Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. (2016 m. vasario 2 d. teismo posėdyje)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama administraciniais teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015 m. gruodžio 20 d. apie 9.49 val. savo bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi skambino pagalbos telefono numeriu dėl sumušimo, magnetofono vagystės žinodama, kad nėra pagalbos poreikio.

A. B. teismo posėdyje kaltės nepripažino, parodė, jog tą 2015 m. gruodžio 20 d. kartu su kaimyne V. J., jos sūnėnu D. vartojo alkoholį, išgertuvių metu V. J. paprašė magnetofono, tačiau ji atsisakė jį duoti. Tada V. J. ją pastūmė bei ištraukusi magnetofono laidą magnetofoną išsinešė. Ji iškart skambino į policiją, pareigūnams atvykus, kartu su jais buvo nuėję prie V. J. buto durų, tačiau jų niekas į butą neįleido. A. B. nurodė, jog V. J. tą patį vakarą prie jos buto suvertė šiukšles, daužė į duris.

Teismo posėdyje apklausta V. J. patvirtino, jog tą 2015 m. gruodžio 20 d. buvo A. B. bute, buvo nusinešusi ir A. B. magnetofoną, kurį ši kartais jai duodavo pasinaudoti. Nusprendusi išeiti iš A. B. buto paėmė ir tą patį magnetofoną, su savimi atsineštas kompaktines plokšteles. Leidimo išsinešti magnetofoną neprašė, manė, jog tokią ji teisę turi. Parsinešusi magnetofoną paliko jį namie, o pati išėjo pas mamą. Iš mamos grįžo kažkur po poros valandų, niekas pas ją nesibeldė, kad būtų atvykę policijos pareigūnai, nematė. Magnetofoną po vienos ar dviejų savaičių, paprašius A. B., grąžino.

Liudytojas policijos pareigūnas N. K. parodė, jog detaliai įvykio aplinkybių neprisimena, tik kad pagal iškvietimą dėl neatiduodamo magnetofono buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), ten bendravo su neblaivia juos iškvietusia moterimi, ši sakė, kad šalimais gyvenanti kaimynė iš jos namų išsinešė ir neatiduoda magnetofono, rodė buto, į kurį buvo išneštas magnetofonas, duris. Bandė prisibelsti į nurodytą butą, tačiau niekas neatidarė. Taip pat matė, kad prie moters, iškvietusios pareigūnus, buto buvo suversta labai daug šiukšlių. Ar moteris nurodė, dėl ko tiek daug šiukšlių, nebeprisimena. Pamena, jog klausė jos, ar rašys pareiškimą. Kadangi moteris nebuvo iki galo apsisprendusi, buvo neblaivi, lyg tai buvo savaitgalis, jie moteriai pasiūlė pagalvoti ir jei nuspręs rašyti, kreiptis į apylinkės inspektorių.

Liudytojas policijos pareigūnas A. B. parodė, jog jis tyrė medžiagą dėl nepagrįsto policijos pareigūnų kvietimo, bendravo tiek su A. B., tiek su V. J., nustatė, jog konfliktas tarp moterų buvo dėl A. B. magnetofono. Bendraujant su moterimis jam susidarė įspūdis, jog iki konflikto A. B. dažnai duodavo savo magnetofoną V. J. ir dėl to nekildavo jokių problemų, o problemos kilo po to, kai jos abi išgėrinėjo.

Iš A. B. paaiškinimų (b.l. 9, 10) matyti, jog A. B. 2016-01-07 policijos pareigūnui A. B. nurodė, jog yra ne kartą V. J. davusi magnetofoną, tačiau tą 2015-12-20 rytą magnetofono nedavė, tačiau V. J. magnetofoną vis tiek pasiėmė, bet jokio smurto nenaudojo. A. B. tą dieną nurodė, jog pagalbos telefonu skambino ne ji, o bute buvęs Dainius, ji tik paskambino antrą kartą bei pranešė, jog pagalba yra nereikalinga. 2016-01-27 policijos pareigūnui A. B. A. B. nurodė, jog, tą dieną V. J. joki durų jai netrankė, taip pat nežino, kas prie jos buto durų išpylė šiukšles, jas pastebėjo tik kitą dieną.

Iš blaivumo testo šaknelės (b.l. 11) matyti, jog A. B. 2015-12-20 10.42 val. nustatytas vidutinis girtumas (1.92 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Iš byloje esančio garso įrašų, darytų 2015-12-20, (b.l. 16) girdėti: pirmame garso įraše, prasidėjusiame 9.49.25 val., girdėti, kaip pagalbos telefono Nr. 112 paskambinusi moteriškė atsiliepusiam operatoriui nurodo, kad jai labai reikalinga policija, kadangi ją sumušė, pavogė magą. Nurodo, kad ją sumušė kaimynė, greitosios medicininės pagalbos atsisako. Nurodo savo adresą (duomenys neskelbtini) ir prisistato A. B.. Antrame garso įraše, kurio pradžia 10.05.26 val., girdėti, kaip moteriškė prisistato A. B., nurodo, kad nori atšaukti pareigūnus, kad jie nebevažiuotų, pati išsispręs problemas, nenori nemalonumų. Trečiame garso įraše, kurio pradžia 10.18.42 val., girdėti, kaip moteriškė nurodo atsiliepusiai operatoriai, kad atšaukė policiją, bet ji vėl jai reikalinga, kadangi ta moteris, dėl kurios kvietė policiją, vėl koliojasi, daužo duris, prie durų suvertė šiukšles.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų šių visų įrodymų nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 20 d. ryte administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. ir jos kaimynė V. J. vartojo alkoholį. Joms vartojant alkoholį, V. J. vienu metu nutarė eiti namo, be leidimo pasiėmė A. B. magnetofoną ir išėjo namo, po ko A. B. 9.49 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, pranešė apie smurtą prieš ją, pagrobtą magnetofoną. Netrukus po to, 10.05 val., A. B., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, pranešė, jog policijos pareigūnų pagalba nereikalinga, jog ji nenori nemalonumų, problemas išsispręs pati. Tačiau 10.18 val. vėl bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi A. B. nurodo, jog iš jos magnetofoną paėmę asmenys daužo duris, privertė šiukšlių, neatiduoda iš jos pasiimto magnetofono, todėl pakartotinai prašo policijos pagalbos. Policijos pareigūnai, pagal paskutinį 10.18 val. pranešimą nuvykę nurodytu adresu nustatė, jog A. B. yra neblaivi, V. J., dėl kurios veiksmų buvo kviečiama policija, nerasta. Pagal ATPK 188²⁰ str. atsako tas, kas pagalbos telefonu skambino nesant aplinkybių ar situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Tai yra pagal ATPK 188²⁰ str. straipsnį atsako tas, kas skambindamas pagalbos telefonu žino, kad nėra aplinkybių, dėl kurių yra reikalinga specialių tarnybų pagalba, numato pasekmes ir jų siekia, tai yra veikia tiesiogine tyčia. Bendrojo pagalbos centro įstatymo, priimto 2004 m. gegužės 25 d., 2 str. 1 p. nustatyta, jog bendrasis pagalbos telefono numeris 112 – Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane nurodytas vienas telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Teismas, nustatęs, jog A. B., pirmą kartą (9.49 val.) skambindama pagalbos telefonu nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog buvo sumušta, pripažįsta, jog A. B. sąmoningai suklaidino Bendrojo pagalbos centro operatorių dėl neatidėliotino pagalbos poreikio, tai yra žinojo, jog neatidėliotino pagalbos poreikio nebuvo, tačiau tai jos nesulaikė nuo skambučio, todėl A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 188²⁰ str. Kaip jau minėta, nustatyta, jog A. B. tą rytą vartojo alkoholį su kaimyne V. J., tarp jos ir kaimynės įvyko konfliktas dėl magnetofono, kurį anksčiau ne kartą V. J. buvo pasiėmusi ir naudojo, todėl A. B. galėjo suprasti, kad jai apibūdinus tikrąją situaciją (tarpusavio išgertuves, anksčiau skolintą magnetofoną), Bendrojo pagalbos centro operatorė galėjo suvokti, kad nėra pagalbos poreikio, ir atsisakyti perduoti informaciją apie neatidėliotiną pagalbos poreikį pagalbos tarnyboms, kaip yra numatyta Bendrojo pagalbos centro įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. Tai, kad A. B. suvokė, jog pagalbos poreikis nereikalingas, patvirtina ir jos skambutis bendruoju pagalbos telefonu 10.05 val., kai ji pranešė nebevykti pareigūnams, ji nenorinti nemalonumų, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad pagal trečią skambutį į Bendrąjį pagalbos centrą atvykusiam policijos pareigūnui pasiūlius išsiblaivius parašyti pareiškimą policijai dėl vagystės, šio pareiškimo nei išsiblaiviusi, nei vėliau nerašė. Teismo posėdyje A. B. neigė, kad poreikio nebuvo, nurodė, jog iš jos prievarta buvo atimtas magnetofonas, tačiau A. B. teisme duoti paaiškinimai prieštaravo tiek medžiagos rinkimo metu duotiems paaiškinimams policijos pareigūnui (pareigūnui nurodė, jog niekas jos nemušė, pirmą kartą skambino ne ji, o kartu gėręs vyras, antrame paaiškinime teigė, jog į duris daužė ne ryte, kai trečią kartą skambino bendruoju pagalbos telefonu, o vakare, suverstas šiukšles pamatė tik kitą dieną, nors teisme apklaustas policijos pareigūnas N. K. nurodė, jog šiukšlės buvo suverstos jau tą pačią dieną), teismas remtis jos paaiškinimais kaip įrodymais, paneigiančiais jos kaltę, negali. Teismui pripažinus, jog A. B. skambutis bendruoju pagalbos skambučiu nebuvo reikalingas, jai taikoma administracinė atsakomybė. Teismas tik patikslina teisės pažeidimo laiką (protokole nurodoma, jog 9.52 val., tačiau iš Bendrojo pagalbos centro pažymos, jų pateikto garso įrašo failo matyti, jog skambučio pradžia yra 09.49.25 val.), šis patikslinimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, padėties nepablogino. Skiriant A. B. nuobaudą bei parenkant nuobaudos rūšį (įspėjimą) atsižvelgiama į veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (skambinta buvo po tarpusavio konflikto su V. J., tačiau iki policijos pareigūnų atvykimo pagalbos telefonu paskambinusi A. B. nurodė, jog pagalba nereikalinga, labai tikėtina, jog jeigu A. B. nebūtų paskambinusi trečią kartą tą rytą bendruoju pagalbos telefonu, pažeidimas dėl 9.49 val. skambučio apskritai nebūtų užfiksuotas (jis užfiksuotas tik po policijos pareigūno N. K., nuvykusio į A. B. gyvenamąją vietą po trečiojo skambučio (10.18 val.), kuris A. B. nėra inkriminuojamas). Taip pat skiriant nuobaudą atsižvelgiama ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (neteista, dirbanti, bausta administracine tvarka (turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l.15)), į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pažeidimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 str., 30² str., 188²⁰ str., 286-288 str.,

nutaria:

A. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str. ir nubausti įspėjimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.