- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- 1-9-962/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01854-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- Ž. J.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti Vilniaus Universiteto mokslinių tyrimų centre vyriausiaja specialiste, netekėjusi, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2015 m. sausio 11 d., apie 16 vai. 30 min., Prienų rajone, kelyje Prienai –Birštonas 5 km 850 m, vairuodama UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 119 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 127 punktą, nurodantį, kad vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, t.y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodama automobilį, sniegu padentu keliu, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, dėl to išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta juosta priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu Ž. J. ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu Ž. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinės girnelės lūžimu ir kairės kojos vidinės kulkšnies lūžimu.
Kaltinamoji V. L. atlikus papildomą teismo įvykio – trasologinę ekspertizę, kaltę pripažino, apklausta teisiamajame posdėdyje parodė, kad eismo įvykio dieną važiavo savo eismo juosta, buvo trys provėžos, kelias slidus, ant kelio šlapias sniegas, prieblanda, vietomis matėsi ašinė linija, vietomis ne, dešinio kelkraščio nesimatė, nes buvo užsnigta, greitis buvo 50-60 km per val. Kitas automobilis važiavo irgi panašiu greičiu 50-60 km per val. Bandė išvengti susidūrimo, sukti vairą dešiniau, bet įvyko susidūrimas. Jos automobilio kairysis šonas apgadintas, priekinis kampas. Kito automobilio irgi priekinis kairysis kampas apgadintas. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su kuriuo pasirašė taikos sutartį, susitarė dėl žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis Ž. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. sausio 11 d. važiuojant automobiliu Volkswagen Passat iš Prienų į Birštoną ir likus iki automobilių prasilenkimo apie 5 m į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo automobilis BMW, kaip vėliau paaiškėjo jį vairavo V. L., bei atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Atstumas buvo per mažas, kad būtų galėjęs sustabdyti ar pasukti į šoną. Greitis buvo apie 60 – 70 km/h. Buvo tiesus, lygus kelias. Kelyje buvo provėžos. Mano, kad dėl to ir sumėtė tą automobilį. Jis spėjo nuspausti tik stabdžių pedalą ir tas automobilis atsitrenkė. Smūgio metu buvo tik du automobiliai, daugiau nieko nebuvo, nei iš paskos, nei priekyje daugiau automobilių nematė. Po smūgio matė lyg mergina iššoko iš už vairo, tačiau priėjusi nebuvo, buvo priėjęs tik jos pakeleivis E. G., kuris sutiko, kad jų kaltė, tą pasakė ir jo žmonai. Neturtinės žalos yra išmokėta 3000 eurų. Turtinė žala pilnai išmokėta. Jam buvo sulaužytos abi kojos. Buvo krūtinė sumušta, nosis nubrozdinta. Randas gijo apie pora savaičių. Dėl krūtinės sutrenkimo buvo sutrikęs skrandis. Apie tris savaites negalėjo normaliai valgyti. Buvo daugybė sumušimų, nubrozdinimų. Kojų gydymas truko daugiau nei du su puse mėnesio. Gydymo metu reikėjo nuskausminamųjų vaistų. Buvo lovos rėžimas. Šiuo metu jaučiasi skausmai. Su kaltinamaja sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl žalos atlyginimo, kaltinamoji jo atsiprašė.
Liudytoja Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK pareigūnė V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2015-01-11 po 16 val. į įvykio vietą vyko su patrulių būrio vyriausiuoju patruliu V. R.. Kelias buvo slidus, provėžuotas. Įvykio vietoje vienas žmogus, Passat vairuotojas, buvo sužalotas, jį netrukus išvežė į ligoninę. Kitas automobilis buvo „BMW“. Vairuotoja buvo moteris, nebuvo sužalota. Nukentėjusiojo nebuvo galimybės apklausti, nes jis buvo sužalotas ir jam buvo reikalinga skubi pagalba. Išvežus sužeistą asmenį, su vyriausiu patruliu V. R. apžiūrėjo įvykio vietą, nufotografavo ir išmatavo. Alkoholio matuokliu nustatė, kad vairuotoja yra blaiva. Apžiūrėjo įvykio vietą. Šalia „BMW“ vairuotojos buvo kažkoks vyras, po eismo įvykio dar privažiavo „BMW“ vairuotojos kažkokie pažįstami. Privažiavę asmenys negalėjo matyti įvykio, kadangi buvo viskas jau nubraižyta ir nufotografuota bei laukė, kad padėtų automobilį išsivaryti, o jie laukė gaisrinės, kad „Passat“ ištrauktų. Vienas žmogus buvo pėsčias priėjęs prie „Passat“ vairuotojo. Išvykus greitajai su kitu vairuotoju ji paprašė, kad „BMW“ vairuotoja ateitų kartu apžiūrėti įvykio vietos. „BMW“ vairuotoja pasakė, kad nesuvaldė automobilio. Vėliau tarnybiniame automobilyje ji nerimavo, todėl ją ramino. Iš tiesų kelio danga tuo metu buvo slidi ir sakė, kad nesuvaldė automobilio ir taip įvyko. Su ja buvęs asmuo sakė, kad buvo šventė ir jie grįžinėjo, todėl taip įvyko.
Liudytojas Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK pareigūnas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į įvyko vietą atvyko kartu su kolege V. A.. Eismo įvykio vietoje buvo rasti du apgadinti automobiliai, t.y. „BMW“ ir „Volkswagen Passat“. Eismo įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio schema, apžiūrėti automobiliai, jų padėtys, apgadinimai, nufotografuota. Atvykę rado „Volkswagen Passat“, stovintį dešinėje pusėje, „BMW X5“ bei greitosios pagalbos automobilį. Apžiūrėjo transporto priemones, išsiaiškino, kas jų vairuotojai. „Volkswagen Passat“ vairuotojas jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Eismo įvykio vietoje buvo „BMW“ vairuotoja mergina ir jos draugas. Vėliau atvažiavo „BMW X5“ draugai, nes buvo Nemuno slėnyje. „Volkswagen Passat“ vairuotojas buvo sužalotas. „BMW“ vairuotoja buvo susijaudinusi, besiaiškinant ji pati pasakė, kad ją sumėtė, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė. Šukių koncentracija buvo dešinėje pusėje, t.y. „Volkswagen Passat“ automobilio pusėje.
Liudytojas E. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną su V. L. važiavo kartu. Važiavo Prienų keliu link Vilniaus. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau ryte jis važiavo į priekį ir dėl to vairavo ne pats. Jie išvažiavo iš restorano, kelias buvo prastas, padengtas sniegu. Kartu važiavo jo tėvai, kurie važiavo jiems iš paskos. Buvo trys vėžės. Jie važiavo dviem vėžėmis, savo juosta. Kartais matėsi vidurinė ištisinė juosta. Važiuojant pamatė atvažiuojančią mašiną. Likus 300 – 400 m matėsi kur ji važiavo. Matėsi, kad važiuoja arčiau kelio vidurio. Tas automobilis buvo grįžęs į savo kelio juostą. Likus 30 m automobilis išvažiavo į vidurį ir įvyko smūgis. Jis buvo priėjęs prie kito automobilio vairuotojo. Maždaug po 10 – 15 min. atvyko policija ir greitoji. Buvo sustoję keli pašaliniai žmonės, o po to atvyko nukentėjusiojo žmona. Greitoji išvežė žmogų iš kitos mašinos į ligoninę. Policija pavaikščiojo aplink. V. su juo pasisodino į automobilį ir liepė rašyti parodymus.
Liudytojas I. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo susitikę papietauti Nemuno slėnyje. Po pietų susėdo į automobilius ir išvažiavo Vilniaus kryptimi. Jis vairavo „Jaguar“, šalia sėdėjo žmona A. G., o į BMW automobilį sėdo V. L. ir jo sūnus E. G.. „BMW“ automobilis važiavo pirmas, „Jaguar“ automobilis važiavo iš paskos. Greitis buvo nedidelis apie 50 – 60 km/h. Į priešingą juostą nebuvo išvažiavę automobiliai. Važiuojant automobiliu lygioje vietoje įvyko avarija. Nuo „BMW“ atšoko kitas automobilis. „BMW“ automobilis liko stovėti savo vėžėse, o kitas automobilis nuskrido į šalikelę. Sustojo už „BMW“ automobilio, apie 10 m Prienų kryptimi. Sustojęs iš karto išlipo, pirmiausiai nuėjo prie „BMW“, kitas automobilis buvo labiau nukentėjęs, vairuotojas buvo sąmoningas, sėdėjo ant priekinės vairuotojo sėdynės, kojos buvo prispaustos. Padėjo jam išlipti ir atsisėsti ant užpakalinės kairės pusės sėdynės. Jis ištiesė kojas, batai liko po panele. Kažką padėjo po jo kojomis, kad ne ant sniego būtų. Kojos buvo nuogos, todėl nusirengė kailinius ir jais užklojo. Po to atvyko nukentėjusiojo sutuoktinė, kaimynai. Vėliau atvyko policija ir greitoji pagalba.
Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-01-11 įvyko įvykis, iki kurio su vyru I. G. ilsėjosi “Tulpės” sanatorijoje Birštone, be to buvo užsakę procedūras sūnui E. G. ir jo draugei V. L. sausio 11 d. Apie 15 val., pailsėję po procedūrų, nusprendė nuvažiuoti į kavinę „Nemuno slėnis“ pavalgyti. Važiavo dviem automobiliais, papietavę važiavo link namų 100 metrų atstumu vienas nuo kito, puikiai matė juos priekyje važiuojančius. Įvykus avarijai, privažiavo prie jų per 15-10 sekundžių ir sustojo už jų automobilio “BMV X5”. Kai jie privažiavo, V. su E. jau buvo išlipę. Vyras nukentėjusiajam po sužalota koja padėjo tašę, apvyniojo kailiniais koją, kvietė policiją.
Ekspertas M. M. teisiamojo posėdžio metu savo pateiktą išvadą patvirtino ir nurodė, kad tyrimas atliktas pagal pateiktą medžiagą ir pagal tai kas buvo toje medžiagoje. Pagal pateiktus duomenis, nekyla jokių abejonių dėl išvados teisingumo. Byloje buvo eismo įvykio schema, nuotraukos, vairuotojų parodymai. Pagrinde vadovavosi pėdsakais, transporto priemonių sugadinimais. Techniniu požiūriu BMW veiksmai sąlygojo įvykį. Šiuo atveju pagrindinės sąlygos nesprendė, kadangi išvadoje nurodė, kad negalima nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos. Tačiau matė, kad automobilio „BMW X5“ priekinis kairysis ratas po susidūrimo važiavo ties punktyrine linija. „Passat“ buvo nustumtas, o „BMW“ nuo susidūrimo pakeitė važiavimo kryptį. Liudininkų parodymų negali vertinti, nes tai yra subjektyvu. Pagrindas atliekant tyrimą yra transporto priemonių pėdsakai, galutinės padėtys. Atliekant tyrimą turijo nuotraukas ir atspausdintas, ir diskelyje. Provėžų pagal nuotraukas yra trys. Vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto. Išvadai pateikti pagrindas yra matmenys ir provėžų dydis. „Passat“ buvo nustumtas, tai yra faktas, kad dėl masių ir greičių skirtumo įvyko „Passat“ nubloškimas ir dėl smūgio BMW važiavimo krypties pakeitimas. Išvados davimui įtakos turėjo transporto priemonių sugadinimai.
Be kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamosios kaltė grindžiama šiais baudžiamosios bylos duomenimis:
2015-01-11 Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK VPS OVG specialistės V. A. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4, I tomas), kuriuo nustatyta, kad 2015 m. sausio 11 d., apie 16 val. 30 min., Prienų rajone, Ašmintos sen., Rūdupio k. ribose kelyje Prienai – Birštonas 5 km 850 m, kurio danga asfaltas, slidus, padengtas sniegu, pirminiais duomenimis V. L., vairuodama automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio reljefą, slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu Ž. J..
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis (b.l. 6-7, 8-12, I tomas) nustatyta, kad įvykio vieta yra Prienų r., kelyje Prienai – Birštonas 5 km 850 m. Kelio danga padengta sniegu. Nuo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ašies, iki važiuojamosios dalies linijos, skiriančios eismo juosta, yra 0,55 m atstumas, o nuo galinės ašies iki tos pačios linijos yra 0,1 m atstumas. Nuo automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ašies, iki linijos, skiriančios eismo juostas, yra 3 m. Nuo kairio kelkraščio žiūrint Prienų kryptimi link važiuojamosios dalies vidurio 5 m atstumu ir 5,4 m plotyje yra automobilių detalių nuolaužos.
Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais (b.l. 16-17, 18-19, I tomas), kuriais nustatyta, kad automobiliai „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio techniškai netvarkingi.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada (b.l. 35-37, I tomas) nustatyta, kad Ž. J. kliniškai nustatyta dešinės girnelės lūžimas ir kairės kojos vidinės kulkšnies lūžimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (b.l. 38, I tomas) nustatyta, kad Ž. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Asmens blaivumo testu (b.l. 76, I tomas) nustatyta, kad V. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (b.l. 81, I tomas) nustatyta, kad V. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (b.l. 48-52, I tomas) nustatyta, kad tikėtinas toks transporto priemonių sūsidūrimo mechanizmas: automobilis „BMW X5“, kurį vairavo V. L., iš dalies judėjo priešpriešinio eismo juosta (kairiaisiais ratais kairiau punktyrinės linijos) ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu VW PASSAT. Automobmobilis „BMW X5“ priekinės plokštumos kaire puse atsitrenkė į automobilio „VW PASSAT“ priekinės plokštumos kairę pusę, kai tarp automobilio „BMW X5“ kairiojo ir „VW PASSAT“ dešinio šono buvo bukas kampas atviras link jų galinių dalių. Transporto priemonių susidūrimas įvyko, kai automobilis „BMW X5“ nejudėjo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, o kairiais ratais važiavo priešpriešinio eismo juosta (kairiau punktyrinės linijos). Nustatyti tikslios tarnsporto priemonių susidūrimo vietos iš bylos esančių duomenų negalima. Automobilio „BMW X5“, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos V. L. veiksmai,- priešpriešinio prasilenkimo metu važiavo iš dalies priešpriešinio eismo juosta (ne kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto) ir dėl to susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW PASSAT“ – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Kauno teritorinės ligonių kasos raštu (b.l. 56, I tomas) nustatyta, kad draudimo bendrovė Kauno teritorinei ligonių kasai pilnai atlygino nukentėjusiojo Ž. J. gydymo išlaidas – 878,90 Eur.
Šalies argumentai
V. L. paaiškinimu (b.l. 82, I tomas), duotu 2015-01-11 nustatyta, kad po įvykio rašydama paaiškinimą V. L. nurodė, kad 2015-01-11 po 16 val. važiavo iš Birštono automobiliu BMW, v.Nr. (duomenys neskelbtini) Vairavo atsargiai ir apdairiai, kelio danga buvo šlapia. Rūdupio kaimo ribose esančiame greitkelyje, bevažiuojant galiniai automobilio ratai pradėjo slysti į dešinę, pradėjo tiesinti vairą. Automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo liniją, ji staigiai suko vairą į dešinę pusę, tačiau priešais atvažiuojantis automobilis buvo per arti ir ji nespėjo sustoti, todėl abu automobiliai susidūrė.
AB „Lietuvos draudimas“ raštu (b.l. 172, I tomas) nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2015-01-11 eismo įvykio išmokėjo Ž. J. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1141,61 Eur gydymo, kelionės ir negautų pajamų išmoką, 1643,96 Eur išmoką dėl automobilio sunaikinimo, 96,44 Eur išmoką dėl daiktų sugadinimo bei visiškai patenkino Valstybinės ligonių kasos pretenziją dėl nukentėjusiojo gydymo.
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu (b.l. 26-32, II tomas) nustatyta, kad tikėtinas toks transporto priemonių sūsidūrimo mechanizmas: automobilis „BMW X5“, kurį vairavo V. L., iš dalies judėjo priešpriešinio eismo juosta (kairiaisiais ratais kairiau punktyrinės linijos) ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu VW PASSAT. Automobilis „BMW X5“ priekinės plokštumos kaire puse atsitrenkė į automobilio „VW PASSAT“ priekinės plokštumos kairę pusę, kai tarp automobilio „BMW X5“ kairiojo ir „VW PASSAT“ dešinio šono buvo bukas kampas atviras link jų galinių dalių. Transporto priemonių susidūrimas įvyko, kai automobilis „BMW X5“ kairiaisiais ratais važiavo priešpriešinio eismo juosta (kairiau punktyrinės linijos). Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „BMW X5“ vairuotojos veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo metu važiavo iš dalies priešpriešinio eismo juosta ir dėl to susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Passat“ – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Motyvuojamoji dalis
Taikos sutartimi (b.l. 35, II tomas) nustatyta, kad kaltinamoji V. L. ir nukentėjusysis Ž. J. pasirašė susitarimą, kuriuo kaltinamoji patvirtino, kad kaltę dėl kilusio eismo įvykio pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė bei susitarė dėl žalos atlyginimo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. L. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta Ž. J. sveikata, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad vairuodama transporto priemonę, ji nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodama automobilį sniegu padentu keliu, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, dėl to išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta juosta priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu Ž. J. ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu Ž. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinės girnelės lūžimu ir kairės kojos vidinės kulkšnies lūžimu. Kaltinamosios kaltė, be jos prisipažinimo, įrodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada bei ekspertizės aktu, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko, kai automobilis „BMW X5“ kairiaisiais ratais važiavo priešpriešinio eismo juosta (kairiau punktyrinės linijos). Tokias išvadas atitinka ir autoįvykyje tiesiogiai dalyvavusio nukentėjusiojo Ž. J. parodymai. Dėl kaltinamosios neatsargių veiksmų (nusikalstamo nerūpestingumo) padarytas nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.
V. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. L. parodė, kad nukentėjusiojo Ž. J. atsiprašė, su juo susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, o nukentėjusysis Ž. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamaja susitaikė, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b.l. 35, II tomas).
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
V. L. teisiama pirmą kartą (b.l. 70, I tomas), teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiuoju Ž. J. susitaikė ir pastarasis teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, neteista, dirba, administracine tvarka nebausta, šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog V. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. L., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju Ž. J. bei baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti 2016-09-02 V. L. ir Ž. J. sudarytą susitarimą, pagal kurį:
„Kaltinamoji ir nukentėjusysis, toliau kiekvienas atskirai vadinamas „Šalimi“, o abu kartu „Šalimis“:
1. Pasirašydamos šį susitarimą, Šalys neginčijamai susitaria ir patvirtina, jog kaltinamoji pripažino savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė.
2. Kaltinamoji įsipareigoja per vieną mėnesį (iki 2016-10-02) nuo šio susitarimo pasirašymo dienos nukentėjusiajam atlyginti 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos, kurios nepadengė kaltinamosios draudikas.
3. Šalys susitaria, kad visus klausimus dėl turtinės žalos nukentėjusysis sprendžia su kaltinamosios draudiku.
4. Šalys pareiškia, kad šis susitarimas reiškia, jog jos susitaikė baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-962/2016.
5. Šalys susitaria ir patvirtina, kad šis susitarimas atitinka tikrąją Šalių valią, sudarytas laisva valia, nenaudojant apgaulės ar spaudimo dėl kurio bent vienas iš susitariančių asmenų būtų priverstas sudaryti šį susitarimą. Susitariantiems asmenims, visos susitarimo nuostatos yra aiškios ir suprantamos.
6. Susitarimas sudaromas trimis egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai bei teismui ir įsigalioja nuo jo pasirašymo momento.“
Išaiškinti V. L., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.