- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- I-11-580/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01862-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Jūra Marija Strumskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas
- Kategorijos
- 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B. prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-09 sprendimo Nr. 2.4-01-7034 dalį, kurioje buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1181 ha žemės 5 668,8 Lt vertės, vertybiniais popieriais; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-24 įsakymo Nr. 2.3.-12512-(01) dalį, kurioje buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1286 ha žemės 6 172,28 Lt vertės vertybiniais popieriais; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti nuosavybės teisių į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1286 ha žemės, kuri kompensuojama vertybiniais popieriais, vertę.
Paaiškino, kad F. B. (F. B.) pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą kurio plotas 0,1638 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki 1940 m. valdė buvusi savininkė V. B.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2008-01-14 raštu Nr. A51-868-(14.6-MPD-0) nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas nustatyti ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. 30-821. Šiuo raštu F. B. buvo informuotas, kad minėtu įsakymu suformuotas 1 864 kv. m ploto žemės sklypas bei parengti nauji kadastriniai matavimai, o dokumentai perduoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-09 sprendimu Nr. 2.4-01-7034 F. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį 0,0467 ha žemės, grąžinant natūra 0,0467 ha 6 570,69 Lt vertės namų valdos žemės sklypo dalį, esančią 0,1865 ha (22 240,55 Lt vertės) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei į 0,1181 ha žemės, kurios vertė 5 668,80 Lt, atlyginant vertybiniais popieriais. Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-24 įsakymu Nr. 2.3.-12512-(01) buvo nutarta iš dalies pakeisti sprendimą ir 1 punkte vietoje skaičių „0,0467“ įrašyti skaičius „0,0362“ ir vietoje skaičių „6 570,69“ įrašyti skaičius „5 093,34“; 3 punkte vietoje skaičių „0,1181“ įrašyti skaičius „0,1286“ ir vietoje skaičių „5 668,69“ įrašyti skaičius „6 172,28“.
Pareiškėjos nuomone, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir neteisingi, prieštaraujantys Konstitucijai, visuotinai pripažintiems nuosavybės neliečiamumo, teisingumo, teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principams, priimti vadovaujantis galimai antikonstituciniu aktu. Rėmėsi Konstitucijos 23 straipsniu, kuriame nurodyta, jog nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, bei 1990-03-11 aktais dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1992-11-06 Konstituciniu įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, nustačiusiais nuosavybės nusavinimo neatitikimą Konstitucijai.
Pažymėjo, kad konstitucinis nuosavybės teisės reglamentavimas yra pagrindas užtikrinant teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo realizaciją. Pareiškėja turėdama realizuotiną teisę į nuosavybės atkūrimą, bei teisės aktais nustatyta tvarka ir terminais atlikusi privalomus ir būtinus veiksmus pagrįstai tikėjosi, kad jai nuosavybės teisė į valdytą žemę bus atkurta natūra, o nesant tokios galimybės, ar žemės dalį paimant visuomenės poreikiams tenkinti, jai bus sąžiningai atlyginama pasirinktu būdu. Laikė ginčijamais aktais numatytą kompensacijos dydį nesąžiningu, neteisingu ir neprotingu, vertino kaip šiurkštų žmogaus teisių, teisėtų lūkesčių principo pažeidimą.
Atkreipė dėmesį į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio 2 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalį, užtikrinančias nuosavybės nusavinimo neleistinumą, Konstitucinio Teismo 1995-03-08 ir 2001-04-02 nutarimus.
Kadangi nėra duomenų, kad yra patvirtintas teritorijos detalusis planas ar kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas, mano, jog teismas turėtų nustatyti, ar atsakovas teisingai nustatė natūra grąžinamo žemės sklypo plotą. Sutiko, kad net ir nustačius, jog detalusis planas ar kitas sklypo planas yra parengtas ir patvirtintas, pagal jį prašomas grąžinti natūra sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Atsakovas pareiškėjai perdavė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ atliktus tyrimus ir sklypo rinkos vertės nustatymo dokumentus, pagal kuriuos žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, pagal žemės verčių žemėlapius yra 2 714 000 Lt, t. y. 145 522,78 Lt už vieną arą, o žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 161 932 Lt, t. y. 62 302,00 Lt už vieną arą. 2006 m. SĮ „Vilniaus planas“ atlikus žemės sklypo ribų paženklinimo darbus, ir surašius žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą buvo apskaičiuota vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, kuri sudarė 924 154,11 Lt, t. y. 91 773,00 Lt už vieną arą. SĮ „Vilniaus planas“ rašte nurodė, kad žemės sklypo rinkos vertė pagal žemės verčių žemėlapius 2009 m. yra 2 714 000,00 Lt, t. y. 145 522,78 Lt už vieną arą. Todėl laikė, kad atsakovui nusprendus, jog natūra yra galimybė atkurti tik 0,0362 ha, o vertybiniais popieriais kompensuotina už 0,1286 ha, šios žemės vertė turėtų būti 1 871 422,95 Lt. Kompensuojant rinkos verte visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę, būtų išlaikomi teisinės valstybės, teisingumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, bei sąžiningo kompensavimo už visuomenės poreikiams tenkinti nusavintą turtą principai. Aiškino, kad sisteminė Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų, reguliuojančių atskiro turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarką bei sąlygas, analizė leidžia daryti išvadą jog įstatymo leidėjas nusavinamo turto vertės nustatymą sieja su faktiniu šio turto nusavinimo momentu. Nustatant piniginės kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą.
Nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes su Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-09 sprendimu Nr. 2.4-01-7034 ir 2009-07-24 įsakymu Nr. 2.3. -12512-(01) susipažino tik tada, kai pareiškėjos atstovas pagal įgaliojimą A. B. įgaliojo advokatą Mindaugą Kazlauską susipažinti su ginčijamais sprendimais. Sprendimas ir įsakymas buvo gauti 2009-09-23. Nuo šios datos prašė skaičiuoti senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teismas priimdamas sprendimą byloje turi vadovautis Konstitucijos 109 straipsniu ir bylą išspręsti protingai ir teisingai, nes skundžiamame sprendime nurodyta kompensavimo už išperkamą žemę suma yra tokia maža, kad tai galima prilyginti žemės konfiskavimui.
Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teises bei pareigas perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus duomenis buvusi savininkė V. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 0,1638 ha žemės (duomenys neskelbtini). Prašymą, nuosavybės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė F. B.. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-02-12 atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), aplinkinių ribų kartografavimą ir 2004-03-12 raštu Nr. 31704/17-801 įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimo sąlygų nustatymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-04-28 įsakymu Nr. 30-821 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ suformavo 1 865 kv. m naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto valdybos 1998-04-02 sprendimą Nr. 632V „Dėl (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžių nustatymo“, kuriuo buvo patvirtintas suformuotas 0,1007 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas prie gyvenamojo namo, kuris priklauso ne tik F. B. turto paveldėtojams, bet ir kitiems asmenims bei vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktu, nuosavybės teisės į suformuotą 0,1865 ha žemės sklypą bus atkuriamos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Vadovaudamasis minėtų taisyklių 8 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-10-17 įsakymu Nr. 30-2058 „Dėl sklype (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ nustatė žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio ribos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. 30-821 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas dalis, kurios išskirtos pridedame žemės sklypo ribų plane. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-07-10 įsakymu Nr. 2.3-11963-(01) pakeitė 2009-03-13 sprendimą Nr. 2.3-3480-(01) ir nustatė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžius. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities viršininkas 2009-04-09 sprendimu Nr. 2.4-01-7034 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui F. B.“, kuris buvo pataisytas Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-24 įsakymu Nr.2.3-12512-(01), buvo atkurtos nuosavybės teisės į gražinant natūra 0,0362 ha namų valdos žemės sklypo dalį, esančią 0,1865 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir atlyginant vertybiniais popieriais 0,1286 ha (6 172,28 Lt) tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Nurodė, kad už valstybės išperkamą žemę vertybiniais popieriais yra atlyginama vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 81 punkto reikalavimais, kurie šiuo atveju buvo taikyti tinkamai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pažymėjo, jog pareiškėjai 2013-04-08 Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-368 vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi buvo pasiūlyta pasirinkti kitą atlyginimo už išperkamą žemės sklypą būdą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-09-30 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2011 L. B. buvo įtraukta į Piliečių, pageidaujančių naujų naujų žemės sklypų individualiai statybai, eilę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto dalį, kuri kompensuojama vertybiniais popieriais, vertės apskaičiavimo pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-09 sprendimu Nr. 2.4-01-7034 F. B. turto paveldėtojams buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį 0,0467 ha žemės, grąžinant natūra 0,0467 ha 6 570,69 Lt vertės namų valdos žemės sklypo dalį, esančią 0,1865 ha (26 240,55 Lt vertės) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei į 0,1181 ha žemės, kurios vertė 5 668,8 Lt, atlyginant vertybiniais popieriais (b. l. 13–14). Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-24 įsakymu Nr. 2.3.-12512-(01) buvo nutarta iš dalies pakeisti pirminį sprendimą ir 1 punkte vietoje skaičių „0,0467“ įrašyti skaičius „0,0362“ ir vietoje skaičių „6570,69“ įrašyti skaičius „5093,34“; 3 punkte vietoje skaičių „0,1181“ įrašyti skaičius „0,1286“ ir vietoje skaičių „5668,69“ įrašyti skaičius „6172,28“ (b. l. 15).
2013-04-08 Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-368 pareiškėjai vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi buvo pasiūlyta pasirinkti kitą atlyginimo už išperkamą žemės sklypą būdą (t. 3, b. l. 70). Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-09-30 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2011 L. B. buvo įtraukta į Piliečių, pageidaujančių naujų naujų žemės sklypų individualiai statybai, eilę (t. 3, b. l. 71-75).
F. B. 2002-02-28 prašymu kreipėsi dėl nuosavybės teisių į Š. ir V. B. turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), atkūrimo (b. l. 96). Prašyme nurodyta, kad asmuo pageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, o nesant galimybės – perduodant nuosavybėn naują sklypą Vilniaus mieste. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002-06-13 sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad gimimo liudijimas, pagal kurį asmens tėvai yra B. B. (B. B.) ir A. F., priklauso F. B.. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatyta, kad Š. A. ir V. E. B. šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, vardu I., kuris vėliau pervadintas B. bei O. Šio asmens šeimoje su A. F. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus C., kuris vėliau pervardintas į F. (b. l. 93). F. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 93), o jo turtą paveldėjo L. B. (b. l. 93). F. B. turto paveldėtojų teisė į nuosavybės teisių į buvusios savininkės V. B. turtą atkūrimą nėra ginčijama. Dar vieną prašymą 2002-01-09 padavė A. B. (A. B.) (b. l. 77). Šiuo prašymu jis prašė atkurti nuosavybės teises į pastatą ir žemę, esančius (duomenys neskelbtini), priklausiusius jo seneliui B. B. arba proseneliui Š. B. (b. l. 77). Administraciniai veiksmai dėl šio pareiškimo nebuvo pradėti ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2003-03-31 už F. B. veikiantis (kaip nurodyta, įgaliotas atstovas, tačiau įgaliojimas nepridėtas) G. B. padavė pareiškimą, kuriuo paprašė piniginės kompensacijos išmokėjimą pakeisti kompensavimu vertybiniais popieriais (b. l. 78).
Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2003-01-30 sprendimu Nr. 193V F. B. natūra grąžino 231,42 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o už negrąžinamą namo dalį nustatė 425 000 Lt kompensaciją pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės vertinimą (t. 1, b. l. 91). Šis įsakymas pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-08-07 įsakymu Nr. 01A-66-V-600 (t. 1, b. l. 89), iš 425 000 Lt kompensacijos 23 000 Lt grąžinti lygiaverčiais pastatais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į atsakovo paklausimą, 2003-06-11 rašte Nr. 01-34-1009 nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998-04-02 sprendimu Nr. 632V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ suformuotas 1 007 kv. m ploto žemės sklypas (b. l. 90). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-11-28 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. B. senelė V. B. nuosavybės teise valdė 362 kv. m sieksnių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 87–88). 2004-02-12 buvo sudarytas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/04/15-262 (t. 1, b. l. 83–84). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004-07-07 pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 346 buvo patvirtinta, kad F. B. turi teisę į 0,1638 ha buvusios savininkės V. B. žemės (t. 1, b. l. 81). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009-01-09 pavedimu Nr. V7-1, plotas padidintas iki 0,1648 ha (t. 1, b. l. 80). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007-11-20 raštu Nr. A51-23080-(2.5-MPD-0) Vilniaus apskrities viršininko administracija informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. 30-821 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ suformuotas 1 865 kv. m ploto žemės sklypas, naudojamas statinių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui (t. 1, b. l. 69). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-10-17 įsakymu Nr. 2058 buvo nustatytos savarankiškai eksploatuojamiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), reikalingos žemės sklypo dalys (b. l. 57). Vilniaus apskrities viršininko 2009-03-13 įsakymu Nr. 2.3-3480-109-(01), 2009-06-18 įsakymu Nr. 23-10107-(01) bei 2009-07-10 įsakymu Nr. 2.3-11963-(01) 1 865 kv. m ploto sklypas padalintas atskiriems savininkams, tarp jų ir A. B. (t. 1, b. l. 52, 53, 55–56). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2008-01-14 rašte Nr. A51-868-(14.6-MPD-0) nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas nustatyti ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. 30-821 (t. 1, b. l. 68). Šiuo raštu F. B. buvo informuotas, kad minėtu įsakymu suformuotas 1 864 kv. m ploto žemės sklypas bei parengti nauji kadastriniai matavimai, o dokumentai yra perduoti į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kur jam pasiūlyta kreiptis dėl nuosavybės teisių į tenkančią sklypo dalį atkūrimui
Žemesnės instancijos teismas
Byloje turi būti išspręstas klausimas, ar teisingai pareiškėjai L. B. buvo paskaičiuota 6 172,28 Lt kompensacija vertybiniais popieriais už V. B. priklausiusio 0,1648 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,1286 ha.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybė išperka žemę, kuri pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą principai ir tvarka numatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 16 straipsnyje. Pagrindinis principas išdėstytas 2 dalyje – kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką (4 dalis). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 16 straipsnį konkretina Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 XIII skyrius. Šio skyriaus 81 punkte nustatyta, kad, kai atlyginama už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, taip pat žemę, mišką, vandens telkinius, kurių piliečiai Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais atvejais nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205. Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą vertybiniais popieriais (akcijomis), išduodamų vertybinių popierių (akcijų) skaičius nustatomas laikantis Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1130.
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 1 punkte nustatyta, kad ši metodika taikoma apskaičiuojant žemės, miško ir vandens telkinių, priskirtų pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą valstybės išperkamiems žemei, miškui, vandens telkiniams, vertę (išskyrus atvejus, kai atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinį perduodami nuosavybėn lygiaverčiai žemės, miško sklypai, vandens telkiniai kitoje vietoje). Šios metodikos taikymo reikalingumas apskaičiuojant išperkamos žemės vertę yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartimi Nr. A2-120/2007.
Atsakovas nurodė, kad apskaičiuodamas iš F. B. išperkamos žemės vertę, jis rėmėsi Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Pagal šią metodiką paskaičiuota viso žemės sklypo, kurį sudaro 0,1648 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kaina yra 7 910,4 Lt, o išperkamo žemės sklypo vertė sudaro 6 172,8 Lt (t. 1, b. l. 107).
Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4.2 punkte nurodyta, kad valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės, kuri miestuose kitai paskirčiai naudotai žemei yra 6 000 Lt / ha. Atsižvelgiant į turėto žemės, miško sklypo, vandens telkinio buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi šie pataisos koeficientai teritorijos socialiniam–gamybiniam potencialui įvertinti Vilniuje ir Kaune taikomas koeficientas 8 (6.1.1. punktas). Jokių pažeidimų, kurie būtų padaryti Vilniaus apskrities viršininko administracijai taikant Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką nėra nustatyta. Ginčo išsprendimui Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos taikymas šioje byloje yra būtinas, tam, kad būtų galima išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-02-10 nutartimi nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Valstybės Žinios, 2002, Nr. 102-4574; Valstybės žinios, 1999, Nr. 21-597) 3 punktu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4.2 punkte nustatytas žemės sklypo vertės dydis atitinka Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Valstybės žinios, 1997, Nr. 65-1558) 16 straipsnio 2 dalį.
Konstitucinis Teismas 2013-09-11 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (2002 m. spalio 21 d. redakcija) patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4 punkto (2002 m. spalio 21 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai“. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (2002-10-21 m. redakcija; Žin., 2002, Nr. 102-4574) 3 punktu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4 punkto (2002-10-21 redakcija) nuostata „Valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: <...> 4.2. miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6 000 Lt / ha“ neprieštaravo Konstitucijai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 redakcija) 16 straipsnio 2 daliai. Konstitucinis Teismas 2013-09-11 nutarime pažymėjo, kad sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė, įstatymų leidėjo pavedimu 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4.2 punkte (2002-10-21 redakcija) nustatydama valstybės išperkamos miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertės dydį ir atitinkamuose metodikos punktuose – šį dydį koreguojančius koeficientus ir indeksą, nenukrypo nuo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalyse ir kituose jo straipsniuose įtvirtinto lygiavertiškumo principo esmės. Taigi nėra pagrindo teigti, kad šios metodikos 4 punkto (2002-10-21 redakcija) nuostata, pagal kurią valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės – 6 000 Lt / ha, buvo pažeistas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 redakcija) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas lygiavertiškumo principas.
Pažymėtina, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nepriima sprendimo dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai, teisės aktas turi būti taikomas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, Vilniaus apskrities viršininkas, apskaičiuodamas iš F. B. išperkamos žemės vertę, pagrįstai rėmėsi Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Vyriausybės 1999-02-24 nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ yra kliūtis įpareigoti atsakovą perskaičiuoti nuosavybės teisių į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1286 ha žemės, kuri kompensuojama vertybiniais popieriais, vertę ir ją padidinti. Patenkinęs pareiškėjos prašymą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-09 sprendimo Nr. 2.4-01-7034 dalį, kurioje buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1181 ha žemės 5 668,8 Lt vertės vertybiniais popieriais bei Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-24 įsakymo Nr. 2.3.-12512-(01) dalį, kurioje kur buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1286 ha žemės 6 172,28 Lt vertės vertybiniais popieriais, ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti nuosavybės teisių į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1286 ha žemės, kuri kompensuojama vertybiniais popieriais vertę, teismas priimtų sprendimą, kuris prieštarautų Vyriausybės nutarimui bei Konstitucinio teismo nutarimui. Dėl nurodytų aplinkybių pripažįstama, kad L. B. skundas negali būti tenkinamas, o prašomos panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-09 sprendimo Nr. 2.4-01-7034 bei Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-24 įsakymo Nr. 2.3.-12512-(01) dalys paliekamos nepakeistos. Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti nuosavybės teisių į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1286 ha žemės, kuri kompensuojama vertybiniais popieriais vertę. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Be to, šiuo metu Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis nenumato galimybės piliečiui už išperkamą žemę kompensuoti pinigais. Šuios dalies 3 punktas neteko galios 2012-11-08 įstatymu Nr. XI-2404. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3-4 dalyse buvo numatyta šio pakeitimo įgyvendinimo tavrka. Pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, turėjo jį pakeisti administracine tvarka. Prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turi pateikti iki 2013 m. liepos 1 d. Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Vykdydamas šias teisės aktų nuostats 2013-04-08 Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-368 pareiškėjai pasiūlė pasirinkti kitą atlyginimo už išperkamą žemės sklypą būdą (t. 3, b. l. 70). Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-09-30 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2011 L. B. buvo įtraukta į Piliečių, pageidaujančių naujų naujų žemės sklypų individualiai statybai, eilę (t. 3, b. l. 71-75). Taigi, pareiškėjos skundžiamas administracinis sprendimas pareiškėjai šiuo metu neturi teisinės reikšmės, nes kompensavimas vertybiniais popieriais nėra galima pagal Atkūrimo įstatymo normas, o skundžiamas sprendimas turi būti administracine tvarka pakeistas į atlyginimą pinigais, nes pareiškėja iki 2013-07-01 nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo. Šiuo metu pareiškėja yra įtraukta į eilę naujam sklypui gauti, tai yra gali pasinaudoti dar vienu nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Tai, kad skundžiamas administracinis sprendimas negali sukelti nei teisių nei pareigų reiškia, jog teismo sprendimas negali pakeisti pareiškėjos teisių ir pareigų apimties, t. y. ji neturi teisinio suinteresuotumo skundžiamu sprendimu. Todėl skundas turi būti atmestas ir dėl neatitikimo Administracinių bylų teisenos 5 bei 22 straipsnių normoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.