Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3035-356/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės: 147,75 EUR negrąžintą kredito dalį, 23,23 EUR palūkanų, 5,65 EUR administravimo mokesčio, 78,57 EUR negautų pajamų (nuostolių), 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 EUR žyminio mokesčio, 121,00 EUR už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė D. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 150,00 EUR kreditas 36 mėn. laikotarpiui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti ne tik suteiktą kredito sumą, bet ir sumokėti 106,68 EUR palūkanų bei 40,68 EUR sutarties administravimo mokestį, mokėdama kasmėnesines įmokas pagal mokėjimo grafiką. Kredito suma buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, į raginimus nereagavo. Atsakovė 2020-06-22 buvo įspėta apie Sutarties nutraukimą tuo pagrindu, kad nevykdo Sutarties, o 2020-07-07 buvo pranešta apie Sutarties nutraukimą nuo 2020-07-23.

Tarp pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ieškovės UAB „Legal Balance“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovei 2020-08-11 bylų priėmimo - perdavimo akto Nr. 7 pagrindu. Tokiu būdu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovę. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2020-08-17 pranešimu.

Ginčo, kad sudarydama sutartį atsakovė veikė kaip vartotojas, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo 2020-01-19 susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovės atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir kad šios pareigos šalys negali savo susitarimu pakeisti ar panaikinti. Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis).

Pradinė kreditorė, kuri perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei, savo prievolę pagal vartojimo kredito sutartį įvykdė tinkamai, nes paskolos sumą perdavė atsakovės nuosavybėn. Atsakovė tinkamai nevykdė jai pagal Sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą ir atlikti kitus Sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, tuo pagrindu pradinė kreditorė Sutartį nutraukė, taigi yra pagrindas nustatyti esant visas keturias atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 147,75 EUR negrąžinto vartojimo kredito suma (CK 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 23,23 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2020-07-23). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17. punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki faktiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, manytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovės priteistina 23,23 EUR pelno palūkanų.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5,65 EUR administravimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18. punkte numatyta, kad administravimo mokestis – tai kas mėnesį kliento mokamas mokestis už Sutarties vykdymo priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteikto kredito sumos ir nurodomas Sutarties specialiose sąlygose. Atsakovė neginčijo Sutarties sudarymo, jos sąlygų ar, kad ieškovės reikalaujama priteisti kredito suma yra nepagrįsta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 5,65 EUR administravimo mokestis.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 78,57 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-07-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-01-19) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į naujausią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl kreditoriaus teisės į nuostolių atlyginimą pagal vartojimo kredito sutartį, kai sutartis nutraukiama anksčiau termino, kredito gavėjui nevykdant savo prievolių, negautų pajamų forma (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-755/2021, 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-77-755/2021 ir kt.). Šioje byloje nustačius faktą, kad pradinė kreditorė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo), nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Sutarties vykdymo atveju, yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas taikant šalių sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką), kurias ieškovė (pradinė kreditorė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sudaryta Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei, perėmusiai pradinės kreditorės reikalavimo teises, iš atsakovės priteistina 78,57 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-07-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-01-19) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 255,20 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021-07-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 EUR žyminio mokesčio ir 121,00 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma (3,68 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 147,75 EUR skolą, 23,23 EUR palūkanas, 5,65 EUR administravimo mokestį, 78,57 EUR negautas pajamas (nuostolius), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 255,20 EUR sumą už laikotarpį nuo 2021-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 EUR žyminį mokestį, 121,00 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.