Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Jono Petriko teikimą dėl piniginės baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme nuteistajam R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. rugpjūčio 2 d. gautas antstolio Jono Petriko teikimas, kuriuo prašoma pakeisti nuteistajam R. P. paskirtą baudos bausmę laisvės apribojimo bausme. Teikime nurodoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 9 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-567-93/2007. Nuosprendžiu teismas nusprendė paskirti ir išieškoti iš R. P. 724,05 Eur dydžio sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnyje įtvirtinta priverstinė baudos išieškojimo tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas per Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją 2008 m. sausio 3 d. pateikė antstoliui Jonui Petrikui vykdymui Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-567-93/2007 dėl 724,05 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. P.. Jo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/08/00001. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Vykdant minėtą vykdomąją bylą, patikrinta skolininko R. P. turtinės padėtis. Nustatyta, jog skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. VSDFV duomenimis skolininkas nedirbantis. Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose, skolininko vardu atidarytos sąskaitos suareštuotos, piniginių lėšų nėra. Kito skolininkui priklausančio turto nenustatyta. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininkas nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) raj. sav. Bauda iš skolininko vykdomojoje byloje neišieškota. Skolos likutis 2023 m. liepos 28 d. yra 100 Eur. Priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnyje įtvirtintos baudos bausmės nevykdymo pasekmės. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta jog, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi, teikimas nepagrįstas, nėra pagrindo jo tenkinti. Kaip matyti iš teikime nurodytų duomenų, yra išieškota didžioji dalis piniginės baudos, liko tik 100 Eur. Asmuo iki 2019 m. dirbo, kas rodo, jog jis nevengia vykdyti teismo paskirtą bausmę. Be to, 100 Eur pakeitimas į laisvės apribojimo bausmę būtų neproporcingas ir neatitiktų teisingumo principo nuostatos.

Nuteistasis R. P. į 2023 m. rugsėjo 12 d. 14.00 val. teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas išsiųstas el. paštu, kuris nurodytas bendravimui su antstoliu, todėl laikytina, kad jis yra tinkamai informuotas apie teikimo nagrinėjimą, prašymų dėl negalėjimo dalyvauti ar posėdžio atidėjimo nepateikė, todėl teikimas nagrinėtinas nedalyvaujant R. P..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Antstolis, pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 7 dalies ir 8 dalies pagrindu. Kaip matyti, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiagos, jog R. P. iki teikimo pateikimo teismui dienos nebuvo sumokėjęs teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, niekur nedirbo, savo banko sąskaitose piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturėjo. Teismas, įvertinęs antstolio atliktus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00001 dėl teismo paskirtos baudos iš nuteistojo išieškojimo, išklausęs prokurorės poziciją, sprendžia, jog vykdomojoje byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, jog nuteistasis sąmoningai ir piktybiškai vengia sumokėti teismo skirtą baudą.

Pažymėtina ir tai, kad keičiant baudą į laisvės apribojimą, vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje numatyta taisykle, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu R. P. paskirta ir nesumokėta dydžio (100 Eur) dydžio bauda. Ši bauda atitinka 3 dienų laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 (trijų) mėnesių iki 2 (dvejų) metų, o šios bausmės terminas yra skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nepaisant to, kad aptariamos bausmės minimalus terminas (3 mėnesiai) taikomas bausmę skiriant, o ne ją keičiant, vis dėlto, teismo vertinimu, baudos bausmės keitimas į laisvės apribojimo bausmę šiuo atveju prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti šiam galimybę daryti naujas veikas, paveikti tokį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė turi tęstinį poveikį, atliekant šią bausmę, yra vykdoma nuteistojo elgesio kontrolė. Tokios trumpos trukmės laisvės apribojimo bausmė nebūtų efektyvi ir nepadėtų pasiekti nurodytame Baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o valstybė dėl to patirtų neproporcingai didelių sąnaudų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo metu nuteistajam paskirtos baudos bausmės keisti laisvės apribojimo bausme nėra teisinio pagrindo, antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme vertintinas kaip priemonė, kuria formaliai siekiama greičiau užbaigti vykdymo procesą, todėl teikimas netenkinamas ir nuteistajam paskirta baudos bausmė paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 362 straipsniais,

nutaria:

antstolio Jono Petriko teikimo dėl nuteistajam R. P. paskirtos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/08/00001 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.