- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- 1-591-939/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04844-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- N. G.
- Kaltinamasis
- S. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (toliau – BK).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. D. 2024 m. vasario 6 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), esančio J. V. ūkio buitinėse patalpose, konflikto su N. G. metu, tyčia ranka sugriebusi N. G. už plaukų juos tąsė ir kumščiu sudavė ne mažiau penkis smūgius N. G. į galvą, taip mušdama sukėlė fizinį skausmą ir dėl pakaušio sumušimo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai N. G. sveikatą.
Kaltinamoji S. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, jų santykiai darbiniai, ji N. G. smūgių nesudavė. Ji neoficialiai dirba J. V. ūkyje. 2024 m. vasario 6 d., 16.45 val. atėjo apsirengė ir su M. P. nuėjo melžti karvių. Uždėjo karvėms aparatus ir išėjo į koridorių į buitines patalpas. N. G. anksčiau buvo apkaltinusi M. P., kad ši melžė su krauju. Koridoriuje ji sutiko N. G., ji pradėjo ant jos rėkti, kad ji su kvapu. N. G. nuėjo į kambariuką, ji paskui. Kambariuke buvo R. ir R.. Ji stovėjo ir laukė, kada N. G. baigs kalbėti su R.. Ji paėmė už N. G. kepurės ir ją pakėlė. N. G. pradėjo rėkti, kad ją muša, tada ji paleido kepurę ir pasakė ,,kas tave debile muša, gydytis tu“. Ji išvadino ją visokiais negražiais žodžiais. Konfliktas įvyko, dėl to, kad turėjo būti susirinkimas dėl švaros, bet susirinkimo nebuvo, nes J. V. buvo Vilniuje. Po konflikto ji karvių nemelžė, išėjo namo. Ji N. G. pakėlė kepurę, nes norėjo, kad ji pašauktų J. V., nes jis turi alkotesterį, ji norėjo įrodyti, kad nebuvo išgėrusi. Kai ji pakėlė N. G. kepurę, priėjo R. ir pasakė, kad nesimuštų ir R. rėkė, kad nesimuštų. R. stovėjo gale stalo, R. ir R. turėjo viską matyti, nes buvo atsisukę. Kai ji paėmė už kepurės, R. paėmė jai už rankos ir ji kepurę paleido. Jai N. G. nieko nesakė, tik rėkė, kad nemuštų. Tą dieną N. G. matė ir ryte, ji atrodė sveika, nesiskundė.
Nukentėjusioji N. G. parodė, kad ji J. V. ūkyje dirba (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiąja santykiai buvo normalūs, nelabai bendravo. Vasario 6 d. buvo vakarinis melžimas, pastebėjo, kad S. neblaivi, įnirusi, ji S. nieko nesakė. Ji išėjo iš kabineto, koridoriuje ją puolė S., kažką šaukė apie kraują, pradėjo ją kolioti. Ji ėjo į kambariuką, S. paskui, ji atsistojo prie sienos, S. griebė už galvos, numetė kepurę, abiem rankom įsikibo į plaukus, ji pradėjo rėkt. Smūgius sudavė į viršugalvį. Kambariuke buvo R.. Ar buvo R. nepamena. R. ją gynė, liepė paleisti, sakė, kad užmuš. R. A. turėjo būt koridoriuje, M. P. nebuvo. Po smūgių S. trenkė drabužius, išsikoliojo ir išėjo. Po to, ji paskambino dukrai ir pasakė, kad S. ją sumušė, o paskui verkdama išvažiavo atvežti kitą melžėją. Buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, vakare į namus atvyko policija. Po įvykio jai skaudėjo galvą, buvo išsigandusi, drebėjo. Mano, kad S. D. taip pasielgė, nes buvo neblaivi. Po įvyko savaitę laiko buvo nedarbinga, blogai miegojo, nukrito spaudimas, aukštas cholesterolis, yra turėjusi insultą. Civilinį ieškinį palaiko.
Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta, santykiai normalūs. Konflikto nematė, tik girdėjo, konfliktas buvo koridoriuje. Ji buvo kabinete, po to abi atėjo į tą kabinetą, pasakė moterys baikit muštis. Muštynes matė, bet jai pačiai buvo stresas, viską matė kaip per rūką. S. buvo prie N. G., ši dengėsi veidą rankomis, S. nuėmė N. G. kepurę, S. rankomis pataikė į galvą, kiek smūgių nežino. Kuo baigėsi konfliktas nematė. Prieš įvykį matė N. G. ji buvo sveika, blaiva. Vėliau ji paskambino N. G. ir klausė kaip jos sveikata. N. G. sakė, kad jaučiasi blogai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes geriau prisiminė aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. J. parodė, kad kambaryje kalbėjosi su N. G., atėjo S. ir pradėjo kolioti ir mušti N. G.. N. G. dengėsi rankomis galvą, o S. rankomis smūgiavo N. G. į galvą.
Liudytoja R. J. parodė, kad ji J. V. ūkyje dirba (duomenys neskelbtini). Ji buvo buitinėse patalpose, buvo dar R. J., N. G.. Atėjo S. D., stūmė N. G. į kampą, R. J. stovėjo šalia, o ji išėjo į koridorių pažiūrėt ar dar kas yra, pakviesti, kad išskirtų. Ji nematė, kad būtų suduoti smūgiai, R. J. sakė, kad nesimuštų. Kai S. D. išėjo, N. G. buvo išsigandusi, apsiverkusi, sakė, kad S. mušė per galvą. Prieš įvykį S. nematė, nežino ar ji buvo blaiva. Iki įvykio N. G. sveikata nesiskundė, buvo blaiva.
Liudytoja M. P. parodė, kad įvykio dieną su niekuo nekonfliktavo, nesiaiškino nei dėl švaros, nei dėl kraujo. Ji nuėjo leisti pieno, S. D. nerado darbo vietoje, nuėjo pasakyti N. G., kad nėra S. D.. Matė, kad N. G. vaikšto apsiverkusi, sakė, kad mušė S. D.. N. G. jai pasakė, kad susimušė su S. D. ir važiuoja atvežti kitą darbininkę, ji daugiau nieko nežino, padirba ir eina namo. Greitąją pagalbą atvažiavusią pas N. G. matė, kas kvietė nežino.
Liudytojas R. A. parodė, kad konflikto nematė, tik girdėjo, žodinį konfliktą barėsi N. G. ir S.. Iš kalbų girdėjo, kad jos apsistumdė, tampė plaukus. Po įvykio matė N. G., buvo apsiverkusi, liūdna, pas ją nieko neklausė.
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, N. G. pranešė, kad 2024-02-06 apie 16.15 val. jos darbovietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buitinėje patalpoje įvykusio konflikto metu S. D. sugriebusi viena ranka jai už plaukų tąsė ir kita ranka sudavė mažiausiai penkis smūgius kumščiu jai į viršugalvį. Dėl to jaučia fizinį skausmą. Buvo atvykę medikai, tačiau į gydymo įstaigą vykti atsisakė. (b.l. 8-19)
2024-04-18 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota BPC skambučio įrašas (ID 95411400677, skambučio pradžia 2024-02-06 16 54 30), ir BPC skambučio įrašas (ID 95411400677, skambučio pradžia 2024-02-06 19 50 32), apžiūra. Pirmojo skambučio data ir laikas - 2024-02-06 16:54:30. Garso įraše užfiksuota, kaip bendruoju pagalbos telefonu 112 skambina pranešėja (N. G. dukra, neprisistato), kuri informuoja, kad darbo vietoje - J. V. ūkyje sumušta jos mama N. G., kurią darbe sumušė S. D.. Prašo iškviesti policijos pareigūnus į J. V. ūkį, esantį (duomenys neskelbtini). Pranešėja pati vietoje nebuvo, įvykio nematė. Antro skambučio data ir laikas - 2024-02-06 19:50:32. Garso įraše užfiksuota 112 telefonu skambinanti pranešėja - N. G., kuri informuoja, kad 16.30 val., į (duomenys neskelbtini), kvietė policiją, kuri dar neatvykusi. 112 darbuotoja N. G. nurodo vyriausiojo policijos komisariato numerį, kad pati pranešėja juo pasiskambintų ir pasiteirautų dėl policijos atvykimo. (b.l. 37-40).
2024-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (b.l. 41-46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad N. G. konstatuotas pakaušio sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (b.l. 109-110).
Akistatos protokolas tarp N. G. ir S. D. (b.l.46-50) patvirtina, kad prieštaravimai tarp minėtų asmenų nepašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors kaltinamoji kaltės nepripažįsta, neigia smurtavusi prieš nukentėjusiąją N. G., tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinimas S. D. pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiąja N. G. ir konflikto metu kaltinamoji tyčia tąsė nukentėjusiąją už plaukų ir sudavė ranka į galvą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė fizinį smurtą. Nors kaltinamoji aiškina, kad smūgių nesudavė, tik nuo nukentėjusiosios galvos pakėlė kepurę, o šiai pradėjus rėkti, kad muša, kepurę paleido, tačiau teismas kaltinamosios paaiškinimus vertina kaip jos gynybinę versiją, kaltinamoji taip siekia išvengti atsakomybės. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir analogiškai aiškino aplinkybes, kad jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė, tik nuėmė kepurę bei išvadino negražiais žodžiais.
Nukentėjusioji N. G. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad smūgius jai sudavė kaltinamoji. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir akistatoje su kaltinamąja, kurios metu kaltinamoji neigė savo kaltę. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino jos nurodytas aplinkybes.
Be nukentėjusiosios, jos parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojų R. J., R. J., M. P., R. A. parodymai, specialisto išvada. Liudytoja R. J. patvirtino, kad ji matė muštynes tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, dėl ko pati patyrė stresą, matė, jog kaltinamoji nuėmė kepurę nukentėjusiajai, rankomis smūgiavo per galvą, o nukentėjusioji galvą dengėsi rankomis. Liudytoja R. J. patvirtino, kad buitinėse patalpose kaltinamoji stūmė nukentėjusiąją į kampą, smūgių nematė, nes išėjo į koridorių ką nors pakviesti, kad jas išskirti, bet girdėjo, kaip R. J. sakė, kad nesimuštų. Be to, liudytoja nurodė, kad po įvykio nukentėjusioji sakė, kad kaltinamoji ją mušė per galvą. Liudytoja M. P. patvirtino, kad ji su nukentėjusiąją dėl nieko nesiaiškino, iš nukentėjusiosios žino, kad ją sumušė kaltinamoji. Liudytojas R. A. parodė, kad girdėjo žodinį konfliktą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios. Visi minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad po įvykio matė nukentėjusiąją, kuri buvo, apsiverkusi, išsigandusi, o liudytoja R. J. vėliau skambino nukentėjusiajai, kuri pasakė, kad jaučiasi blogai.
Nukentėjusiosios N. G. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas – pakaušio sumušimas. Įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Nukentėjusiosios N. G., liudytojų R. J., R. J., M. P., R. A. nuoseklūs parodymais, nukentėjusiosios N. G. protokole – pareiškime nurodytos aplinkybės, apie padarytą nusikalstamą veiką, kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro įrašai, kuriuose užfiksuota, kad darbo vietoje, J. V. ūkyje sumušta N. G. ir kad ją sumušė S. D., kad N. G. informuoja, kad į (duomenys neskelbtini), kvietė policiją, kuri dar neatvyko, duodą pagrindą teismui nustatyti aplinkybes, kad kaltinamoji S. D. 2024 m. vasario 6 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), esančio J. V. ūkio buitinėse patalpose, konflikto su N. G. metu, tyčia ranka sugriebusi jai už plaukų juos tąsė ir kumščiu sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvą, taip mušdama nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir dėl pakaušio sumušimo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai N. G. sveikatą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių S. D. nurodomą aplinkybę, kad ji nukentėjusiajai tik nuėmė kepurę ir patvirtinančių, jog S. D. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Šie įrodymai patvirtina, kad įvykio metu S. D. smurtavo prieš nukentėjusiąją.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamoji suvokė, kad smūgiuodama nukentėjusiajai ranka į galvos sritį, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamosios veiksmų ir atsiradusių padarinių (sukelto fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo neteista, nedirba, nebausta administracine tvarka. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nukentėjusioji N. G. pareiškė civilinį ieškininį (t.1. b.l. 55-58) dėl 104,16 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, Nukentėjusiosios turėtos išlaidos, susijusios su civilinio ieškinio parengimu 300 Eur sumoje nėra turtinė žala, o yra procesinės išlaidos.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė 104,16 eurų turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos už 2024 m. vasario mėn. tarp gauto darbo užmokesčio iš darbdavio ir gautos Sodros ligos išmokos skirtumas. Žalos dydis grindžiamas pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas N. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie N. G. išmokėtas išmokas. Žala ieškovei kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamosios S. D. veiksmų, todėl ji privalo visiškai atlyginti turtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš kaltinamosios priteistina 104,16 Eur turtinei žalai atlyginti.
Sprendžiant nukentėjusiosios reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais papR.tai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji N. G. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai savaitę laiko, patyrė pažeminimą, buvo užpulta stebint kitiems asmenims, iki šiol vargina pasikartojantys galvos skausmai, svaigimas, sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, susilpnėjo regėjimas, mirguliuoja akyse, liejasi vaizdas, ašaroja akys, labai blogai miega, gyvena baimėje, nes kaltinamoji gali kerštauti, kad ji kreipėsi į policiją dėl sumušimo.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai N. G. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padarę asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai kaltinamosios veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo. Nors nukentėjusioji nurodo, kad ją iki šiol vargina galvos skausmai, susilpnėjo regėjimas, mirguliuoja akyse, liejasi vaizdas, ašaroja akys, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų būtų padarytas negrįžtamas sveikatos pakenkimas, kad būtų nustatytas nedarbingumo lygis, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį (kaltinamoji nedirba, viena augina vaiką), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 800,00 Eur dydžio neturtinė žala.
Prokuroro 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu kaltinamajai paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šešiems mėnesiams. Automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugotoju paskirta S. D.. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paliekamos galioti iki ieškinių įvykdymo dienos.
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už civilinio ieškinio surašymą, bei pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą (t.1, b.l.64,65) patvirtinančius, kad advokatei R. M. sumokėjo 300 Eur. Pagrįsta ir priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės naudai yra 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
S. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Priteisti iš S. D., nukentėjusiosios N. G. naudai 104,16 Eur (vieną šimtą keturis eurus, 16 ct) turtinei žalai, 800,00 eurų (aštuoni šimtai eurų), neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. D. 300,00 eurų (tris šimtus eurų) N. G. proceso išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą.
Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu, paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki ieškinio įvykdymo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.