Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-1671-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-30
Bylos Nr.
N-444-1671-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444–1671/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Neringos policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Neringos policijos komisariato pareigūnas 2008 m. birželio 15 d. surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2008 m. birželio 15 d., 20 val. 36 min., Naglių g. 29, Nidoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,16 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. birželio 30 d. nutarimu A. Z. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje skyrė 2000 Lt baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Teismas konstatavo, jog A. Z. padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į tai, kad faktiškai automobilis buvo tik perstatomas į kitą aikštelę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad asmuo administracine tvarka nebuvo baustas už vairavimą neblaiviame stovyje, į tai, kad A. Z. įsidarbino vairuotoju ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones neteks darbo. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailestį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

III.

Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimu, Neringos policijos komisariatas teismui pateikė skundą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnį nebuvo pagrindo, nes A. Z. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Mano, kad paskyrus švelnesnę nuobaudą nebus įgyvendinti ATPK 1 straipsnyje numatyti administracinės teisės uždaviniai ir nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu A. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis inter alia numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Aplinkybės, į kurias atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirdamas A. Z. nuobaudą (nuoširdus gailestis, nusižengimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė), nagrinėjamo pobūdžio bylose nelaikomos ypatingomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis būtinumą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Į aptartas aplinkybes atsižvelgiama skiriant asmeniui administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų (kas, turint omeny jauną asmens amžių (duomenys neskelbtini), itin aktualu) – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Pažymi, jog kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Todėl A. Z. darbo pobūdis nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą nuobaudą.

A. Z. jau yra baustas ir turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už tos pačios rūšies pažeidimus, kas yra laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą (b. l. 11 – 12). Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl apeliantas pagrįstai nurodė, kad dėl šios aplinkybės pažeidėjui neturėtų būti skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta nuobauda. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pažymėjo, jog atsižvelgė į tai, kad A. Z. automobilį tik perstatė į aikštelę. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia aplinkybė nuobaudos individualizavimui šiuo atveju įtakos neturi ir veikos pavojingumo nešalina, be to, byloje esantys tarnybiniai pranešimai aiškiai atskleidžia, kad asmuo sustabdytas vairuojantis miesto centre.

Tad, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Neringos policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius