Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-04-06 · Administracinė byla Nr. I-6355-426/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-04-06
Bylos Nr.
I-6355-426/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rūta Miliuvienė (pran.)
Pareiškėjas
A. B., E. B.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracija
Administracinė byla Nr. I-6355-04/2007Procesinio sprendimo kategorija – 1.2, 11.2, 11.3, 61 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),

sekretoriaujant Eglei Pajarskienei,dalyvaujant pareiškėjams A. B. ir E. B., vertėjai Ulai Vyčaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir E. B. pareiškimą dėl terminų prašymui bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. B. ir E. B. prašo atnaujinti terminą paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei giminystės ryšį su buvusiu savininku ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus tikslu atkurti nuosavybės teises į 23,2587 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrityje, Trakų rajone, Pietkeniškės kaime.

Nurodo, kad jų tėvas J. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos Vilniaus - Trakų apskrityje, Trakų valsčiuje, Pietkieniški kaime (dabar Pietkeniškės kaimas) nuosavybės teise valdė 23,2587 ha žemės plotą. Po tremties šeima atvyko gyventi į Lenkiją. Apie turėtą nuosavybę niekas nekalbėjo. Negalėjo objektyviai žinoti apie terminus Lietuvoje nuosavybės teisėms atkurti. Apie tai, jog šeima turėjo nuosavybės Trakų valsčiuje, Pietkeniškės kaime, sužinojo tik 2005 m. pabaigoje, kai jų giminaitis A. J., gyvenantis Lietuvoje, apsilankė pas juos ir paaiškino, jog yra galimybė kreiptis dėl tėvo turėtos nuosavybės atkūrimo. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos pilietybę gavo 2006 m. gruodžio 6 d. Kiti broliai ir seserys yra Lenkijos piliečiai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija mano, kad nėra pagrindo tenkinti A. B. ir E. B. prašymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 26) nurodė, kad pareiškėjai, nebūdami Lietuvos Respublikos piliečiais, per įstatymu nustatytą terminą kreiptis dėl žemės grąžinimo negalėjo. Pirminiai prašymai buvo priimami pakankamai ilgą laiko tarpą, nuo 1991 m. iki 2001 m. gruodžio 31 d., per kurį pareiškėjai galėjo spręsti pilietybės klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 98, 103-105, 112-113, 115 punktų nuostatas, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn žemę neatlygintinai priima apskričių viršininkai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant įstatymo numatytas teises.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teises įrodančių dokumentus atnaujinimo. Teisiniu požiūriu terminas yra laiko tarpas, su kuriuo įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių įgijimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

A. B. ir E. B. iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepriklausė asmenų, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kategorijai, kadangi jie nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Jiems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta tik 2006 m. pabaigoje. Byloje nėra duomenų, kad pastarieji dėl objektyvių kliūčių negalėjo inicijuoti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo kur kas anksčiau, dar nepasibaigus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytiems terminams. Vadinasi, pareiškėjai iki 2001 m. gruodžio 31 d. neturėjo teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nėra pagrindo pripažinti, kad jie praleido terminą tokiam prašymui paduoti, o tuo pačiu ir terminą atnaujinti.

Nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises. Tais atvejais, kai pretendentai šių dokumentų kartu su prašymu pateikti neturėjo galimybės, minėti dokumentai galėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Normos, nustatančios terminus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.), turėtų būti aiškinamos taip pat kaip ir normos, reglamentuojančios terminus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi šių santykių reglamentavimas identiškas, skiriasi tik terminai, iki kurių buvo galima minėtus dokumentus pateikti (2003 m. gruodžio 31 d.). Šiuo atveju, neatnaujinus termino prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, nėra pagrindo atnaujinti ir terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku, pateikti.

Be to, tai, kad pareiškėjai nežinojo, kad prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku pavirtinančius dokumentų pateikimas yra ribojamas teisės aktų nustatytais terminais, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra laikytina svarbia, praleistus terminus pateisinančia priežastimi. Teisės aktų nuostatų nežinojimas negali pateisinti 10 ir 12 metų terminų praleidimą.

Įvertinusi visus pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. B. ir E. B. nurodomos terminų praleidimo priežastys nėra svarbios, todėl prašymas dėl praleistų terminų atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjų A. B. ir E. B. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAudrius BakaveckasRūta Miliuvienė