- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-494-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00515-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, o nuteistasis buvo įpareigotas be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 10 d. apie 23.00 val., prie klubo „Pelėda“, esančio Vilniuje, V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilniuje, pakeldamas nuo šaligatvio, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,095 g metamfetamino ir N-etil-pentilono bei nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau 0,197 g kanapių (antžeminės dalys), kurias laikė su savimi polietileniniuose maišeliuose kelnių kišenėje, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kol 2017 m. kovo 11 d. apie 01.27 val. naktiniame klube „Pelėda“, esančiame Vilniuje, V. Mykolaičio-Putino g. 5, buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo K. K. ir pas jį buvo rastos minėtos medžiagos. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat R. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 14 d. apie 04.00 val. A. Stulginskio g. 2, Vilniuje, klube „404“, uždarame vakarėlyje, gimtadienyje be jokios priežasties nukentėjusiajam E. Š. sudavė į galvos sritį ne mažiau penkių smūgių, padarydamas E. Š. muštinę žaizdą kairio smilkinio-momens srityje (specialisto išvada Nr. G 3108/2020 (01)), sukeldamas nukentėjusiajam E. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde R. S. ir jo gynėjas advokatas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį ir nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskirti viešųjų darbų bausmes.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu R. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jis dėl nusikalstamų veikų padarymo gailisi. Nuteistasis supranta, kad už baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą jis turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas atims jam galimybę užsiimti darbine veikla.
5. Skunde aiškinama, kad R. S. yra profesionalus renginių techninio aptarnavimo specialistas. Karantino metu, kuomet renginiai buvo draudžiami, jis buvo praradęs pagrindinį savo pragyvenimo šaltinį ir gyveno iš skolintų lėšų bei atsitiktinių uždarbių. Šiuo metu, panaikinus karantiną ir sušvelninus reikalavimus renginių organizavimui, dirbdamas savo įprastą darbą, jis turėtų galimybę užsidirbti ir grąžinti skolas. Renginiai dažniausiai vyksta vakare ir užsitęsia po 23.00 val. Netgi pasibaigus renginiui 22.00 ar 23.00 val. vakaro, reikia sutvarkyti dekoracijas, garso ir vaizdo aparatūrą, todėl darbas visais atvejais užsitęsia iki vėlyvos nakties. Pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., dirbant šį darbą, praktiškai yra neįgyvendinamas. Atliekant laisvės apribojimo bausmę mažai tikėtina, kad probacijos tarnyba sutiks kaip nors keisti ir švelninti nustatytą įpareigojimą, nes tai apsunkins pareigos kontroliuoti nuteistąjį vykdymą. R. S. išlaiko du mažamečius vaikus, todėl likus be pragyvenimo šaltinio, nukentėtų ne tik jis pats.
6. Apeliantai tvirtina, kad asmeniui taikomi suvaržymai turi kuo mažiau neigiamai paliesti pozityviąsias asmens gyvenimo sritis, pavyzdžiui, darbinę veiklą ar mokslą. Viešieji darbai yra švelnesnė bausmės rūšis, nei laisvės apribojimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad R. S. teisiamas pirmą kartą, administracinių nusižengimų nėra padaręs, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, po konflikto su nukentėjusiuoju pats suteikė šiam pirmąją pagalbą, savanoriškai atlygino materialinę žalą – ši bausmės rūšis nebūtų per švelni ir atitiktų teisingumo principo reikalavimus bei pasiektų bausmei keliamus tikslus .
7. Teismo posėdžio nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė taip pat sutiko su tuo, kad nuteistajam laisvės apribojimo bausmė būtų pakeista į viešųjų darbų bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas yra teisingos ir nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Taip pat per griežta nelaikytina ir R. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė.
9. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmė asmeniui yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, o BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, į kokias aplinkybes būtina atsižvelgti parenkant asmeniui bausmės rūšį bei jos dydį. Skiriant bausmę taip pat privalu atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms paminėtoms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių nėra ir negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar labiau atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir švelninti jam paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš nukentėjusiojo E. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog R. S. jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, nuteistasis jam atlygino gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 60). Be to, iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. 67,31 Eur. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė byloje pareikšto civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 48). Taigi R. S. atsakomybę (nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo atveju) lengvina ir aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 3 punkte (kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą). Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir nustačius R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į tai, kas bus aptarta toliau, švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nėra pagrindo.
12. Baudžiamojoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad R. S. anksčiau nebuvo teistas, nėra baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sudaręs santuoką, turi du vaikus (mažametį ir nepilnametį (su šio vaiko motina santuoka yra nutraukta)), kuriais rūpinasi (pagal paties nuteistojo paaiškinimus), dirba. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį R. S. apibūdina teigiamai (teistumų bei baustumų administracine tvarka nebuvimas, darbinė veikla, rūpinimasis vaikais) arba neutraliai (nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, santuokos sudarymo bei vaikų turėjimo faktai). Vis tik šios aplinkybės, vertinant jas su kitomis padarytas nusikalstamas veikas bei patį nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis, nėra pagrindas švelninti paskirtąsias bausmes.
13. Iš teismų informacinės sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 21 d., vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, R. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (šiame nuosprendyje buvo nustatyta, kad nuteistasis konflikto, kuris vyko 2021 m. balandžio 9 d., metu savo sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą). Šis faktas akivaizdžiai rodo, kad R. S. šeimoje kyla problemų, kurias nuteistasis ir jo sutuoktinė ne visada sugeba išspręsti be valstybės institucijų įsikišimo. Taigi šiuo atveju nuteistojo gyvenimas santuokoje nevertintina kaip aplinkybė, kuri jį charakterizuoja aiškiai pozityviai. Įvertintina ir tai, kad R. S. smurtinio pobūdžio tyčinę nusikalstamą veiką padarė tuo metu, kai jam jau vyko baudžiamasis procesas dėl kitos tyčinės smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo nepasitenkinimą aplinka gali ir nevengia reikšti naudodamas fizinį smurtą prieš kitus asmenis, taip pat ir artimuosius.
14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Šį smurtinį nusikaltimą nuteistasis padarė nepraėjus metams po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. S. atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad R. S. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo be jokios priežasties. Nuteistojo smurtiniai veiksmai buvo pakankamai pavojingi ir intensyvūs, t. y. nukentėjusiajam į galvos sritį buvo suduoti ne mažiau nei penki smūgiai, smūgiuojama buvo ir koja, kai nukentėjusysis buvo pargriautas bei bandė atsistoti. Iš paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad smurtiniai veiksmai buvo nutraukti, nes jį sulaikė kiti asmenys, kurie pastebėjo nusikalstamą jo elgesį (t. 1, b. l. 131). Be to, nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Nuteistasis prieš nukentėjusįjį smurtavo būdamas neblaivus ir, kaip jis pats paaiškino pirmosios instancijos teisme, jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų įvykę (t. 2, b. l. 6).
15. Taip pat R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Šiuo atveju jis neteisėtai disponavo vienos rūšies narkotine medžiaga bei dviejų rūšių psichotropinėmis medžiagomis. Prieš sulaikymą nuteistasis suvartojo dalį įgytų ir laikytų psichotropinių medžiagų. Šį faktą patvirtina tiek nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 98-99, t. 2, b. l. 6), tiek medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 418 užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog R. S. buvo apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo psichotropinės medžiagos – amfetamino (t. 1, b. l. 95). Baudžiamasis nusižengimas kaip ir smurtinis nusikaltimas buvo padarytas nakties metu.
16. Įvertinusi visa tai, kas buvo aptarta anksčiau (nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. S. skirti pačias švelniausias bausmes, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies sankcijose, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies sankcijose švelniausios numatytos bausmės yra viešųjų darbų bausmės, o kitos švelniausios bausmės yra laisvės apribojimai. Taigi nuteistajam už jo padarytas nuskalstamas veikas buvo paskirtos antros pagal švelnumą atitinkamų normų sankcijose numatytos bausmės, iš kurių vienos dydis yra artimas baudžiamajame įstatyme numatytai minimaliai šios bausmės ribai, o kitos dydis yra mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtas bausmes bendrino jam palankesniu būdu, t. y. griežtesne bausme apėmė švelnesnę bausmę.
17. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad laisvės apribojimo bausmė apsunkins nuteistajam galimybes dirbti, nes jis yra profesionalus renginių techninio aptarnavimo specialistas. Vis tik iš nuteistojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis dirba elektriku (nuteistojo deklaruojamas uždarbis yra apie 1000 Eur per mėnesį), o ne renginių techninio aptarnavimo specialistu, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą paskutiniu žodžiu, nuteistasis aiškino, kad laisvės apribojimo bausmė jam trukdytų išvykti dirbti į kitus miestus, tačiau apie tai, jog jis savo darbines funkcijas atlieka ir nakties metu, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog R. S., paskyrus jam laisvės apribojimo bausmes, neturės galimybės dirbti ir pasirūpinti savimi bei savo šeima. Nuteistasis savo darbinę veiklą privalės derinti su jam paskirtos bausmės sąlygomis.
18. Be jokių abejonių, teisėta darbinė veikla paprastai pozityviai veikia asmenis, juos socializuoja ir t. t. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju R. S. abi nusikalstamas veikas padarė tuo metu, kai užsiėmė individualia veikla, todėl akivaizdu, kad darbinė veikla nesutrukdė jam nusikalsti. Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistajam paskyrus viešųjų darbų bausmes, kuomet jis turėtų neatlygintinai išdirbti tam tikrą valandų skaičių per nustatytą terminą, bus efektyviai įgyvendinta BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis.
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. kovo 11 d. 01.30 val. iki 2017 m. kovo 11 d. 12.23 val. Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas skundžiamu nuosprendžiu privalėjo būti įskaitytas į nuteistajam paskirtą bausmę. Taigi šiuo atveju bausmės laiką įskaitytinas laikas, kurį R. S. išbuvo laikiname sulaikyme (viena diena).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į R. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams įskaityti nuteistojo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 11 d. 01.30 val. iki 2017 m. kovo 11 d. 12.23 val., vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.