Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-30 nuosprendžio, kuriuo:

G.V. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

E. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 4 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. B. atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant BK 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant įmoką per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo, ir įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

E. B. nuosprendžio neskundžia.

Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad jis ir E. B. , 2009-07-17, apie 22.50 val., veikdami bendrininkų grupėje, prie Jotvingių g. 15 namo, Kaune, panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, G. V. smaugiant nukentėjusiojo V. A. kaklą ir grasinant papjauti, pagrobė svetimą turtą, t.y. V. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia N81-1“ 1100 Lt vertės ir sportinius batelius „Nike“ 270 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam bendrą 1370 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino G. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Bausmė nuteistajam yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, į įstatymo nurodytas aplinkybes atsižvelgė.

Apylinkės teismas teisingai įvertino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog G. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Be to, G. V. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalto praėjus tik keturiems mėnesiams po bausmės atlikimo. Įvertinant tai, jog G. V. neturi pastovaus pajamų šaltinio, nes niekur nedirba, ir nors atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau išvadų iš to nepadarė ir vėl daro nusikaltimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. V. turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Visa aukščiau išvardinta byloja apie nuteistojo polinkį nusikalsti, tai, kad nusikalstamų veikų darymas tapo nuteistojo pragyvenimo šaltiniu, tai, kad jis nėra linkusi taisytis asmenybė, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip areštas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į jo nenorą taisytis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Darytina išvada, kad G. V. apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.