Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2858-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-02
Bylos Nr.
1-2858-843/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01457-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
H. Z.
Civilinis ieškovas
O. V.
Advokatai
Konstantinas Mironovas, Galina Kardanovskaja
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2858-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01457-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, Živilei Osipovaivertėjaujant Giedriui Račkauskui,dalyvaujant prokurorams Linui Gružui, Rimui Juodžiui,kaltinamajam H. Z.,kaltinamojo gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. V.,jos atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. Z. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis, 2013 m. rugsėjo 4 d., apie 5.56 val., vairuodamas H. M. individualiai įmonei priklausantį autobusą MAN NL202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniuje, Rasų gatve link sankryžos su Drujos gatve. Rasų-Drujos gatvių sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į kairę, į Drujos gatvę, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusią ir iš kairės į dešinę pusę degant žaliam šviesoforo signalui ėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiąją O. V., gim. 1974 m., kuriai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais H. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 34, 162 punktų (punktų numeracija pagal įvykio dieną galiojusią KET redakciją Nr. 88-3530) reikalavimus ir taip, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis H. Z., išsakydamas savo poziciją dėl pareikštų kaltinimų, nurodė savo kaltę pripažįstantis pilnai. Davė parodymus, kad 2013 m. rugsėjo 4 d., apie 17.50 val., Rasų-Drujos gt. sankryžoje jis važiavo autobusu, norėjo sukti į kairę. Įjungė posūkio į kairę signalą. Iš pradžių jam degė raudonas šviesoforo signalas, o vėliau jam užsidegė žalias. Tuomet jis įsuko į sankryžą, pravažiavo pėsčiųjų perėją ir nepastebėjęs patrenkė merginą. Nukentėjusioji buvo partrenkta už pėsčiųjų perėjos, tačiau jis negali pasakyti kiek metrų. Jai degė žalias šviesoforo signalas. Savo veiksmus vertina blogai, yra kaltas ir gailisi. Su nukentėjusiąja jie susitaikė, jis su ja atsiskaitė. Vėliau posėdžio metu patikslino savo parodymus ir teigė, kad pėsčiąją galimai partrenkė ir pėsčiųjų perėjoje, šiuo metu tiksliai pasakyti negali, nes viskas įvyko greitai, praėjo daug laiko. Savo kaltę jis pripažįsta, nes jam viskas atsibodo. Laiko save kaltu. Nukentėjusioji po partrenkimo gulėjo Drujos gatvėje, galva į gatvę. Ji buvo perėjos teritorijoje, gal šiek tiek už jos. Atvažiavus policijos pareigūnams ji gulėjo gal 6 m. nuo perėjos. Ji atsitrenkė į kairį autobuso kampą. Patvirtino, kad tuo metu, kai jis partrenkė nukentėjusiąją, ji ėjo pėsčiųjų perėja. Jis pripažįsta savo kaltę tame, kad partrenkė nukentėjusiąją pėsčiųjų perėjoje. Patvirtina visas kaltinime įvardytas faktines aplinkybes. Šiuo metu jis dirba AB „Lesto“ vairuotoju-elektriku, vairuoti jam tenka kasdien.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu. Teismas taikė šią teisės normą atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo patvirtino teismui pilnai pripažįstantis savo kaltę, davė parodymus, kuriais patvirtino visas kaltinimo faktines aplinkybes, kurios, atsižvelgus į kitus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismui abejonių nekėlė, be to, taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą prašė tiek kaltinamasis bei jo gynėjas, tiek ir nukentėjusioji bei jos atstovė. Teismas atsižvelgė į tai, kad prokuroras teisiamojo posėdžio metu nesutiko atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau jo išsakyti argumentai, kad kaltinamasis, jo vertinimu, nepilnai pripažįsta kaltę, kad bylos aplinkybės nėra aiškios, prieštarauja kaltinamojo parodymams ir byloje surinktiems duomenims, tad tokia prokuroro pozicija, teismo vertinimu, negali būti kliūtis taikyti BPK 273 straipsnio nuostatas.

Nukentėjusioji O. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-09-04 apie 5.50 val. ėjo iš namų į darbą. Jai reikėjo pereiti Drujos gatvės važiuojamąją dalį ties Rasų gatve. Šaligatviu priėjo prie reguliuojamos sankryžos ir sustojo, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. Rasų gatvė jos atžvilgiu buvo dešinėje pusėje. Sulaukusi žalio šviesoforo signalo, įžengė į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje ir, eidama normaliu greičiu, pradėjo kirsti Drujos gatvę. Eidama matė, kad Drujos gatvėje, važiuojant nuo Aušros vartų gatvės pusės, jai iš kairės pusės ties saugumo salele yra sustojęs lengvasis automobilis. Eidama normaliu tempu kirto Drujos gatvės važiuojamosios dalies pusę, skirtą automobiliams važiuoti nuo Aušros gatvės pusės, ir įžengė į saugumo salelę. Būdama saugumo salelėje matė, kad jai dega žalias šviesoforo signalas, ir nesustodama ėjo toliau ir pradėjo kirsti Drujos gatvės eismo juostas, skirtas važiuoti automobiliams Drujos gatve link Aušros vartų gatvės. Kai jau priėjo pirmą eismo juostą, tai yra jau buvo praėjusi antrą eismo juostą, pastebėjo, kad jai iš dešinės pusės kažkas labai ryškiai šviečia. Pasukusi galvą į dešinę pusę pamatė, kad link jos važiuoja autobusas, kuris buvo visai šalia. Kaip autobusas ją partrenkė nurodyti negali, nes neprisimena. Atgavusi sąmonę gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies Drujos gatvėje. Iki to laiko, kol ją partrenkė autobusas, autobuso nematė ir negali pasakyti, iš kur jis atvažiavo. Atvykęs greitosios pagalbos automobilis O. V. pristatė į gydymo įstaigą. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, važiuojamoji dalis - asfaltas, sausas. Gatvė apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Buvo apsirengusi rudos spalvos odine striuke, mėlynos spalvos suknele. Su savimi turėjo rudos spalvos rankinę, prie kurios buvo pritvirtintas šviesą atspindintis atšvaitas (b. 1. 27, 28-29).

Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-09-04 apie 5.50 val. važiavo autobusu iš namų į darbą, į Vilnių. Autobusas maršrutinis. Sėdėjo kairėje autobuso pusėje, apie 4-5 eilėje. Sėdėjo ne prie lango, o gretimoje sėdėjimo vietoje. Autobusas važiavo Rasų gatve. Ji nepastebėjo, ar prieš sankryžą autobusas buvo sustojęs, ar ne. Autobusas važiavo Rasų gatve ir suko į kairę, į Drujos gatvę, link Aušros vartų gatvės. Kai autobusas jau buvo pravažiavęs pusę sankryžos, jis pradėjo sukti į kairę. Autobusui truputį pasukus, pro priekinį autobuso langą I. V. pamatė, kad per pėsčiųjų perėją, per Drujos gatvę eina moteris. Kai autobusas važiavo per sankryžą, moteris buvo kairėje pusėje (prieš pradedant sukti į kairę). Važiuodama I. V. žiūrėjo pro priekinį autobuso langą ir kai autobusas pradėjo sukti į kairę, gerai matė pėsčiąją. Pėsčioji ėjo per pėsčiųjų perėją. Kai I. V. pamatė pėsčiąją, po maždaug l sekundės autobusas ją partrenkė. Tada vairuotojas sustojo ir išbėgo iš autobuso. Iki partrenkimo autobuso vairuotojas nestabdė. I. V. atrodo, kad vairuotojas nematė pėsčiosios. Tada ji paskambino telefonu 112. Pėsčiąją pirmą kartą pamatė prieš pat ją partrenkiant. Pėsčioji ėjo iš kairės pusės autobuso atžvilgiu (b. l. 38-39).

Liudytoja M. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-09-04 apie 5.50 val. važiavo maršrutiniu autobusu iš namų Kyviškėse į darbą. Rasų gatve nuo Dunojaus gatvės pusės privažiavo Rasų g. - Drujos g. sankryžą. Ji sėdėjo dešinėje pusėje, trečioje eilėje, prie lango. Autobusas privažiavęs sankryžą sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Kiek laiko autobusas stovėjo, neprisimena. Sėdėdama žiūrėjo pro šoninį langą ir matė šviesoforą ir Drujos gatvės dalį link Olandų gatvės. Ji nematė nei jokių pėsčiųjų, nei automobilių, kurie būtų netoli sankryžos. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, autobusas pajudėjo. Jis pajudėjo labai lėtai ir, pavažiavęs apie 1,5 metro, sustojo. Tada vėl pajudėjo ir įvažiavo į sankryžą. Sankryžoje autobusas suko į kairę pusę link stoties. Pravažiavęs sankryžą, autobusas įvažiavo į Drujos gatvę ir ji pamatė Drujos gatvėje, dešinėje pusėje esančią autobusų stotelę. Autobusui pajudėjus nuo sustojimo prieš sankryžą ir važiuojant per sankryžą, M. Š. visą laiką žiūrėjo pro langą, prie kurio sėdėjo, į dešinę pusę. Įvažiavęs į Drujos gatvę, autobusas pavažiavo iki stotelės, esančios Drujos gatvėje ir sustojo. Ji net nepajuto stabdymo, tik pagalvojo, kad autobusas sugedo. Jokio staigaus stabdymo nebuvo. Sustojęs vairuotojas atidarė duris ir išbėgo iš autobuso. Jis vėl grįžo į autobusą ir paprašė iškviesti greitąją ir policiją. Kodėl jis prašė greitosios ir policijos, M. Š. nežinojo. Tada ji išlipo iš autobuso. Išlipdama matė, kad autobusas stovi ties stotele. Ji mano, kad autobusas stovėjo antroje eismo juostoje, nors tiksliai nurodyti negali. Išlipusi iš autobuso pamatė, kad gatvėje guli moteris. Ji gulėjo važiuojamojoje dalyje, priekyje autobuso. Jos galva buvo į stoties pusę. Kurioje eismo juostoje moteris gulėjo, negali pasakyti, nes neįsidėmėjo. M. Š. atrodo, kad ji buvo priekyje autobuso, labiau dešinėje pusėje. Moteris buvo sąmoninga. Ji paprašė, kad žmonės jai paduotų rankinę. Kažkas jai padavė rankinę ir M. Š. matė, kad ji skambina. Moteris rusiškai pasakė, kad ją partrenkė automobilis ir turi atvažiuoti greitoji pagalba. Po kuriuo laiko privažiavo kažkoks vyras ir vairuotojui pasakė, kad geriau vairuotojas būtų moterį partrenkęs negyvai, nes dabar turės daug išlaidų. Keletą minučių pabuvęs, jis išvažiavo. Tada privažiavo tamsus automobilis, iš kurio išlipo moteris ir priėjo prie partrenktos moters. Ką jos kalbėjo, M. Š. neprisimena. Ji skambino telefonu 112 ir paklausė, ar greitoji pagalba vyksta pas juos. Jai atsakė, kad jau išvažiavusi. Partrenktą moterį M. Š. pirmą kartą pamatė tik išlipusi iš autobuso. Nei kai autobusas stovėjo prieš sankryžą, nei kai važiavo per sankryžą iki sustojimo, jos niekur nematė. Moteris buvo su aukštakulniais batais, trumpu sijonu. Sijonas arba palaidinė buvo žalios spalvos, rankinė buvo ryškiai oranžinės spalvos (b. l. 40-41).

Liudytoja T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-09-04 apie 5.50 val. važiavo maršrutiniu autobusu iš Kyviškių, iš namų į darbą. Rasų gatve nuo Dunojaus gatvės pusės privažiavo Rasų g. - Drujos g. sankryžą. Sėdėjo kairėje pusėje, antroje eilėje, prie praėjimo. Ar kas nors sėdėjo priekyje pirmoje eilėje, negali tiksliai pasakyti, bet jai atrodo, kad kažkas sėdėjo. Kai privažiavo Rasų g. - Drujos g. sankryžą, jų važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas ir autobusas sustojo. Jis sustojo pirmas prieš sankryžą. T. P. matė, kad Drujos gatve nuo Olandų gatvės pusės į Rasų gatvę link jų pasuko du vilkikai. Negali tiksliai nurodyti, ar su šiais vilkikais jie prasilenkė artėdami link sankryžos, ar jau sustoję prie raudono šviesoforo signalo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui autobusas pajudėjo iš vietos ir įvažiavo į sankryžą. Iš priekio Rasų gatve nevažiavo nei vienas automobilis, kurį autobuso vairuotojas turėjo praleisti. Įvažiavęs į sankryžą, autobusas pristabdė ir pasuko į kairę, į Drujos gatvę link autobusų stoties. Matė, kad Drujos gatvėje nuo stoties pusės nevažiavo ir nestovėjo prie sankryžos nei vienas automobilis. Autobusas įvažiavo į antrą eismo juostą. Pasukęs į kairę, autobusas pravažiavo pėsčiųjų perėją, pravažiavo saugumo salelę, esančią važiuojamosios dalies viduryje. Kai autobusas už saugumo salelės pravažiavo keletą metrų, išgirdo kažkokį triukšmą ir autobusas sustojo. Kai autobuso vairuotojas stabdė, staigaus stabdymo nebuvo. Jis sustojo įprastai, kaip sustodamas stotelėse. Pasukęs į Drujos gatvę ir iki sustojimo, autobusas važiavo lėtai ir nebuvo staigaus stabdymo. Kodėl autobusas sustojo, T. P. nesuprato. Vairuotojas atidarė duris, išlipo iš autobuso ir pasakė, kad partrenkė moterį. Kai T. P. buvo autobuse, jokio žmogaus lauke nematė. Nematė, kad kas nors norėtų pereiti gatvę. Autobuso priekinis langas yra didelis ir ji gerai matė lauką. Kai vairuotojas pasakė, kad partrenkė moterį, išlipo iš autobuso. Partrenkta moteris gulėjo priekyje autobuso, ji gulėjo ant nugaros, galva buvo į stoties pusę. Moteris gulėjo antroje eismo juostoje. Ji buvo sąmoninga. T. P. kaimynė M. Š. paskambino telefonu 112 ir jai operatorius pasakė, kad greitoji pagalba jau važiuoja. Partrenkta moteris, gulėdama ant asfalto, kažkam paskambino ir pasakė, kad ją partrenkė. Po keleto minučių atvažiavo tamsus automobilis ir iš šio automobilio prie nukentėjusiosios priėjo moteris. T. P. buvo įvykio vietoje, kol atvažiavo greitoji pagalba ir nukentėjusią išsivežė. Visą šį laiką ji nebuvo praradusi sąmonės. Nukentėjusioji buvo su aukštakulniais batais, turėjo ryškią šviesiai rudą rankinę. Ji buvo apsirengusi kažkuo ryškiu, tačiau drabužių spalvos negali nurodyti (b.l. 42-43).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad autobusas MAN NL202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Drujos gatvėje priekine dalimi nukreiptas link Geležinkelio gatvės. Nuo galinės autobuso dalies iki sankirtos su Rasų gatve yra 6,1 m. Nuo priekinio dešinio rato iki dešinės puses važiuojamosios dalies krašto yra 2,5 m., nuo galinio dešinio rato - 3,2 m. Dėmė, panaši į kraują, fiksuota ties dešiniu priekiniu autobuso kampu, važiuojamojoje Drujos gatvės dalyje pirmoje eismo juostoje 0,4x0,6 m. Nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto – 2,5 m. ir 6 m. už pėsčiųjų perėjos ženklinimo (b.l. 15-17).

Autobuso MAN NL202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad autobusas nesugadintas, nubrauktos dulkės nuo priekinės sienelės (b. l. 20-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas S. L. pateikė išvadą, kad O. V. nustatyta: kraujosruva kairės ausies kaušelyje, žaizda pakaušyje, kaukolės pamato vidurinės duobės kairės pusės lūžis. O. V. nustatyti sužalojimai, pagal jų aprašymą medicininiuose dokumentuose, lokalizaciją, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) traumuojant kairę galvos pusę iki patekimo į ligoninę, t.y. 2013-09-04. Šie sužalojimai, dėl kaulų lūžių, kurie sugijo per ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A8492/13(01) nurodyta, kad O. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 37).

UAB „Maniga“ 2014-07-10 pateikė informaciją dėl šviesoforų darbo režimo, pagal kurią specialistas I. K. paaiškino, kad Rasų-Drujos gatvių sankryžoje G4 krypties šviesoforo (įvažiuojant į sankryžą iš Rasų gatvės) žalias signalas dega 16 sekundžių, 4 sekundes žalias signalas mirksi. Šio šviesoforo žalias signalas užsidega kartu su dubliuojančiais šviesoforais ties pėsčiųjų perėja (abiejose Rasų gatvės pusėse, pėstiesiems kertantiems Drujos gatvę). Šis šviesoforas baigia degti kartu su dubliuojančiais šviesoforais. Įvykio dieną jokių gedimo neužfiksuota (b.l. 44, 45-47).

2014-06-13 autotechninio tyrimo išvadoje Nr. 11-544(14) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo toks: autobuso MAN NL 202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas H. Z. Rasų-Drujos g. sankryžoje sukdamas į kairę partenkė Drujos g. važiuojamąja dalimi uiš kairės į dešinę žiūrint jo važiavimo kryptimi judėjusią pėsčiąją O. V.. Po partrenkimo vairuojamą autobusą vairuotojas sustabdė padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane, o nukentėjusioji buvo nublokšta autobuso važiavimo kryptimi į padėtį, kurioje buvo užfiksuota kraujo dėmė. Nustatyti tikslios pėsčiosios O. V. partrenkimo vietos negalima. Tikėtina, kad pėsčioji buvo partrenkta Drujos gt. pėsčiųjų perėjoje arba už jos. Autobuso MAN NL 202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas H. Z., sukant į kairę sankryžoje, sustodamas ir praleisdamas į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusią pėsčiąją, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. H. Z. sukdamas į kairę sankryžoje privalėjo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusią pėsčiąją. H. Z. veiksmai – Rasų-Drujos gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, nesustojo ir nepraleido iš kairės į dešinę, Drujos gatvės važiuojamąja dalimi, žiūrint jo važiavimo kryptimi, judėjusiosios pėsčiosios O. V., ir ją partrenkė – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 125-129).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8515/13(01) nurodyta, kad H. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 71-72).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia teismui spręsti, kad kaltinime įvardytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusioji O. V., prieš partrenkimą ji kirto Drujos gatvę ties sankirta su Rasų gatve, ėjo degant žaliam šviesoforo signalui per pėsčiųjų perėją, normaliu greičiu. Pasiekusi saugumo salelę ėjo toliau, pradėjo kirsti Drujos gatvės eismo juostas, skirtas važiuoti automobiliams Drujos gatve link Aušros vartų gatvės. Kai jau buvo praėjusi antrą eismo juostą ir priėjusi pirmą eismo juostą ji pastebėjo, kad jai iš dešinės pusės kažkas labai ryškiai šviečia. Pasukusi galvą į dešinę pusę pamatė, kad link jos važiuoja autobusas, kuris buvo visai šalia. Kaip autobusas ją partrenkė nurodyti negali, nes neprisimena. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja I. V., kuri nurodė, kad autobusui sankryžoje pasukus į kairę pro langą gerai matė per Drujos gatvę, per pėsčiųjų perėją einančią moterį, kuri autobusui buvo iš kairės. Maždaug po l sekundės autobusas ją partrenkė. Šias nukentėjusiosios O. V. bei liudytojos I. V. nurodytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis, kuris pripažino visas kaltinimo faktines aplinkybes, taip pat ir tai, kad prieš partrenkimą nukentėjusioji ėjo pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui. Šiuos teiginius patvirtino ir rašytinė bylos medžiaga, o būtent 2014-06-13 autotechninio tyrimo išvada Nr. 11-544(14). Šių teiginių nepaneigia ir liudytojų M. Š., T. P. parodymai. Taigi, visuma byloje surinktų duomenų patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir konstatuoja, kad H. Z. 2013 m. rugsėjo 4 d., apie 5.56 val., vairuodamas autobusą MAN NL202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniuje, Rasų gatve link sankryžos su Drujos gatve. Rasų-Drujos gatvių sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į kairę, į Drujos gatvę, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusią ir iš kairės į dešinę pusę degant žaliam šviesoforo signalui ėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiąją O. V., kuriai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais H. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 34, 162 punktų (punktų numeracija pagal įvykio dieną galiojusią KET redakciją Nr. 88-3530) reikalavimus. Kadangi dėl minėto pažeidimo nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, H. Z. veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Spręsdamas H. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą bei atsižvelgęs į paties kaltinamojo, jo gynėjo, taip pat ir nukentėjusiosios, jos atstovės pozicijas teisme teismas pasisako dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju.

Minėtoje teisės normoje reglamentuotas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko gali būti taikomas tik asmeniui, padariusiam atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas), bei tik esant BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kaip aplinkybė, leidžianti švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti, vertintinas tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Savanorišku nelaikomas prisipažinimas, kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-464/2005).

Teismui buvo pateikta 2014-11-03 nukentėjusiosios O. V. ir nuteistojo H. Z. pasirašyta susitaikymo sutartis (b. l. 174), kurioje jie abu patvirtino, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios dėl autoįvykio, sukeltų kūno sužalojimų, o nukentėjusioji atleido kaltinamajam, jie susitaikė, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, yra jai sumokėjęs 5000 Lt, nukentėjusioji jam turtinių ir neturtinių reikalavimų neturi, ieškinio atsisako, pageidauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla būtų nutraukta pagal BK 38 straipsnį. Minėtoje sutartyje kaltinamasis H. Z. taip pat patvirtino, kad savo kaltę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamasis ir teisiamojo posėdžio metu laikėsi šios pozicijos, o būtent patvirtino, jog kaltę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pripažįsta pilnai, taip pat patvirtino visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, teismas nevertina šio jo prisipažinimo kaip savanoriško, įgalinančio taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Tokią išvadą teismas grindė šiais argumentais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, bandė ją perkelti nukentėjusiajai tvirtindamas, kad O. V. prieš partrenkimą ne ėjo, o bėgo. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių šiuos jo teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusioji partrenkimo momentu buvo ne pėsčiųjų perėjos zonoje, o už jos. Esant tokiai kaltinamojo pozicijai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjami įvykio liudytojai, Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pavesta atlikti eismo įvykio (autotechninį) tyrimą, tai yra byloje buvo papildomai renkami įrodymai. Kaltinamasis ir teisiamojo posėdžio pradžioje bandė menkinti savo kaltę, pilnai ją pripažino bei patvirtino visas kaltinimo faktines aplinkybes tik duodamų parodymų pabaigoje. Todėl teismas sprendžia, kad kaltės pripažinimą sąlygojo byloje surinkti įrodymai bei kaltinamojo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį inicijuojant BK 38 straipsnio taikymą. Nesant pagrindui konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai aplinkybei šios teisės normos taikymas nėra galimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą, neatsargų nusikaltimą, veikiant nusikalstamai nerūpestingai, nes kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti tokie padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru pilnai atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: H. Z. anksčiau neteistas, buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą 2005 m., tačiau administracinė nuobauda nebegalioja. H. Z. dirba, tiek esamoje, tiek buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 175, 176), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 68-70). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad H. Z. yra skirtina artima minimaliai bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina 1/3.

Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas pasisako ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo tikslingumo. Įvertinus jau aptartas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad H. Z., kaip minėta, administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą buvo trauktas tik vieną kartą, 2005 metais, nuobauda negaliojantis, teismas sprendžia nesant pagrindui taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta nebuvo, ji neskirtina ir iki bausmės vykdymo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. V. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, tad jo nagrinėjimo procesas nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

H. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti 18 MGL dydžio, tai yra 2340 Lt (atitinka 677 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 12 MGL dydžio, tai yra 1560 Lt (atitinka 451 EUR) baudą.

H. Z. iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. V. civilinio ieškinio nagrinėjimo procesą nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė