3-187, Nr. VPE_SP3-186 ir Nr. VPE_SP5-571. Nors 2020 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. VPE_SP2-19974 nurodant teisinį šio sprendimo priėmimo pagrindą nenurodytas konkretus teisės aktų straipsnis ar punktas, kituose trijuose sprendimuose teisinis pagrindas nurodytas, išvardijant ir konkrečius teisės aktų straipsnius. Tokiu būdu pareiškėja buvo tinkamai informuota, kokia teisės norma remiantis jai nutrauktas senatvės pensijos mokėjimas, ji galėjo suvokti faktinius ir teisinius sprendimo pagrindus, jo priėmimo motyvus bei įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai įgyvendinti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo pripažinti Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-19974 neteisėtu ir jį naikinti.

4.6. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jai laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pensija buvo mokama ir Lietuvos Respublikoje, ir Rusijos Federacijoje, permokėta suma laikytina tik iš Rusijos Federacijos gauta 33 2422,43 Rusijos rublių (pareiškėjos skaičiavimu tai sudaro 3 598,26 Eur) išmokų suma. Visgi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai, kaip nuolat gyvenančiai Rusijos Federacijoje, 2007 m. liepos 2 d. buvo skirta ir mokėta pensija, Lietuvoje nuo 2009 m. birželio 22 d. ji pensiją galėjo gauti tik tokiu atveju, jei persikėlė nuolat gyventi į Lietuvą ir Rusijos Federacijoje jai buvo nutrauktas pensijos mokėjimas. Kadangi Rusijos Federacijoje pareiškėjai pensijos mokėjimas nutrauktas 2020 m. gruodžio 31 d., prievolė mokėti pensiją Skyriui atsirado nuo 2021 m. sausio 1 d. ir visa iki šios datos išmokėta 30 021,52 Eur suma pagrįstai nustatyta kaip permoka. Apskaičiuodamas ir skirdamas pareiškėjai senatvės pensiją 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-41239, Skyrius įvertino pareiškėjos 1994–2009 metais įgytą pensijų socialinio draudimo stažą, kurio trukmė metais yra 10,359924.

4.7. Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. VPE_SP4-101, kuriuo nuspręsta nuo 2021 m. gegužės 1 d. iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 50 procentų kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta 30 021,52 Eur permoka nebuvo apskųstas Valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, dėl to administracinės bylos dalis dėl šio sprendimo turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-3878 nusprendė, kad Skyrius nuo 2020 m. gruodžio 1 d. pagrįstai nutraukė pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimą, teisingai nustatė socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, senatvės pensijos bei vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permokų sumas ir teisingai apskaičiavo pareiškėjai nuo 2021 m. sausio 1 d. paskirtos senatvės pensijos dydį. Jei asmuo gyvena Rusijos Federacijoje, pensiją už stažą, įgytą abiejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl pensinio aprūpinimo šalių teritorijoje, skiria Rusijos Federacija, o jei asmuo gyvena Lietuvoje – Lietuvos Respublika. Pensijos gavėjui persikėlus gyventi iš vienos valstybių teritorijos į kitą, pensijos mokėjimas ankstesnėje gyvenamoje vietoje nutraukiamas nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po mėnesio, kurį asmuo išsikėlė, ir nuo tos datos skiriama pensija kitos susitarimo šalies teritorijoje.

Šalies argumentai

6.2. Pareiškėja 2009 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą skirti netekto darbingumo pensiją, o 2019 m. spalio 9 d. pateikė prašymą skirti senatvės pensiją. Pildydama prašymus, į klausimą „Ar gaunate pensiją ir/ar kompensaciją iš kitos institucijos ar valstybės?“ pareiškėja atsakė „Ne“. Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl jai nuo 2009 m. birželio 22 d. skirta netekto darbingumo pensiją, o Skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-51154 nuo 2019 m. lapkričio 28 d. – senatvės pensija. Skyrius pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai kaip Rusijos Federacijos gyventojai yra paskirta ir mokama pensija, kuri turėjo lemiamą įtaką pareiškėjos teisei į netekto darbingumo pensiją ir senatvės pensiją Lietuvoje nustatyti, todėl Skyrius pagrįstai nutraukė mokamos senatvės pensijos mokėjimą. Tačiau Skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. atsakyme klaidingai nurodyta bendra permokos suma – 30 221,52 Eur (turi būti – 30 021,52 Eur). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ginčijami Skyriaus sprendimai ir Valdybos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

II.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl:

1) Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. VPE_SP3-187 „Dėl S. A. socialinio draudimo senatvės pensijos permokos nustatymo“;

2) Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. VPE_SP3-186 „Dėl S. A. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permokos nustatymo“;

3) Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-571 „Dėl S. A. vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permokos nustatymo“;

4) Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101 „Dėl S. A. socialinio draudimo netekto darbingumo, socialinio draudimo senatvės pensijos ir vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permokų išieškojimo“ panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

Šalies argumentai

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja Valdybos Jonavos skyriui (nuo 2012 m. sausio 1 d. reorganizuotas prijungiant prie Skyriaus) 2009 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, kuriame, atsakydama į klausimą „Ar gaunate pensiją ir/ar kompensaciją iš kitos institucijos ar valstybės?“, pažymėjo laukelį „Ne“. Valdybos Jonavos skyrius pareiškėjai nuo 2009 m. birželio 22 d. paskyrė ir mokėjo valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. pareiškėjai buvo išmokėta 25 967,87 Eur socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Skyriui 2019 m. spalio 9 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, kuriame, kaip ir 2009 m. rugsėjo 23 d. prašyme, atsakydama į klausimą „Ar gaunate pensiją ir/ar kompensaciją iš kitos institucijos ar valstybės?“, ji pažymėjo laukelį „Ne“. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėja patvirtino, kad „už stažo įgyto Rusijos Federacijoje, laikotarpius man nėra paskirta, nebuvo ir nėra mokama jokioje kitoje valstybėje. Suprantu, kad paaiškėjus kitos valstybės pensijos gavimo faktui, paskirtos socialinio draudimo pensijos permoka bus iš manęs išieškoma.“ Skyrius 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-51154 pareiškėjai nuo 2019 m. lapkričio 28 d. paskyrė senatvės pensiją. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjai buvo išmokėta 3 853,65 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos. Taip pat pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo išmokėta 200 Eur vienkartinė išmoka socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nustatė, jog Rusijos Federacijos pensijų fondas 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4276-72 pateikė informaciją, kad pareiškėjai mokama senatvės pensija Rusijos Federacijoje nuo 2007 m. liepos 2 d. iki dabar, apskaičiuota už tuos pačius įgytus stažo laikotarpius, už kuriuos paskirta pensija Lietuvoje, bei nuo 2011 m. spalio 17 d. mokama kasmėnesinė piniginė išmoka. Įvertinęs Rusijos Federacijos pensijų fondo pateiktą informaciją apie pareiškėjai nuo 2007 m. liepos 2 d. mokamą kitos valstybės pensiją, Skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19974 nutraukė senatvės pensijos mokėjimą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Skyrius 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. VPE_SP3-186 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. susidarė 25 967,87 Eur socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permoka. Skyrius 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. VPE_SP3-187 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. susidarė 3 853,65 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos permoka. Skyrius 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-571 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 200 Eur vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permoka. Dėl to iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. bendra permokų suma sudaro 30 021,52 Eur.

10. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėja Skyrių 2021 m. sausio 29 d. raštu informavo, kad atsisakė Rusijos Federacijoje mokėtos senatvės pensijos ir mėnesinės piniginės išmokos nuo 2021 m. sausio 1 d. ir prašė perskaičiuoti permokėtą sumą, atsižvelgiant į Rusijos Federacijoje gautų išmokų dydį, naujai perskaičiuotų permokų sumą išdėstyti dalimis, informuoti kaip ir kada galėtų sudaryti sutartį dėl pensijų permokų grąžinimo dalimis ir atnaujinti socialinio draudimo pensijos mokėjimą. Skyrius 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-41239 pareiškėjai nuo 2021 m. sausio 1 d. skyrė 237,30 Eur senatvės pensiją, o 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. VPE_SP4-101 nusprendė nuo 2021 m. gegužės 1 d. iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 50 procentų nustatytų permokų kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta minėta 30 021,52 Eur permokų suma. Pareiškėja Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-19974, 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimus Nr. VPE_SP3-187, Nr. VPE_SP3-186, VPE_SP5-571 ir 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-41239 apskundė Valdybai, kuri 2021 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (18.2E)I-3878 skundą pareiškėjos skundą atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, konstatavo, jog Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimai Nr. VPE_SP3-186, Nr. VPE_SP3-187, Nr. VPE_SP5-571 negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl dėl šių sprendimų bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, jog sprendimu Nr. VPE_SP3-186 laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. pareiškėjai nustatyta 25 967,87 Eur mokėtos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permoka, sprendimu Nr. VPE_SP3-187 laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjai nustatyta 3 853,65 Eur mokėtos socialinio draudimo senatvės pensijos permoka, sprendimu Nr. VPE_SP5-571 laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjai nustatyta 200 Eur išmokėtos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permoka. Teismo vertinimu, iš šių sprendimų turinio akivaizdu, jog socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, socialinio draudimo senatvės pensijos ir vienkartinės išmokos permokos susidarė dėl to, kad nuo 2007 m. liepos 2 d. pareiškėjai buvo paskirta ir mokama senatvės pensija Rusijos Federacijoje už įgytą stažą, kuris įskaitytas Lietuvoje skiriant ir mokant minėtas pensijas. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, pažymėjo, jog nurodytuose Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimuose atsakovas nustatė tam tikras aplinkybes – kad pareiškėjai neturint teisės į minėtas pensijas, susidarė atitinkamo dydžio pensijų ir vienkartinės išmokos permokos ir permokos susidarė dėl pensijos gavėjo kaltės. Visgi šiais sprendimais nesuformuluoti jokie atsakovo valdingi patvarkymai, jais nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjos teisės ar pareigos, dėl to šie sprendimai savo esme yra tarpiniai, nesukeliantys pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nutraukė bylos dalį vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu dėl Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101. Teismas nustatė, jog šiuo sprendimu nuspręsta nuo 2021 m. gegužės 1 d. iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 50 procentų kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta nustatyta 25 967,87 Eur dydžio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d.; 3 853,65 Eur dydžio socialinio draudimo senatvės pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.; 200 Eur dydžio vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai, taigi, Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kaip patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

13. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja į Valdybą kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją su skundu dėl Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101 nesikreipė. Taigi, Valdyba nėra išnagrinėjusi šio teritorinio skyriaus sprendimo ir nėra dėl jo pasisakiusi, tai pareiškėja ir jos atstovas taip pat patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, teismas konstatavo, jog šio sprendimo 6 mėnesių apskundimo terminas yra pasibaigęs, kadangi pareiškėjai registruotu laišku šis sprendimas buvo išsiųstas 2021 m. gegužės 6 d., o skundą pareiškėja teismui pateikė 2021 m. lapkričio 25 d. Nagrinėjamu atveju nebegalint pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo tvarka, teismas administracinės bylos dalį dėl Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101 panaikinimo nutraukė.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bylos dalis dėl 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101 nutraukiama, konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus – įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą, kuriame būtų nustatytas naujas išieškomos išmokėtos permokos dydis, atitinkantis Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos pareiškėjai išmokėtos pensijos dydį už penkerius metus iki Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-19974 nutraukti pensijos mokėjimą priėmimo ir įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą, kuriame būtų nustatytas 20 procentų išieškojimo iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis.

15. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus, kuriais pareiškėja prašė panaikinti Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-19974, kuriuo nuo 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai nutrauktas 321,02 Eur senatvės pensijos mokėjimas, kadangi jai paskirta ir mokama nuo 2007 m. liepos 2 d. senatvės pensija Rusijos Federacijoje, panaikinti Skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-41239, kuriuo jai paskirta 237,30 Eur senatvės pensija nuo 2021 m. sausio d., panaikinti Valdybos 2021 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3878, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas ir ginčijami Skyriaus sprendimai palikti galioti, taip pat palikti galioti Skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-51154, kuriuo pareiškėjai nuo 2019 m. lapkričio 28 d. paskirta 289,43 Eur senatvės pensija.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl pensinio aprūpinimo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Pensijų įstatymo nuostatomis bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog Skyrius, gavęs Rusijos Federacijos pensijų fondo teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 7 d. raštą Nr. 4276-72, nustatė, kad pareiškėja, 2009 metais teikdama prašymą skirti netekto darbingumo pensiją ir Skyriui 2019 metais teikdama prašymą skirti senatvės pensiją, nuslėpė aplinkybę, kad Rusijos Federacijoje, jai kaip Rusijos Federacijos gyventojai, yra paskirta ir mokama pensija, kuri turėjo lemiamą įtaką nustatyti pareiškėjos teisę į netekto darbingumo ir senatvės pensijas Lietuvoje. Dėl to teismas sprendė, kad Skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19974 nuo 2020 m. gruodžio 1 d. pagrįstai nutraukė pareiškėjai mokamos senatvės pensijos mokėjimą.

17. Teismas taip pat konstatavo, jog pagrįstai buvo nustatyta, kad pareiškėja netekto darbingumo pensija nuo 2009 m birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. ir senatvės pensija nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvoje buvo paskirtos ir mokėtos neteisėtai dėl pareiškėjos kaltės. Teismo vertinimu, pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio mėnesį neteisėtai buvo išmokėta ir 200 Eur vienkartinė išmoka, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėja neturėjo teisės gauti pensiją Lietuvoje. Teismas taip pat pažymėjo, jog Rusijos Federacijos pensijų fondo teritorinis skyrius 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. 11-02/337 pareiškėjai pateikė papildomą atestatą, kuriame nurodyta, kad Rusijos Federacijoje pareiškėjai nuo 2021 m. sausio 1 d. nutrauktas senatvės pensijos ir kasmėnesinės piniginės išmokos mokėjimas. Skyrius, remdamasis pareiškėjos 2021 m. balandžio 9 d. prašymu, 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-41239 nuo 202 m. sausio 1 d. paskyrė jai 237,30 Eur senatvės pensiją, apskaičiuotą atsižvelgiant į Rusijoje iki 1993 m. spalio 15 d. ir Lietuvoje 1994–2011 metais įgytą 26,7543 metų (26 m. 9 mėn. 2 d.) stažą ir 15,87 apskaitos vienetus.

III.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą:

1) panaikinti Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-19974;

2) panaikinti 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. VPE_SP3-187;

3) panaikinti 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. VPE_SP3-186;

4) panaikinti 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-571;

5) panaikinti 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-41239;

6) panaikinti Valdybos 2021 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-3878;

7) palikti galioti Skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-51154;

8) įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą, kuriame būtų nustatytas naujas išieškomos išmokėtos permokos dydis, atitinkantis Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išmokėtos pensijos dydį už penkerius metus iki Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-19974 nutraukti pensijos mokėjimą priėmimo, t. y. taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

19. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria byla nutraukta dėl Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101 „Dėl S. A. socialinio draudimo netekto darbingumo, socialinio draudimo senatvės pensijos ir vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permokų išieškojimo“ panaikinimo.

19.2. Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19974 nuo 2020 m. lapkričio 30 d. buvo nutrauktas socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas pareiškėjai, tačiau sprendime nebuvo nurodyti įstatymo straipsniai, kuriais remiantis tai buvo padaryta ir nenurodyta, kokia nuostata leidžia nutraukti pensijos mokėjimą asmeniui, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir kuris buvo privalomai draudžiamas arba pats draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Pareiškėja yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja ir svarstant pensijos skyrimo teisėtumą turėjo būti atsižvelgta, ar pensija Rusijos Federacijoje paskirta pagal pagrindus, kurie numatyti Lietuvos Respublikoje, t. y. už darbą Tolimosios Šiaurės sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti šią aplinkybę ir nustatyti, ar tai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl pensinio aprūpinimo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti, ar pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji negali gauti kitos pensijos Lietuvos Respublikoje, jei ji gauna pensiją Rusijos Federacijoje. Pateikdama prašymą 2009 m. pareiškėja klydo, neteisingai suprasdama klausimą dėl kitos valstybės mokamos pensijos, nes ji suprato, kad jai pensija turi būti mokama Lietuvos Respublikoje, taigi, pareiškėja veikė nepakankamai rūpestingai, tačiau jos veiksmai nėra tyčiniai.

Žemesnės instancijos teismas

19.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisės aktai, nustatantys permokos dydį, yra išvestiniai iš pagrindinio teisės akto ir negali būti skundžiami, nes nesukelia teisinių pasekmių, tačiau permoka susidarė pagal 2009 m. sprendimą, kuris nėra panaikintas ir galiojo iki 2019 m. gruodžio 5 d. Norint, kad būtų pripažinta, jog pareiškėjai pensija buvo mokama neteisėtai ir susidarė permoka, turėjo būti panaikintas pirminis aktas, tačiau nuo jo priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų ir pripažinti jį neteisėtu negalima. Dėl to sprendimai, kurie nustatė permokos dydį, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes jie remiasi Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19974, kuris neapima viso pensijos mokėjimo laikotarpio, o tik socialinio draudimo senatvės pensijos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 28 d. Be to, permokos išieškojimui turėjo būti taikomas 5 metų senaties terminas, nes šiuo atveju pareiškėja pagal galiojančius Skyriaus sprendimus neteko teisės į visą jai išmokėtą pensiją, jai Rusijos Federacija taip pat nutraukė pensijos mokėjimą, dėl to turi būti taikomas išieškojimo senaties terminas.

Atsiliepimas

20. Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai Rusijos Federacijoje nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo mokama senatvės pensija, apskaičiuota už tuos pačius įgytus stažo laikotarpius, už kuriuos buvo paskirta pensija Lietuvoje ir vadovaudamasis aukščiau minėtais teisės aktais, Skyrius pagrįstai sprendė, jog pareiškėja Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. neturėjo teisės gauti netekto darbingumo pensijos, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – senatvės pensijos ir 2020 m. rugpjūčio mėnesį išmokėtos 200 Eur vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams bei pagrįstai 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19974 nutraukė jai senatvės pensijos mokėjimą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ir nustatė laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. susidariusią minėtų išmokų permoką.

21.2. Nepriklausomai nuo to, ar Rusijos Federacijoje pareiškėjai pensija buvo mokama pagal pagrindus, kurie numatyti ar nenumatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pareiškėjai socialinio draudimo išmokos Lietuvoje galėjo būti mokamos tik po to, kai šių išmokų mokėjimas Rusijos Federacijoje buvo nutrauktas. Be to, Rusijos Federacijos pensijų fondo teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 7 d. rašte Nr. 4276-72 nurodyta, kad pareiškėjai Rusijos Federacijoje nuo 2007 m. liepos 2 d. mokama socialinio draudimo senatvės pensija, t. y. tuo pačiu pagrindu kaip ir Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai pensijos mokėjimas buvo nutrauktas dėl to, kad gavus Rusijos Federacijos pensijų fondo teritorinio skyriaus raštą, buvo nustatyta, jog pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 4 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl pensinio aprūpinimo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikoje ji neturi teisės gauti pensinių išmokų, kol jai bus mokama pensija Rusijos Federacijoje. Aplinkybė, ar pareiškėja Skyriui pateikė klaidingą informaciją apie jos gaunamą pensiją Rusijos Federacijoje tyčia, ar dėl neatsargumo, nebuvo ir neturėjo būti vertinama priimant sprendimą dėl be teisinio pagrindo mokamos pensijos nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs, kad Skyriaus sprendimai dėl permokų nustatymo yra išvestiniai iš Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-19974. Teismas, nagrinėdamas skundo dalį dėl sprendimų dėl permokos panaikinimo, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teisines pasekmes dėl susidariusių permokų išieškojimo pareiškėjai sukelia Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. VPE_SP4-101, tačiau apeliaciniame skunde nurodyta, kad su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalimi dėl šio sprendimo pareiškėja sutinka. Taip pat, pareiškėja nepagrįstai prašo taikyti senaties terminą, tačiau ši informacija yra klaidinanti teismą, kadangi pareiškėja pensiją Rusijos Federacijoje gavo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Teismas pagrįstai sprendė, kad nutraukus bylos dalį dėl Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101, nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pensijų ir vienkartinės išmokos permokų nustatymo, pensijos mokėjimo nutraukimo ir pensijų permokos išieškojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl Skyriaus sprendimų, susijusių su pensijų ir vienkartinės išmokos permokų nustatymu bei pensijų permokos išieškojimu, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pateikė apeliacinį skundą, grindžiamą šios nutarties 19.1–19.3 punktuose išdėstytais argumentais, pažymėdama, jog su pirmosios instancijos teismo išvada nutraukti bylą dėl Skyriaus sprendimo dėl pensijų permokos išieškojimo pareiškėja sutinka.

24. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, jog Rusijos Federacijos pensijų fondo teritorinis skyrius 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4276-72 Valdybai pranešė, kad pareiškėja nuo 2007 m. liepos 2 d. yra senatvės pensijos gavėja Rusijos Federacijoje ir nuo 2011 m. spalio 17 d. gauna kasmėnesinę piniginę išmoką. Šis raštas buvo faktinis pagrindas atsakovui Skyriui pradėti administracinę procedūrą dėl pensijos nutraukimo, permokų nustatymo ir išieškojimo, kurios metu priimtus administracinius sprendimus pareiškėja ginčija nagrinėjamoje byloje.

25. Visų pirma, atsižvelgdamas į minėtą informaciją, Skyrius ginčijamu 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19974 nutraukė pareiškėjai 321,02 Eur senatvės pensijos mokėjimą nuo 2020 m. gruodžio 2 d., nurodydamas, jog jai nuo 2007 m. liepos 2 d. paskirta ir mokama senatvės pensija Rusijos Federacijoje. Nutraukęs senatvės pensijos mokėjimą, Skyrius ginčijamais 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimais nustatė susidariusias socialinio draudimo pensijos ir vienkartinės išmokos permokas, konkrečiai – sprendimu Nr. VPE_SP3-187 Skyrius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. susidarė 3 853,65 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos permoka, sprendimu Nr. VPE_SP3-186 Skyrius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. susidarė 25 967,87 Eur socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permoka, o sprendimu Nr. VPE_SP5-571 Skyrius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 200 Eur vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams permoka.

26. Nutraukęs senatvės pensijos mokėjimą ir nustatęs susidariusių socialinio draudimo pensijų ir vienkartinės išmokos permokų dydžius, Skyrius 2021 m. balandžio 29 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. VPE_SP4-101 dėl pareiškėjos socialinio draudimo netekto darbingumo, socialinio draudimo senatvės pensijos ir vienkartinės išmokos permokų išieškojimo, kuriame nusprendė nuo 2021 m. gegužės 1 d. iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 50 procentų kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetams bus atlygintos minėtais Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimais nustatytos permokos.

27. Be to, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja Skyrių 2021 m. sausio 29 d. raštu informavo, kad atsisakė Rusijos Federacijoje mokėtos senatvės pensijos ir mėnesinės piniginės išmokos nuo 2021 m. sausio 1 d., Skyrius ginčijamu 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-41239 pareiškėjai nuo 2021 m. sausio 1 d. skyrė 237,30 Eur senatvės pensiją, tačiau pareiškėja kreipdamasi į teismą prašė palikti galioti Skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-51154, kuriuo pareiškėjai buvo skirta 289,42 Eur senatvės pensija nuo 2019 m. lapkričio 28 d.

28. Taip pat pareiškėja kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą skundė Valdybos 2021 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-3878, kuriuo Valdyba, patikrinusi Skyriaus sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, atmetė pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. skundą ir konstatavo, jog Skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19974 pagrįstai nutraukė senatvės pensijos mokėjimą, 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimais Nr. VPE_SP3-187, Nr. VPE_SP3-186 ir Nr. VPE_SP5-571 teisingai nustatė, kad netekto darbingumo, senatvės pensijos ir vienkartinės išmokos bendra permokų suma yra 30 021,52 Eur bei 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-41239 teisingai apskaičiavo paskirtos senatvės pensijos dydį.

29. Taigi, kaip akivaizdu iš šios nutarties 25–28 punktuose nurodytų ginčo faktinių aplinkybių, remdamasis Rusijos Federacijos teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4276-72, Skyrius, kaip kompetentinga institucija, pradėjo vientisą administracinę procedūrą, 2020 m. lapkričio 27 d. nutraukiant senatvės pensijos mokėjimą, 2020 m. gruodžio 9 d. nustatant susidariusių permokų dydžius bei 2021 m. balandžio 29 d. priimant sprendimą, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjos išieškoti 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimais nustatytas permokas.

30. Atsižvelgdama į minėtą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai patikrinti šios administracinės procedūros metu priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, atitinkamus sprendimus būtina vertinti in corpore (visus kartu), nes atskirų sprendimų vertinimas galėtų užkirsti kelią veiksmingai patikrinti procedūros metu Skyriaus padarytą išvadą, jog pareiškėja neturėjo teisės Lietuvos Respublikoje gauti atitinkamų socialinio draudimo pensijų. Be to, būtinybę vientisos procedūros metu priimtus sprendimus vertinti visumoje suponuoja pareiga sistemiškai išspręsti klausimus, susijusius su padarytos išvados teisinėmis pasekmėmis, be kita ko, dėl išieškojimo senaties termino taikymo ir išieškotinų permokų sumų dydžio, taip pat teisinio pagrindo nutraukti senatvės pensijos mokėjimą.

31. Taigi byloje sprendžiamas klausimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos, fizinio asmens (pensijos gavėjos), subjektine teise į atitinkamą valstybinio socialinio draudimo pensiją, pensijos mokėjimo nutraukimu ir nustatytų permokų išieškojimu Skyriui tiesiogiai įsiterpus į šią teisę. Dėl to ginčas, be kita ko, yra susijęs su pareiškėjos nuosavybės teisių apsauga, nes kai Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaraujančiu įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini būtent su šio asmens nuosavybės teisių apsauga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimus). Be to, teisė reikalauti mokėti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ginami šios teisės turtiniai aspektai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus).

32. Beje, nuosavybės teisių apsaugą taip pat garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, iš kurio kyla iš esmės analogiško pobūdžio reikalavimai, keliami galimybei riboti asmens nuosavybės teisę. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje atidžiai vertina, ar konkrečioje situacijoje laikomasi nurodytų nuosavybės teisės ribojimui taikomų sąlygų, be kita ko, socialinės apsaugos srityje tais atvejais, kai pripažįstama, jog asmuo turi teisę į socialinės apsaugos išmoką kaip nuosavybę Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, 2012 m. vasario 14 d. sprendimą byloje B. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 36571/06).

Dėl pensijos mokėjimo nutraukimo

33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo, atitinkamus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė, konstatuodamas, jog Skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-19974 nuo 2020 m. gruodžio 1 d. pagrįstai nutraukė pareiškėjai mokamos senatvės pensijos mokėjimą, nes 2020 m. lapkričio 23 d. gavęs Rusijos Federacijos pensijų fondo teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 7 d. raštą Nr. 4276-72, Skyrius nustatė, jog pareiškėja Valdybos Jonavos skyriui 2009 metais teikdama prašymą skirti netekto darbingumo pensiją ir 2019 metais teikdama prašymą skirti senatvės pensiją nuslėpė aplinkybę, kad Rusijos Federacijoje jai, kaip Rusijos Federacijos gyventojai, yra paskirta ir mokama pensija, kuri turėjo lemiamą įtaką nustatyti pareiškėjos teisę į netekto darbingumo ir senatvės pensijas Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai netekto darbingumo pensija nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. ir senatvės pensija nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvoje buvo paskirtos ir mokėtos neteisėtai dėl pareiškėjos kaltės, jai taip pat 2020 m. rugpjūčio mėnesį neteisėtai buvo išmokėta ir 200 Eur vienkartinė išmoka, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ji neturėjo teisės gauti pensiją Lietuvos Respublikoje.

34. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas dėl senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai, kaip nuolatinei Lietuvos Respublikos gyventojai (Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, nuo 1995 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje), buvo nutrauktas senatvės pensijos mokėjimas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pačiame ginčijamame Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. VPE_SP2-19974, nurodydamas, jog vadovaujasi Pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, atsakovas nenurodė konkrečių šių teisės aktų nuostatų (sprendimo teisinio pagrindo), suteikiančių Skyriui teisę nutraukti pareiškėjai senatvės pensijos mokėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytose Pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatose įtvirtinta apdraustųjų asmenų pareiga atlyginti žalą dėl neteisėtai išmokėtų išmokų ir kompetentingų institucijų teisė išieškoti dėl gavėjų kaltės neteisėtai išmokėtas išmokas, visgi iš pirmosios instancijos teismo nurodyto teisinio reguliavimo negalima vienareikšmiškai spręsti, jog šių teisės aktų nuostatos įtvirtino Skyriaus teisę nutraukti pareiškėjos senatvės pensijos mokėjimą.

35. Grįsdamas išvadą, jog pareiškėjai senatvės pensijos mokėjimas buvo nutrauktas pagrįstai ir teisėtai, pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl pensinio aprūpinimo 4 ir 7 straipsniais. Iš tiesų, kaip įtvirtinta šio susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje, pensininkui išsikėlus nuolat gyventi iš vienos valstybės teritorijos į kitos valstybės teritoriją pensijos mokėjimas ankstesnėje gyvenamojoje vietoje nutraukiamas nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po mėnesio, kurį jis išsikėlė. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytame teisiniame reguliavime teisė nutraukti pensijos mokėjimą įtvirtinta būtent šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarime, ratifikuotame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. vasario 15 d. įstatymu Nr. VIII-1540. Vis dėlto, ginčijamame 2020 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. VPE_SP2-19974 Skyrius šiuo susitarimu ir jo nuostatomis nesivadovavo.

36. Be to, kaip akivaizdu iš minėto susitarimo 7 straipsnio 1 dalies formuluotės, pensijos mokėjimas nutraukiamas ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (pareiškėjos atveju – Rusijos Federacijoje) pensininkui išsikėlus nuolat gyventi į kitos valstybės teritoriją. Kaip patvirtina bylos duomenys, nuo 1995 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (taigi, pareiškėja iš Rusijos Federacijos išsikėlė kur kas anksčiau nei priimti ginčijami sprendimai), o 2020 m. lapkričio 27 d. priimtame sprendime Skyrius nurodė, jog nutraukia senatvės pensijos mokėjimą, nes Rusijos Federacijoje pareiškėjai nuo 2007 m. liepos 2 d. paskirta ir mokama senatvės pensija. Nepaisant pareiškėjos skunde dėstytų argumentų, susijusių su šio susitarimo nuostatų taikymu nagrinėjamoje situacijoje, akivaizdu, jog teismas atskirai nevertino, ar atsakovas Skyrius nagrinėjamu atveju pagrįstai 2020 m. nutraukė pensijos mokėjimą nuo 1995 m. Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą deklaravusiai pareiškėjai, nors pareiškėja dar 2009 m. teikė prašymą Valdybos teritoriniam skyriui dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos.

37. Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai nenustatė, ar nagrinėjamu atveju Skyrius turėjo teisę nutraukti pareiškėjai pensijos mokėjimą ir ar priimdamas atitinkamą sprendimą Skyrius nurodė šio sprendimo teisinį pagrindą. Taip pat teismas nevertino, ar šiuo atveju minėto susitarimo 7 straipsnio 1 dalis sąlyga, susijusi su pensininko išsiskėlimu nuolat gyventi į kitos valstybės teritoriją, atitinka byloje susiklosčiusią situaciją ir ar šios taisyklės dispozicija, suteikianti teisę nutraukti pensininkui pensijos mokėjimą, yra taikytina nagrinėjamoje byloje.

38. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl pensijos mokėjimo nutraukimo nenagrinėjo, ar po 2009 m. prašymo teikimo atsakovas Skyrius, kaip kompetentinga institucija, ėmėsi aktyvių veiksmų išsiaiškinti faktines aplinkybes, paaiškėjusias tik gavus Rusijos Federacijos pensijų fondo teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 7 d. raštą Nr. 4276-72. Taigi, teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių atsakovas, nutraukdamas pensijos mokėjimą 2020 m. motyvuojant tuo, jog pareiškėjai Rusijos Federacijoje nuo 2007 m. liepos 2 d. mokama senatvės pensija, sprendimą nutraukti pensijos mokėjimą priėmė praėjus daugiau nei 11 metų nuo pareiškėjos 2009 m. prašymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ir kaip susiklosčiusi situacija atitinka teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principų reikalavimus.

39. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjos skundo reikalavimai, be kita ko, reikalavimas panaikinti Skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-19974, yra naikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pensijų ir vienkartinės išmokos permokų nustatymo ir išieškojimo

40. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pensijos ir vienkartinės išmokos permokų nustatymo ir išieškojimo, bylos dalį dėl sprendimų, kuriais nustatyti permokų dydžiai (Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimai Nr. VPE_SP3-187, Nr. VPE_SP3-186 ir Nr. VPE_SP5-571), nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, o bylos dalį dėl sprendimo dėl pensijų permokų išieškojimo (Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. VPE_SP4-101) nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu.

41. Teismas sprendė, jog sprendimais dėl permokų nustatymo Skyrius nustatė tam tikras faktines aplinkybes, tačiau šiais sprendimais, teismo vertinimu, nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjos teisės ar pareigos, dėl to šie sprendimai savo esme yra tarpiniai sprendimai, nesukeliantys pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimai Nr. VPE_SP3-187, Nr. VPE_SP3-186 ir Nr. VPE_SP5-571 negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku ir bylos dalį dėl šių sprendimų panaikinimo nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).

42. Grįsdamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, kurioje, vertinant Valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo nustatyta, kad susidarė našlių arba našlaičių pensijos permoka dėl išmokos gavėjo kaltės, išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog „sprendimais nesuformuluoti jokie viešojo administravimo institucijos – atsakovo, kompetentingo priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo, – valdingi patvarkymai, jais nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, ir tai, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog nurodyti sprendimai savo esme yra tarpiniai sprendimai, nesukeliantys pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių.“

43. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija minėtos nutarties 51 punkte sprendė, jog sprendimai, kuriais nustatyti permokų dydžiai, „negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku“. Vis dėlto, kaip nagrinėjamu atveju matyti iš pareiškėjos skundo reikalavimų, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl visų vientisos administracinės procedūros metu priimtų sprendimų panaikinimo, o ne atskirai dėl sprendimų, kuriais nustatytos pensijų permokos. Todėl šiame kontekste atsižvelgus į nutarties 30 punkte akcentuotą būtinybę vertinti vientisos administracinės procedūros metu priimtus sprendimus in corpore, siekiant sistemiškai bei veiksmingai spręsti dėl nustatytų permokų dydžių ir jų išieškojimo pagrįstumo, nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimus turi būti betarpiškai vertinami kartu su Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. VPE_SP4-101, kuriame, remiantis 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimais dėl permokų nustatymo, suformuluotas kompetentingos institucijos valdingas patvarkymas, tiesiogiai sukeliantis pareiškėjai materialines teisines pasekmes.

44. Beje, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 taip pat buvo suformuotas aiškus precedentas, jog šios kategorijos bylose ginčo dalykas yra būtent Valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl permokėtos pensijos išieškojimo ir Valdybos sprendimas, kuriuo išnagrinėtas klausimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-571-602/2017).

45. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101, kuriuo nuspręsta išieškoti permokas, nurodydamas, jog pareiškėja šio sprendimo neskundė Valdybai privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, taip pat teismas nurodė, jog 6 mėnesių apskundimo terminas yra pasibaigęs, kadangi pareiškėjai registruotu laišku šis sprendimas buvo išsiųstas 2021 m. gegužės 6 d., o skundą pareiškėja teismui pateikė 2021 m. lapkričio 25 d., taigi, pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebegalima (ABTĮ 103 str. 10 p.).

46. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, įtvirtinta, jog skundai dėl sprendimų, be kita ko, pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šio straipsnio toje pačioje dalyje įtvirtinta taisyklė, kurios sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas.

47. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip įtvirtinta ne kartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo socialinio draudimo pensijų bylose taikytame ABTĮ 12 straipsnyje, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-571-602/2017), o pagal ABTĮ nuostatas administraciniame procese yra įtvirtintas aktyvaus teismo principas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-564-146/2017).

48. Atsižvelgdama į šios nutarties 31 ir 32 punktuose nurodytas teisines aplinkybes ir tai, jog šiuo atveju byloje sprendžiama dėl pareiškėjos, fizinio asmens (pensijos gavėjos), teisių apsaugos, teisėjų kolegija neabejoja, jog nagrinėjamu atveju ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste įvertinęs, kad 6 mėnesių apskundimo terminas praleistas nežymiai (kaip minėta, pareiškėjai sprendimas išsiųstas 2021 m. gegužės 6 d., o skundas pirmosios instancijos teismui paduotas 2021 m. lapkričio 25 d.), taip pat aplinkybę, jog pareiškėja reikalavimą panaikinti Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. VPE_SP4-101 suformulavo tik patikslinusi skundą, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir išaiškinti pareiškėjai jos procesines teises, taigi, ir teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį. Kitaip tariant, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teikti prioritetą pareiškėjos materialinių teisių apsaugai ir išaiškinti pareiškėjai proceso taisykles taip, jog pareiškėja šias teises galėtų veiksmingai ginti tiek išankstine ne teismo, tiek teismine tvarka.

49. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismui nutraukus bylos dalį tiek dėl sprendimų, kuriais nustatytos permokos, tiek dėl sprendimo išieškoti nustatytas permokas, pareiškėjos veiksmingai teisinei gynybai faktiškai buvo užkirstas kelias. Tokia situacija, įvertinus byloje sprendžiamo klausimo pobūdį ir nustatytų permokų dydžius asmens teisių apsaugos požiūriu teisėjų kolegijos požiūriu gali būti laikoma teisine prasme ydinga, nes nagrinėjamoje byloje būtina tinkamai patikrinti nustatytų permokų dydžius ir jų išieškojimo pagrįstumą ir teisėtumą sprendžiant dėl išieškojimo senaties termino taikymo galimybės, ką procesiniuose dokumentuose viso teisminio proceso metu ir dėsto pareiškėja.

50. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis byla nutraukta dėl Skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimų Nr. VPE_SP3-187, Nr. VPE_SP3-186 ir Nr. VPE_SP5-571 pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą ir Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-101 pagal ABTĮ 103 straipsnio 10 punktą, yra naikintinos ir perduodamos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

51. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad siekiant sistemiškai ir visapusiškai išspręsti byloje kilusį ginčą iš esmės ir įvykdyti teisingumą, ši administracinė byla turi būti išnagrinėta iš naujo, vertinant administracinės procedūros metu priimtus sprendimus visumoje pagal šioje nutartyje išdėstytus aspektus, kurių nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai nevertino. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasBeata MartišienėSkirgailė Žalimienė