- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- AN2-17-380/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 30ANN-118143443-17, kuriuo A. D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. rugsėjo 17 d. A. D. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2017 m. rugsėjo 17 d. 8.05 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,45 prom. girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė ANK 422 straipsnio 5 dalį. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimu A. D. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už tai jam skirta 300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi netenkintas A. D. B. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 30ANN-118143443-17.
Apeliaciniu skundu A. D. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 30ANN-118143443-17 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti neįrodžius administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliantas nurodo:
Jis jautėsi visiškai blaivus, nors iš vakaro buvo išgėręs apie litrą alaus, buvo sustabdytas reido metu, nors nieko nepažeidė. Kai papūtė į alkotesterį, šis parodė 0,45 prom., tuomet prašė pareigūnų pakartoti pūtimą, kadangi jautėsi visiškai blaivus ir net alkoholio kvapo nebebuvo, šį faktą patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 584. Tačiau policijos pareigūnai tokios galimybės jam nesuteikė. Pareigūnams nesuteikus galimybės atlikti pakartotinį patikrinimą, jis savanoriškai nuvyko į medicinos įstaigą VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 8.58 val. jam buvo suteikta galimybė papūsti į alkotesterį, kuris parodė 0,26 prom., o 9.00 val. jam buvo paimtas kraujo bandinys ir nustatyta, jog kraujyje buvo 0,26 prom. etilo alkoholio.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis) bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumui, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių nusižengimų teisenoje nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Asmuo kaltu gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bauda.
Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte (Nr. EG 2000/2017(3)) yra nurodyta, kad, priklausomai nuo organizmo būsenos, apelianto kraujyje jo sustabdymo metu galėjo būti nuo 0,35 prom. iki 0,49 prom. etilo alkoholio, o atsakomybė už inkriminuotą administracinį nusižengimą atsiranda tik nustačius, kad jo kraujyje buvo daugiau nei 0,4 prom. etilo alkoholio. Teismas nepašalino abejonės, kad apelianto sustabdymo metu kraujyje buvo leistina alkoholio koncentracija, t. y. mažiau nei 0,4 prom. Abejones sustiprina VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 584. Įrodymai, kurie teismui nekelia abejonių dėl padaryto teisės pažeidimo fakto ir veikos kvalifikavimo, nepaneigia galimybės, kad sustabdymo metu jo kraujyje buvo mažiau nei 0,4 prom. etilo alkoholio. Įrodinėjimo naštą turinčios institucijos turėjo įrodyti, kad yra padaryta veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, t. y. kad apelianto kraujyje alkoholio koncentracija viršijo leistiną normą – 0,4 prom. Šioje byloje yra neįrodyta, kad jo kraujyje 2017 m. rugsėjo 17 d. 8 val. 5 min. etilo alkoholio koncentracija viršijo leistiną normą – 0,4 prom.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su A. D. B. apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo jo netenkinti. Nurodo:
A. D. B. alkotesteriu nustatytas 0,45 prom. girtumas transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų, objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą alkotesteriu, būtų pažeidę teisės aktus.
Byloje esantys neatitikimai tarp 2017 m. rugsėjo 17 d. 8.05 val. pareigūnų užfiksuotų alkotesterio rodmenų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų negali būti teigiamai vertinami A. D. B. atžvilgiu. Pažeidėjo neblaivumo laipsnis 2017 m. rugsėjo 17 d. 8.05 val. buvo toks, už kurį ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, o tai, kad patikrinus po kurio laiko alkoholio koncentracija organizme dėl redukcijos jau buvo sumažėjusi, tik patvirtina, jog pirminis matavimas nebuvo klaidingas, neblaivumas vis dar išliko, tačiau jau mažesnio laipsnio. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, Nr. N444-1452/2009, Nr. N261-3165/2009).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde nėra keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Byloje keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes, apelianto manymu, byloje nėra įrodyta, kad yra padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, t. y. nėra įrodyta, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi netenkintas A. D. B. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 30ANN-118143443-17, kuriuo A. D. B. paskirta 300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur, o šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už tokį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, reikšmingus dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai netenkintas A. D. B. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimas.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio įstatymo 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad A. D. B. vairavo neblaivus, pagrįstai rėmėsi tokiais įrodymais: alkotesterio duomenimis, administracinio nusižengimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu, kad padarė administracinį nusižengimą, kad gailisi, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio Vaidoto Milieškos 2017 m. spalio 12 d. tarnybiniu pranešimu, medicinos ir teismo medicinos įstaigose atliktų tyrimų rezultatais, 2017 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG 2000/2017(03).
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad įrodymai, kurie teismui nekelia abejonių dėl padaryto teisės pažeidimo fakto ir veikos kvalifikavimo, nepaneigia aplinkybės, jog sustabdymo metu apelianto kraujyje buvo mažiau nei 0,4 prom. etilo alkoholio. Apelianto manymu, pareigūnų alkotesteriu jam nustatytas girtumo laipsnis, medicinos ir teismo medicinos įstaigose atliktų tyrimų rezultatai bei ekspertizės akto išvados yra prieštaringos, teismas nepašalino šių abejonių, todėl visos abejonės dėl nustatyto girtumo laipsnio turi būti aiškinamos apelianto naudai. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, kadangi teismas teisingai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir parvirtino, kad A. D. B. padarė veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymius.
Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodyta priešingai. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo ar patraukto asmens iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumas neparodo tokios asmens būsenos, kuri buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013).
A. D. B. alkotesteriu nustatytas 0,45 prom. girtumas transporto priemonės vairavimo (sustabdymo) metu (t. y. 8.05 val.) ir nėra duomenų, objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą, būtų pažeidę teisės aktus. Apelianto girtumas taip pat buvo patikrintas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur šioje įstaigoje naudotu alkotesteriu nustatytas 0,26 prom. girtumo laipsnis pirminio tyrimo metu 8.58 val. ir 0,11 prom. girtumo laipsnis pakartotinio tyrimo metu 9.35 val. (Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 584, b. l. 5). Taip pat 9.00 val. buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A 9807/2017(01) nustatyta A. D. B. kraujyje mažiausia koncentracija – 0,26 prom. etilo alkoholio (b. l. 6). Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta teismo ekspertizė pateikiant klausimą, ar apeliantas 8.05 val. vairavo blaivus (b. l. 36). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Ekspertizės akto Nr. EG 2000/2017(03) išvadoje konstatuota, jog, priklausomai nuo organizmo būsenos, A. D. B. (transporto priemonės) sustabdymo metu jo kraujyje galėjo būti nuo 0,35 prom. iki 0,49 prom. etilo alkoholio (b. l. 40). Taigi ekspertizės akte nurodytas galimas etilo alkoholio koncentracijos intervalas, o tai reiškia, kad apelianto transporto priemonės sustabdymo metu jo kraujyje galėjo būti tiek didesnis girtumo laipsnis, negu pareigūnų naudotu alkotesteriu nustatytas, t. y. didesnis nei 0,45 prom., tiek girtumo laipsnis, kuris buvo nustatytas pareigūnų naudotu alkotesteriu, t. y. 0,45 prom., tiek girtumo laipsnis, kuris leistų konstatuoti, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių, t. y. mažesnis nei 0,4 prom.
VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje alkotesteriu nustatytas 0,26 prom. girtumo laipsnis pirminio tyrimo metu 8.58 val. ir 0,11 prom. girtumo laipsnis pakartotinio tyrimo metu 9.35 val., t. y. tarp pirminio ir pakartotinio tyrimo yra 37 min. laiko tarpas, per kurį etilo alkoholio koncentracija sumažėjo 0,15 prom. Tai leidžia teigti, kad laikotarpiu nuo 8.05 val. iki 8.58 val. etilo alkoholio koncentracija galėjo sumažėti daugiau negu 0,15 prom. (t. y. nuo 8.05 val., kai buvo nustatytas apelianto girtumo laipsnis pareigūnų naudotu alkotesteriu, iki 8.58 val., kai buvo nustatytas apelianto girtumo laipsnis sveikatos priežiūros įstaigoje naudotu alkotesteriu, praėjo 53 min., t. y. didesnis nei 37 min. laiko tarpas). Taigi apelianto girtumo laipsnis 8.05 val. negalėjo būti mažesnis negu 0,4 prom., o tai reiškia, kad nėra prielaidų abejoti pareigūnų naudotu alkotesteriu nustatytų duomenų objektyvumu ir patikimumu. Kartu pažymėtina, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje alkotesteriu nustatytas apelianto girtumo laipsnis yra 0,26 prom. (pirminio tyrimo metu 8.58 val.) ir toks pat 0,26 prom. girtumo laipsnis buvo nustatytas atlikus kraujo tyrimą (paėmus kraujo bandinį 9.00 val.), t. y. pateikti duomenys nesiskiria ir ši aplinkybė nesudaro prielaidų abejoti alkotesteriu gautų duomenų objektyvumu ir patikimumu. Aplinkybė, kad sveikatos priežiūros įstaigoje panaudotas alkotesteris yra „Lion Alcotester 500“ (b. l. 5), o pareigūnų – „Alcotester 7510“ Nr. ARDJ-0011 (b. l. 9), neleidžia teigti, kad pareigūnų naudotu alkotesteriu nustatytas 0,45 prom. girtumo laipsnis prieš 53 min. galėtų būti neobjektyvus, nepatikimas, keliantis abejonių.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog praėjus 53 min. laiko tarpui užfiksuotas apelianto neblaivumo laipsnio skirtumas nuo 0,45 prom. (kuris nustatytas pareigūnų naudotu alkotesteriu 8.05 val.) iki 0,26 prom. (kuris nustatytas sveikatos priežiūros įstaigoje naudotu alkotesteriu 8.58 val.), taip pat praėjus 55 min. laiko tarpui užfiksuotas apelianto neblaivumo laipsnio skirtumas nuo 0,45 prom. (kuris nustatytas pareigūnų 8.05 val.) iki 0,26 prom. (kuris nustatytas ištyrus kraują, kurio bandinys paimtas 9.00 val.) nėra tas skirtumas, kuris galėtų kelti pagrįstų abejonių ir galėtų rodyti, kad pirminio patikrinimo rezultatai yra nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį – neblaivumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 30ANN-118143443-17.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą ir A. D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.