Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Pareiškėja) pareiškimą dėl fizinio asmens – J. S. pripažinimo neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys J. S. ir A. S. institucija, teikianti išvadą byloje – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad J. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini), ji tapo nesavarankiška, gyvena praeitimi, reikia padėti apsirengti, nuprausti, pagaminti ir paduoti maistą, kurį pati pavalgo, po kambarį su lazdele truputį pavaikšto, savo vardą, pavardę kartais pasako, pinigų vertės nepažįsta, parduotuvėje apsipirkti nesugebėtų, vaistus reikia paduoti ir prižiūrėti, kad išgertų, savo sūnų A. bei ateinančią kaimynę atpažįsta. J. S. būtinai reikalinga kito žmogaus priežiūra ir pagalba, bei jos interesų atstovavimas, kadangi ji negali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, nesugeba pasirūpinti buitimi, namų priežiūra. Ją prižiūrintis sūnus rūpinasi motina, konsultuojasi su gydytojais, sutinka būti globėju, sūnaus ir motinos santykiai yra geri. A. S. geriausiai žino savo motinos poreikius, nes kartu gyvena ir ja rūpinasi, charakterizuojamas teigiamai, turi galimybę rūpinti motina, nes nedirba. A. S. sveikata leidžia atlikti jam globėjo funkcijas. J. S. yra našlė, turėjo dar vieną sūnų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) d. Daugiau asmenų, kurie norėtų globoti J. S., nėra.

Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovas nedalyvavo, pateikė raštu teismui prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant įgaliotam asmeniui, nurodė, jog pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti, informuoja, kad su pateiktu Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu yra susipažinę.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. S. paaiškino, kad gyvena dviese kartu su motina, jis ja visą laiką rūpinosi, motina iš esmės nejuda net po namus, tvarkytis negali, pareiškimą palaiko, sutinka būti motinos globėju, paaiškino, kad yra neteistas, nebaustas administracine tvarka. Jo atstovas palaikė savo teismui pateiktą atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, paskirti A. S. motinos globėju ir turto administratoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (CK 2.5 straipsnis), jis niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis).

CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CPK 2.10 str.aipsnio 4 dalis). Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje tvarką reglamentuoja CPK XXVIII skyrius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 2.10 straipsnio 4 dalį prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti tik to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi Širvintų rajono savivaldybės administracijos, kurios Socialinės paramos skyrius teikia socialines paslaugas J. S..

Kaip matyti iš byloje esančios Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2021 m. gruodžio 31 d. parengtos išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 28 (pridedama) nurodoma, kad J. S.: 12.1. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose konkrečiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, 3) kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamo ir nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), 4) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 12.2. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), 2) kitose srityse (balsavimo teisė); 12.3. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 12.3. Išvadoje nevertintos tokios asmeninių neturtinių santykių sritys: 1) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), 2) šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), 3) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, 4) darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartis).

Teismo nutartimi J. S. psichinės sveikatos būsenai nustatyti buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, atsižvelgiant į minėtoje išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodytas sritis, ekspertams pateikti klausimai. VŠĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2022-04-15 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-141/2022 išvadoje teismo psichiatrijos ekspertas, atsakydamas į teismo nutartimi pateiktus klausimus, nurodė, kad: 1) J. S. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); 2) J. S. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; 3) J. S. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimų.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichikos sutrikimas, nustatytas arba patvirtintas asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichikos sutrikimo nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Įvertinus Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek medicininis, tiek teisinis neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo kriterijus. J. S. psichikos sutrikimas sukelia neigiamas pasekmes jos socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams ir jos pačios saugumui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog J. S. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse reikšmės ir jų valdyti.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausio jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Pagal formuojamą teismų praktiką tos teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (ypač asmeninių neturtinių santykių srityje), neturi būti ribojamos.

Iš byloje nustatytų duomenų apie J. S. amžių, psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimo laipsnį, manytina, jog jai nėra aktualios šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, balsavimo teisės įgyvendinimo sritys. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, konstatuoja, jog J. S. pripažintina neveiksnia socialinio darbuotojo išvadoje įvardintose konkrečiose asmens turtinių ir neturtinių santykių srityse, šalinant jai asmeniškai neaktualias sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, SADM 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

Suinteresuoto asmens J. S. atstovas teismo posėdyje prašė įtraukti papildomą sritį, kurioje J. S. turėtų būti pripažinta neveiksnia, o būtent asmens gebėjimo atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus dokumentams, tame tarpe ir asmens, gauti ar pakeisti. Teismas sprendžia, kad ši sritis yra aktuali suinteresuotam asmeniui, todėl ji įtrauktina į sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu sąrašą.

Pagal CPK 464¹ straipsnį, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo šio sprendimo duomenis turi pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka – Centrinei hipotekos įstaigai (CK 2.11¹ straipsnis).

J. S. pripažinus neveiksnia ir nustačius sritis, kuriose ji pripažinta neveiksnia, spręstinas klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui paskyrimo. Įstatymas numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens tam tikroje srityje teises ir interesus; asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo A. S. sutinka ir prašo būti paskirtas savo motinos globėju. CPK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Iš bylos duomenį ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų nustatyta, kad A. S. yra J. S. sūnus, kartu gyvena ir ja nuolat rūpinasi, žino jos sveikatos būklę, poreikius, gali tinkamai pasirūpinti jos interesais ir sveikata, jų tarpusavio santykiai geri. Kitų asmenų, kurie pageidautų ir sutiktų būti J. S. globėjais, nėra. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai apie A. S. sveikatos būklę patvirtina, jog jis gali būti tinkamas savo motinos globėju. A. S. neteistas, nebaustas administracine tvarka, tik teigiamai charakterizuojamas, todėl jo asmeninės savybės taip pat tinkamos būti globėju. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant ir į tai, kad A. S. nedirba, darytina išvada, kad jis yra tinkamas būti savo motinos J. S. globėju, turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas, todėl skirtinas J. S. globėju.

CPK 493 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių; juo skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Bylos duomenimis, J. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl globėju skirtinas A. S., skirtinas ir šio turto administratoriumi.

Paskirtam globėjui išaiškintinos jo teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.243, 3.244 straipsniuose (CPK 508 straipsnio 4 punktas): globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu; neveiksnaus tam tikroje srityje ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; globėjas, kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti.

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo tenkinti.

Pripažinti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

1. turtinių santykių srityse: 1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

2. asmeninių neturtinių santykių srityse: 2.1. savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2.2. sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2.3. asmens gebėjimo atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus dokumentams, tame tarpe ir asmens, gauti ar pakeisti.

Nustatyti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse.

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), globėju šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse paskirti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), turto (žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) administratoriumi paskirti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17/4, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.