Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje V. L. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 23P-31447401-15 V. L. buvo surašytas dėl to, kad „2015-05-28 17.20 val. pagal gautą iškvietimą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur rasta V. L., neturėdama teisinio pagrindo (teisėto įkeldinimo adresu (duomenys neskelbtini)) bei ginant gyventojo teises į gyvenamąją vietą (kaip numato Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d., 4 d.), buvo teisėtai pareikalauta atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, tačiau jų neatlaisvino ir tik ketinant panaudoti prievartą pil. V. L. gyvenamąsias patalpas atlaisvino. Šiais veiksmais pil. V. L. įvykdė pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.“.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Kaip matyti, kad būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-841/2006).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole privalo būti nurodyti visi administracinio teisės pažeidimo, kurio padarymu yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, sudėties požymiai. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris buvo surašytas V. L. atžvilgiu nėra aiškiai suformuluotas kaltinimas, nėra tinkamai atskleisti pažeidimo, kurio padarymu kaltinama V. L., objektyvieji veikos požymiai. Protokole yra nurodyta, kad „pagal gautą pranešimą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini)“, tačiau iš tokios nurodytos formuluotės nėra aišku, kokios institucijos pareigūnas nuvyko pagal gautą iškvietimą, tai pat jame nėra aiškiai nurodyta, kokios konkrečios institucijos pareigūno kokie teisėti nurodymai ar reikalavimai nebuvo V. L. vykdomi, tai yra protokole suformuluotame administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu kaltinime nėra nustatytas objektas ir tinkamai atskleista ATPK 187 str. 2 d. dispoziciją atitinkanti objektyvioji pažeidimo pusė. Toks nekonkretus kaltinimo formulavimas yra kliūtis nagrinėti šią administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytos aplinkybės neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo V. L. yra kaltinama, būtų pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, bei teisėtumo ir staigmenų negalimumo procese principas (ATPK 7 str., 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N662-2703/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.11.-5079-888/2015 grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.11.-5079-888/2015 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovadai – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.