Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. (toliau – R. T.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016 m. rugpjūčio 20 d. nusikalstama veika) - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. T. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; paskiriant R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016 m. rugpjūčio 21 d. nusikalstama veika) - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. T. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; paskiriant R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, paskiriant R. T. subendrintą laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, įpareigojant R. T. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; paskiriant R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. T. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, R. T. paskiriant laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; paskiriant R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškovo V. I. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš R. T. V. I. priteisiant 2630 (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt) eurų turtinės ir 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. T. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvendamas V. I. namuose, pagrobė knygų spintoje, knygoje buvusius 100 eurų; vėliau, tą pačią dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, iš tos pačios knygos pagrobė 1100 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. I. 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų turtinę žalą;Be to, R. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvendamas V. I. namuose, pagrobė miegamojo kambaryje, po spintele buvusius 1430 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt) eurų, tuo padarė nukentėjusiajam V. I. 1430 (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimties) eurų turtinę žalą.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, paskiriant jam minimalią piniginę baudą. Apelianto teigimu, jis augina du mažamečius vaikus, kurių išlaikymui, atsižvelgiant į tai, kad vaikų mama niekur nedirba, jam reikalingas gerai apmokamas darbas. Susirasti tokį darbą, dėl skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bus sudėtinga. Pabrėžiama ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. T. paskirti įpareigojimai apribos jo bendravimo su vaikais galimybes. Teismo posėdyje nuteistasis R. T. bei jo gynėja advokatė M. Vietaitė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams bei juos pagrindžiantiems argumentams ir prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis, nesutikdami su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti. Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su R. T. paskirta laisvės apribojimo bausme, prašant ją pakeisti minimalia pinigine bauda, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. T. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę R. T. atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos dvi nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis) priskiriamos nusikalstamos veikos), stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos tyčia) bei nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti savanaudiškais tikslais). Įvertino R. T. asmenybę, konstatuodamas, kad ankščiau teistas jis nebuvo (b. l. 45), tačiau ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 39-42), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 47), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 49), yra nedirbantis, nevedęs, tačiau turi du mažamečius vaikus, kuriais nesirūpina, išlaikymo neteikia. Spręsdamas R. T. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė vieną švelnesnių BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo terminą už pavienių nusikalstamų veikų padarymą nustatydamas kiek mažesnį nei BK 48 straipsnyje numatytas laisvės apribojimo vidurkis. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, o vien tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą. Skirti R. T. piniginę baudą ir tokiu būdu švelninti jo teisinę padėtį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, teisinio pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė sudarys objektyvias kliūtis gauti gerai apmokamą darbą, kurio pagalba nuteistasis galėtų prisidėti prie savo mažamečių vaikų išlaikymo bei greičiau atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su nusikalstamomis veikomis bei užkirsti kelią jų vykdymui, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nuteisto asmens gyvenime kilę paskirtos bausmės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju bausmės būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors jis ir turi du mažamečius vaikus, kuriems neabejotinai reikalinga nuolatinė finansinė parama, tačiau ir iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis vis tik niekur nedirbo – jo paties teigimu, iš darbo išėjo dėl nepatogaus susisiekimo, buvo įnikęs į azartinių žaidimų lošimą – tam tikslui išleido ir iš V. I. (kurio namuose, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis gyveno kartu su savo mažamečiais vaikais bei jų motina) pagrobtus pinigus. Šių duomenų kontekste įvertinus tai, kad turėdamas darbą bei pareigą teikti išlaikymą dviem mažamečiams vaikams R. T. išėjo iš darbo vien tik dėl nepatogaus susisiekimo, kiek vėliau iš V. I., kurio namuose gyvena tiek nuteistojo mažamečiai vaikai, tiek ir jų motina, pagrobė pinigus, kuriuos išleido azartiniams lošimams, nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su gerai apmokamo darbo paieškomis, pagrindo švelninti apelianto teisinę padėtį, skiriant jam piniginę baudą, vis tik nesudaro. Juolab, kad baudos paskyrimas, vertinant nuteistojo turtinę padėtį bei skundžiamu nuosprendžiu priteistos atlygintinos žalos dydį, neatitiktų bausmės paskirties. Analogiškai vertintini ir R. T. teiginiai, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė bei iš jos kylantys apribojimai apribos nuteistojo galimybę bendrauti su savo vaikais. Kaip pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtinto V. I., R. T. nei su savo vaikais, nei su jų motina nebendrauja, (šią aplinkybę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis vėlgi patvirtino), be to, paskirta bausmė niekaip neįtakoja jo teisių ir galimybių bendraujant su vaikais, todėl skundo argumentai yra akivaizdžiai deklaratyvūs. Atsižvelgdama į išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. T. bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje nepažeidė. Bausmės nuteistajam paskirtos tinkamai. Analogiškai vertintini ir pirmosios instancijos teismo motyvai dėl R. T. paskirtų bausmių bendrinimo. Šį procesą reglamentuojančios teisės normos pažeistos taip pat nebuvo. Bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas R. T. paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinio sudėjimo, subendrintą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažindamas vienu trečdaliu, tokiu būdu R. T. paskirdamas galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vertinti šią galutinę nuteistajam paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą teisinio pagrindo nėra.Sutinkamai su BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo turinį matyti, kad kartu su galutine R. T. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, jis buvo įpareigotas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai) bei neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Aukščiau aptartų duomenų pagrindu spręsti, kad šie įpareigojimai pirmosios instancijos teismo buvo parinkti netinkamai ar jie apsunkins nuteistojo darbo paieškas bei jo galimybes įsidarbinti, trukdys bendrauti su vaikais, teisinio pagrindo vėlgi nėra. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu R. T. skirtas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje yra tiesiogiai siejamas su jo darbo paieškomis. Tokio įpareigojimo taikymas, siekiant tinkamos asmens integracijos į visuomenę bei legalių nuteistojo pajamų ir priteistos žalos atlyginimo užtikrinimo, tokiu būdu mažinant R. T. galimybes nusikalsti ateityje, neabejotinai pagrįstas, nuteistojo bendravimo su vaikais galimybių jis taip pat neriboja. Analogiška išvada darytina ir dėl R. T. skirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., papildomai pažymint, jog jis taikomas tik tais atvejais, kai tai nesusiję su nuteistojo darbu arba mokymusi, todėl vien jau iš komentuojamo įpareigojimo formuluotės aišku, kad jokių sunkumų siekiant susirasti darbą ar dirbti, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniu skundu, šis įpareigojimas nesudarys. Šiai išvadai neprieštarauja ir apylinkės teismo nuteistajam skirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų. Įvertinus šią aplinkybę darbo dienų skaičiaus per mėnesį vidurkio kontekste (apie 20 darbo dienų), teigti, jog šis įpareigojimas ribos nuteistojo galimybes dirbti apmokamą darbą ar bendrauti su savo vaikais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį R. T. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Tokiu būdu, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o R. T. apeliacinis skundas atmetamas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių klaidų, sudarančių pagrindą skundžiamo nuosprendžio pakeitimui ar panaikinimui, nepadarė, tačiau, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, dėl skiriamos bausmės sumažinimo BK 64¹ straipsnio pagrindu, nurodydamas R. T. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų, trukmę skaičiais – 80 valandų, padarė rašymo apsirikimą. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos yra taikomos vienu trečdaliu sumažinant asmeniui skiriamą bausmę, bet ne baudžiamojo poveikio priemones bei jų trukmę, kas leidžia teigti, kad tai yra rašymo apsirikimo klaida, juolab, kad nurodant baudžiamojo poveikio priemonės trukmę žodžiais, skliausteliuose nurodyta teisinga jų trukmė – vienas šimtas dvidešimt valandų, todėl ši Kauno apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, kaip nekeičianti nuosprendžio esmės, ištaisytina, vietoj skaičių 80, įrašant 120. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gauta 2017 m. vasario 28 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-2412 dėl 46,32 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam R. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo padarytą rašymo apsirikimą, šią dalį išdėstant sekančiai:

„Vadovaujantis BK 64¹ str., šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti galutinę vienu trečdaliu sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 10 valandų“.

Išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo R. T. nepriteisti

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.