Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, V. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus A. T., atliko pastatų kadastrinius matavimus ir paaiškėjo, kad statiniai neturi teisinės registracijos. Namų valdą sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1A1m, statybos pabaigos metai 1887 m., sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 2I1m, statybos pabaigos metai 1937 m., pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 3I1m, statybos pabaigos metai 1937 m., pagalbinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 4I1m, 1937 m., kiemo statiniai, unikalus Nr.4400-5140-3457, plane žymimi k, statybos pabaigos metai 1968 m. Visi pastatai yra 17.25 ha ploto žemės sklype, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., pareiškėjui priklausančioje 3/8 žemės sklypo dalyje. Visus statinius A. T. valdė iki mirties, o po mirties pastatus valdo pareiškėjas. Kaip įrodymus apie valdymo faktą pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą bei 2019 m. liepos 29 d. duomenis iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo, mokestinių rinkliavų kvitus. Pareiškėjas visą laiką nuo 2000 m. rugsėjo 30 d. nepertraukiamai naudojosi statiniais niekieno nevaržomas, niekas į šiuos statinius nėra pareiškęs jokių pretenzijų, nes potencialūs paveldėtojai žinojo apie testamento buvimą ir mirusiosios valią. Niekas jokių pretenzijų į šį turtą per daugiau kaip 18 metų laikotarpį nepareiškė, tačiau VĮ Registrų centro Telšių filialas atsisako įregistruoti pareiškėjo vardu pastatus, nes nėra juridinio pagrindo daiktinių teisių atsiradimui. Remdamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią asmuo, valdantis pastatus neįregistruoto sandorio pagrindu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisės į pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad įgyjamoji senatis apima laikotarpį po A. T. mirties ir apsprendžia nuosavybės teisių įgijimo pagrindus, prašė nustatyti, kad yra įgijęs nuosavybės teises į statinius pagal įgyjamąją senatį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2000 m. rugsėjo 30 d. mirė pareiškėjo teta A. T., 1990 m. gegužės 17 d. testamentu gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., palikusi pareiškėjui. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjas B. T. yra įpėdinis pagal testamentą, paveldint mirusios mamos A. T. palikimą, todėl giminystės dokumentai, kaip nurodo suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, nėra būtini.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo V. Ž., nors pareiškėjas gyvena užsienyje, jo prašymu sodyba visą laiką buvo prižiūrima, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus brolio prašymu tvarkė tėvai, finansines išlaidas padengdavo pareiškėjas. Šiuo metu sodybą tvarko ir prižiūri asmuo, valdantis sodybą panaudos teise, tačiau pareiškėjas nuolat rūpinasi pastatų atnaujinimu, sumoka reikalingus mokesčius. Iš byloje esančių pareiškėjo rašytinių ir suinteresuoto asmens V. Ž. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas po tetos A. T. mirties rūpinosi likusiais pastatais, surasdamas asmenis, galinčius juos prižiūrėti, rūpinasi pastatų remontu ir išlaikymu. Tokie pareiškėjo veiksmai rodo, kad pareiškėjas kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą – nuo pat palikimo atsiradimo namų valda pareiškėjo pastangomis buvo prižiūrima ir išsaugota. Rūpindamasis dėl gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastatų priežiūros, naudojimo, pareiškėjas aktyviai dalyvavo perimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldė ir valdo jį iki šiol.

Pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie jo tetai priklausiusios sodybos priežiūrą patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo tėvai tvarkė gyvenamuosius ir ūkinius pastatus. Suinteresuoto asmens G. Ž. paaiškinimu tėvai tai darė pareiškėjo prašymu.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, siekdamas realizuoti teisę į palikimą (statinius), 2019 m. sausio 3 d. sudarė žemės sklypo pasidalijimo sutartį, pagal kurią pareiškėjui atiteko žemės sklypas su jame esančiais statiniais, priklausiusiais A. T. Tokie veiksmai rodo, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti savo kaip paveldėto turto savininko teises, rūpindamasis žemės sklypo suformavimu prie gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastatų.

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tetos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjo veiksmai, valdant turtą, naudojantis juo, prižiūrint, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tokie jo veiksmai prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas faktiniu valdymu palikimą priėmė, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas. Pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Nors A. T. daiktinės teisės į pastatus neįregistruotos, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog. nuosavybės teisės į turtą buvo neįregistruotos viešame registre. Nuosavybės teisė atsiranda CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, tuo tarpu nuosavybės teisės į daiktus įregistravimas viešame registre atlieka tik išviešinimo funkciją, bet ne teises nustatančią funkciją, t. y. nesukuria nuosavybės teisės. Iš įrašų (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1986 1990 m. ūkinėse knygose matyti, kad A. T. vardu registruoti pastatai - gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, statytais 1918 m.

Dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Pareiškėjas prašo pripažinti, kad jis pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą bei CK 4.68 straipsnio nuostatas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į namų valdą - gyvenamąjį namą, ūkinės paskirties pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) k., Plungės r.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimo argumentais, jog šiuo atveju byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamuosius daiktus gali būti konstatuota įgyjamosios senaties pagrindu.

Pagal kasacinio teismo praktiką visų pirma, byloje turi būti nustatyta, ar pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės į nekilnojamuosius daiktus kitu pagrindu. Teismų praktikoje pažymima, kad įgyjamosios senaties institutas sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą. Jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Taigi, įgyjamosios senaties institutas nėra skirtas pakeisti tikrąjį nuosavybės teisės įgijimo pagrindą kitu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad nekilnojamųjų daiktų savininke buvo jos teta, palikusi nekilnojamąjį turtą testamentu pareiškėjui. Nustačius faktą, kad pareiškėjas palikimą po A. T. mirties palikimą priėmė, pareiškėjas įgis nuosavybės teisę į šį turtą paveldėjimo būdu. Šiuo atveju jo nuosavybės teisės įgijimo pagrindas paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), o ne įgyjamoji senatis (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Todėl turtinių teisių perėjimo klausimai dėl pareiškime nurodyto turto turėtų būti sprendžiami, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.1 -5.67 straipsniais, kaip ir nurodo suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, kadangi nuosavybės teisė į mirusiam asmeniui priklausiusius daiktus įgyjama ne įgyjamąja senatimi, o paveldėjimu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Kaip minėta, nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu gali būti konstatuota, tik jei asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės kitu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jei nėra kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų. Taigi, nustačius pareiškėjo prašomą faktą, pareiškimo dalis dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo negali būti tenkinama.

Kaip seka iš pareiškėjo pareiškimo turinio, šis reikalavimas yra labiau susijęs su fakto nustatymu, ar nekilnojamieji daiktai, testamentu palikti pareiškėjui, priklausė testatorei.

Nuosavybės teisių į pastatus, esančius kaimo vietovėje, registravimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtiname Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše. Pagal įrašus ūkinėse knygose pastatai A. T. įgyti iki 1991 m. liepos 25 d., todėl aplinkybė, kad nuosavybės teisės į pareiškėjo siekiamą įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nekilnojamąjį turtą nėra įregistruotos, nereiškia, kad, mirus pastatų savininkei, pareiškėjas turtines teise į pastatus gali įgyti tik įgyjamosios senaties būdu.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškimo dalis dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo B. T. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2000 m. rugsėjo 30 d., B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.