Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-2566-291/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
e2-2566-291/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Ieškovas
Ž. S.
Atsakovas
V. D.
Trečiasis asmuo
R. S.
Advokatai
Diana Latotina-Micevičė, Diana Latotina
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. gruodžio 21d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovui Ž. S.,atsakovui V. D.,atsakovo atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei,trečiajam asmeniui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovui V. D., trečiajam asmeniui R. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Ž. S. prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo V. D. 102,82 Eur žalos atlyginimo, 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 44,48 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog 2014-09-03 apie 22val. 30 min. atsakovas, nešdamas dviratį, apgadino jo ir trečiojo asmens R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., duris. Tą vakarą, jis su R. S. buvę namuose kai išgirdę stiprų trenksmą į duris. Pažiūrėjęs per durų akutę, jis pamatęs kaimyną V. D., nešantį dviratį be galinio rato. Durų neatidaręs ir kaimynui nieko nesakęs, tačiau po kurio laiko išėjęs į laiptinės aikštelę, pamatė, jog yra sugadintos buto durys. Buvo matyti durų apdailos plokštėje įbrėžimai. 2014-09-04 jis raštu kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyrių. Sekančią dieną jis užsisakęs naują durų plokštę, sutvarkęs duris, ir visa tai jam kainavo 102,82 Eur. 2014-09-12 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėja V. K.- K. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje dėl turto sugadinimo. Kadangi savo turtą jis buvo apdraudęs draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“, kreipėsi į ją dėl žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė 2014-10-10 raštu atsakė, jog draudimo išmokos nemokės, kadangi nustatyta, jog duris sugadinusio V. D. veiksmuose tyčios nenustatyta. Kadangi jam padaryta žala, kurios draudimo bendrovė neatlygino, prašo žalą priteisti iš atsakovo, kuris sugadino jo turtą.

Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog jis ieškovu priklausančio buto nesugadino ir apie tai kuo jis kaltinamas, sužinoję tik gavęs iš teismo ieškinį. Jis niekada dėl kaimyno durų sugadinimo nebuvo kviečiamas į policiją, niekas jo neinformavo apie tai, jog buvo surinkta medžiaga Šiaulių AVPK, kur jis įvardintas kaip asmuo, sugadinęs Ž. S. priklausančio buto duris.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė advokatė Diana Latotina- Micevičė prašo ieškinį atmesti, kadangi byloje nėra įrodymų, jog ieškovo patirta žala atsirado dėl atsakovo veiksmų.

Trečiasis asmuo R. S. prašo patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su durų sugadinimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-/2009, 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal CPK 177 str. 2 d. nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsakovo kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246-6.249 straipsniai).

Teismas mano, jog šioje byloje yra nustatytas faktas, kad buvo sugadintos ieškovui Ž. S. ir trečiajam asmeniui R. S. priklausantis turtas, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. durys. Nors ieškovas nurodė, jog duris, nešdamas dviratį, sugadino atsakovas V. D., atsakovas tai kategoriškai neigia. Prie bylos yra prijungta Šiaulių apskrities Vyriausiojo PK Šiaulių miesto ir rajono PK medžiaga Nr. 0114000594395, kurioje 2014-09-12 tyrėja V. K.-K. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 188str.1d. Šiame nutarime taip pat nurodyta, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad duris, nešdamas dviratį, apgadino V. D.. Remiantis šiuo nutarimu AB „Lietuvos draudimas“ buvo informuotas, jog asmuo, apgadinęs Ž. S. buto duris, yra V. D., gim. 1944-02-03, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Susipažinus su minėta Šiaulių apskrities Vyriausiojo PK Šiaulių miesto ir rajono PK medžiaga Nr. 0114000594395, matyti, jog Pietinės PN tyrėja V. K.- K., nustatydama neva kaltą asmenį rėmėsi tik ieškovo paaiškinimu, neatlikdama jokių kitų veiksmų, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatant kaltus asmenis. Atsakovas D. D., kurį tyrėja įvardijo kaip asmenį sugadinusį svetimą turtą, nebuvo nei informuotas apie tokį tyrimą, nei apklaustas, nebuvo atlikti ir jokie kiti veiksmai, kurie patvirtintų ar paneigtų gautą iš ieškovo informaciją. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja V. K.- K., patvirtino, jog tiriant ieškovo pareiškimą dėl sugadintų durų, atsakovas apklaustas nebuvo, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, tirtos kitos aplinkybės reikšmingos nustatant kaltą asmenį, ir kaltu ji įvardijo tą asmenį, kurį nurodė ieškovas Ž. S.. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas mano, kad nėra pagrindo remtis minėta tyrimo medžiaga bei tyrėjos nutarimu, nes atsakovui nebuvo suteikta teisė ne tik, kad apskųsti, bet ir susipažinti su tokio tyrimo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokią informacija, t.y. , kad V. D., nešdamas dviratį, dėl neatsargumo apgadino ieškovo buto duris, buvo suteikta ir AB „Lietuvos draudimas“, kuris atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ 2014-10-10 raštu ieškovui atsakė, jog „ nuostoliai negali būti atlyginami, nes pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, A IV dalies punktą 1.5. atlyginamas tik pastato sugadinimas dėl tyčinių asmenų veiksmų. Apklaustas liudytoju AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. parodė, jog draudimo bendrovė atsisako išmokėti draudimo išmoką kai nustatytas asmuo savo netyčiniais veiksmais padaro žalą. Tokiu būdu ieškovas neteko teisės į draudimo išmoką, nors savo nekilnojamąjį turtą 2014-07-07 buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“.

Kadangi byloje nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, t.y. nenustatyta atsakovo kaltė, ieškinys negali būti tenkintinas, todėl jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. CPK 93str. 1d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96str. 2d. numato, jog atmetus teismui ieškinį, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Šioje byloje atsakovui V. D. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 2015-03-24 sprendimu Nr. SP-1071(7.0918). Iš pateiktos pažymos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162,12 Eur, todėl jos turėtų būti priteistos iš pralaimėjusios šalies, t.y. ieškovo. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, kad jis, gindamas savo teises, elgėsi tinkamai ir teisingai, tačiau dėl valstybės institucijos pareigūnų aplaidaus darbo, negavo draudimo išmokos bei buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo ir žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei į ieškinio dydį, teismas mano, jog priteisiant iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei, gali nukrypsti nuo šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str.-270str.,

nusprendė:

Ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovui V. D., trečiajam asmeniui R. S. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 eurų ( trisdešimt eurų) valstybei už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Vida Žostautienė