- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- I-2354-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00969-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Egidija Puzinskaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. KS-16 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėja nurodė, kad nuo 2004 m. ėjo pareigas VĮ Registrų centre. Paaiškino, jog dirbo darbo sutarties pagrindu, į darbą buvo priimta be viešo konkurso, neterminuotam laikotarpiui, nenustačius koeficiento ir nesuteikus kategorijos.
Pareiškėja mano, jog Sprendimu buvo įvertintas jos kaip valstybės tarnautojos elgesys, tačiau ji nėra priskirtina valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, kuriame nurodoma, jog ji turėjo pareigą iki 2012 m. rugsėjo 30 d. elektroninėmis priemonėmis pateikti privačių ir viešųjų interesų deklaraciją (toliau – ir Deklaracija). Teigė, jog Deklaraciją yra teikusi 2015 m. dalyvaujant savivaldybių rinkimuose. Savo argumentus pareiškėja grindė tuo, jog įgaliojimus atstovauti save ir privačių asmenų interesus gavo tik 2017 m., o su VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. v-42 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro pareigybių, kuriose dirbantys asmenys privalo deklaruoti viešuosius ir privačiuosius interesus, sąrašo patvirtinimo“ susipažino ir pasirašė tik 2018 m. vasario 5 d. Kartu pažymėjo, kad Deklaracijos neteikė ir kiti VĮ Registrų centro darbuotojai, tačiau, pareiškėjos nuomone, iki 2018 m. vasario 5 d. nebuvo įpareigoti, kad jas reikia teikti. Pareiškėja nėra valstybės tarnautoja, todėl tvirtino, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja, eidama VĮ Registrų centro Telšių filialo Akmenės skyriaus vyresniosios registratorės pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis, laiku nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, o Palangos miesto savivaldybės administracijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje atstovavusi privačių asmenų interesams – Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsakovės manymu, valstybės tarnautojo ir valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sąvokos nėra tapačios. Įstatyme įtvirtinta specialioji asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sąvoka – tai valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus,<...>, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, todėl valstybės tarnautojas yra viena iš valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijų. Vertinant, ar VĮ Registrų centro Telšių filialo Akmenės skyriaus vyresniojo registratoriaus pareigybė priskirtina valstybinėje tarnyboje dirbančių ašmenių kategorijai, būtina atsižvelgti į VĮ Registrų centro statusą ir šias pareigas einančio asmens funkcijas.
Pažymėjo, jog VĮ Registrų centras yra iš valstybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis valstybei, dėl kurio finansavimo įstatymų nustatyta tvarka sprendimus priima Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektu gali būti pripažįstama valstybės įmonė, to paties įstatymo 4¹ straipsnio nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą. VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjekto veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.
Pagal VĮ Registrų centro įstatuose nustatytus veiklos tikslus, ši įstaiga įgyvendina Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro, Juridinių asmenų registro, Gyventojų registro ir kituose įstatymuose jam nustatytas funkcijas, susijusias su atitinkamų duomenų (informacijos, dokumentų) registravimu, saugojimu ir tvarkymu bei kaupiamų duomenų išrašų ir dokumentų kopijų teikimu duomenų gavėjams. VAĮ 2 straipsnio 17 dalyje administracinė paslauga apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos (kuria disponuoja viešojo administravimo subjektas ir kuri gaunama kaip produktas, sukuriamas jam vykdant numatytas viešojo administravimo funkcijas) teikimą asmenims. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras laikytinas viešojo administravimo subjektu, kuriam VAĮ nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai: kontroliuoti (prižiūrėti) atitinkamų įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimą bei teikti įstatymų nustatytas administracines paslaugas.
Pagal VĮ Registrų centro Telšių filialo Akmenės skyriaus vyresniojo registratoriaus pareigybės aprašymą matyti, kad šias pareigas einanti pareiškėja atlieka šias funkcijas: priima sprendimus dėl nuosavybės ir kitų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų, žymų, įmonių pirkimo, pardavimo, dovanojimo, nuomos sutarčių registravimo, atmetimo ar atidėjimo ir rengia visus su šiais darbais susijusius dokumentus, juos pasirašo; Nekilnojamojo turto registre savarankiškai registruoja nuosavybės ir kitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus; rengia išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir juos pasirašo. Taigi, minėtosios funkcijos yra vykdomos įgyvendinant VĮ Registrų centrui suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir pagal VAĮ 5 straipsnio 3 punktą yra priskirtinos administracinių paslaugų teikimo sričiai.
Atsižvelgdama į tai, teigė, kad VĮ Registrų centro Telšių filialo Akmenės skyriaus vyresnysis registratorius neabejotinai turi viešojo administravimo įgaliojimus, todėl, nepaisant to, kad nėra valstybės tarnautojas, yra priskirtinas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kuriems Įstatymo nuostatos ir atitinkami draudimai bei apribojimai (tarp jų ir Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas teisės atstovauti apribojimas) taikomi tiesiogiai ir visos apimties.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybės tarnyboje dirbančius asmenis deklaruoti privačius interesus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo privalo pateikti privačių interesų deklaraciją, o Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, per kurį privalomąją pateikti, t. y. per 30 kalendorinių dienų nuo asmens priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, ir nurodoma, kad deklaracija Komisijos nustatyta tvarka teikiama elektroninėmis priemonėmis.
Pabrėžė, kad valstybės tarnyboje dirbančių asmenų ratui (ir pareiškėjai) Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai, t. y. visiškai nėra svarbu, ar jo nuostatos buvo perkeltos ir įtvirtintos poįstatyminiu teisės aktu, ar ne. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, dar iki minėto VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. įsakymo, turėjo pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau to Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neatliko.
Įstatymas yra specialusis ir jo nuostatos pareiškėjai taikomos kaip valstybės įmonėje dirbančiam ir viešojo administravimo įgaliojimus turinčiam asmeniui, o ne kaip valstybės tarnautojui, kuriam tiesiogiai taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Pareiškėjai, kaip ir kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, Įstatymas numato tam tikras pareigas ir apribojimus, kuriais siekiama išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų bei užtikrinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog privačių interesų deklaraciją ji yra teikusi, dalyvaudama 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Atkreipė dėmesį į tai, jog dalyvaujantys rinkimuose pretendentai privačių interesų deklaracijas teikia Komisijai, o per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, privačių interesų deklaracija teikiama Įstatymo nustatyta tvarka Komisijai (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2018 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. KS-16 teisėtumo bei pagrįstumo.
Pažymėtina, jog tarp šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėja eina VĮ Registrų centro Telšių filialo Akmenės skyriaus vyresniosios registratorės pareigas, nėra. Šalių pozicijos skiriasi dėl to, ar pareiškėja, einanti VĮ Registrų centro Telšių filialo Akmenės skyriaus vyresniosios registratorės pareigas, laiku nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas,
Pareiškėja nesutinka, jog dėl jos užimamų Telšių filialo Akmenės skyriaus vyresniosios registratorės pareigų jai yra taikytinos Įstatymo nuostatos, todėl byloje analizuotinas klausimas dėl pagrindo pripažinti pareiškėją pažeidusiu Įstatymo nuostatas.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas. Minėtu Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.
Sąvokos „asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje“ turinys yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
Pareiškėjos teigimu, Įstatymo nuostatos Telšių filialo Akmenės skyriaus vyresniosios registratorės pareigoms netaikomos, kadangi jos neturi viešojo administravimo įgaliojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dirbantiems valstybės tarnyboje asmenims prilyginami ir asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo, o ne viešojo administravimo, kaip nurodo pareiškėja, įgaliojimus.
Nustatant, ar pareiškėja priskirtina asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, ir ar jai yra taikytinos Įstatymo nuostatos, iš Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąvokos darytina išvada, kad asmuo turi atitikti du požymius: dirbti viešojoje įstaigoje ar asociacijoje, gaunančioje lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto ar fondų, ir turėti administravimo įgaliojimus.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja 2004 m. gruodžio 13 d. su VĮ Registrų centru sudarė darbo sutartį ir pradėjo eiti vyresniojo registratoriaus pareigas (b. l. 45–48).
Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro įstatų (b. l. 133–154) matyti, kad jog VĮ Registrų centras yra iš valstybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo patikėjimo teise.
Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Telšių filialo Akmenės skyriaus vyresniojo registratoriaus pareigybės nuostatais (b. l. 42–44) (toliau – ir Pareigybės nuostatai), pažymi, kad šias pareigas einanti pareiškėja priima sprendimus dėl nuosavybės ir kitų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų, žymų, įmonių pirkimo, pardavimo, dovanojimo, nuomos sutarčių registravimo, atmetimo ar atidėjimo ir rengia visus su šiais darbais susijusius dokumentus, juos pasirašo (Pareigybės nuostatų 7.14 papunktis); Nekilnojamojo turto registre savarankiškai registruoja nuosavybės ir kitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, žymas, įmonių pirkimo-pardavimo, dovanojimo (nuomos) sutartis bei tvarko registro duomenis kompiuterinėje duomenų bazėje (Pareigybės nuostatų 7.15 papunktis); rengia išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, žymas bei kitus dokumentus, susijusius su turto teisine būkle ir juos pasirašo (Pareigybės nuostatų 7.16 papunktis).
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja privačių asmenų interesams atstovavo pagal sudarytus ir notarų patvirtintus įgaliojimus (b. l. 52–75): 1) 2017 m. balandžio 14 d. įgaliojimas (notarinio registro Nr. 2-1231, Nr. 2-1222, Nr. 2049, Nr. 2-1227), 2017 m. balandžio 24 d. įgaliojimai (notarinio registro Nr. 2-1318, Nr. 2226, Nr. 2-1323), 2017 m. gegužės 8 d. įgaliojimas (notarinio registro Nr. 2-1468) ir 2017 m. gegužės 18 d. įgaliojimas (notarinio registro Nr. 2-1634).
Pareiškėja šiais įgaliojimais buvo įgaliota atstovauti asmenims visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose rengiant, derinant, tvirtinant bei gaunant planavimo dokumentus, taip pat projektinę dokumentaciją (prašymus, projektus, sąvadus, leidimus, specialiuosius architektūros reikalavimus ir kt.), atstovauti dėl naujai statomų pagalbinio ūkio statinių ant nuomos teise valdomis.
Pagal įgaliojimus pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (b. l. 99–100), o 2017 m. spalio 17 d. į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą (b. l. 128–131).
Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojas vykdo Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą: įgyvendina tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrina jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuoja tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdo, paskirsto finansinius išteklius ir kontroliuoja jų panaudojimą, atlieka auditą, priima ir įgyvendina teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengia ar koordinuoja teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikia dėl jų išvadas, valdo personalą arba turi viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjos įgaliojimus, konstatuoja, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, eidama VĮ Registrų centro vyresniojo registratoriaus pareigas, neabejotinai turėjo administravimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai pasireiškė tuo, kad pareiškėja ją atstovavo, turėjo teisę atstovauti asmenims visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose rengiant, derinant, tvirtinant bei gaunant planavimo dokumentus, taip pat projektinę dokumentaciją (prašymus, projektus, sąvadus, leidimus, specialiuosius architektūros reikalavimus ir kt.), atstovauti dėl naujai statomų pagalbinio ūkio statinių ant nuomos teise valdomis. Pareiškėja ėjo pareigas viešojoje įstaigoje, gaunančioje lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir turėjo administravimo įgaliojimus, todėl jo statusas atitiko Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sąvoką.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją.
Pareiškėja nėra pateikusi privačių interesų deklaracijos (to neneigia), nors, teismo nuomone, tai turėjo atlikti per Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatą terminą. Atsižvelgiant į tai, Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisijos posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys Komisijos nariai. Komisija sprendimą priima Komisijos narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. <...> Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis ir narių vardinio balsavimo rezultatai skelbiami per vieną darbo dieną, o visas sprendimas per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo <...>. Taigi, Komisija skundžiamu Sprendimu jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė.
Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. V. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.