Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei T. P., su institucija, teikiančia išvadą byloje Valstybine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas pranešė, kad negali dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo kitoje byloje, tačiau dėl to nebūtina atidėti teismo posėdžio. Rašte atstovas nurodė, kad apie teismo posėdį pranešė M. P.. Iš ieškovo prašymų dėl bylos nagrinėjimo nėra gauta.

Atsakovei T. P. ieškinys su priedais buvo įteiktas Didžiojoje Britanijoje. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė. Atsakovei pranešta apie teismo posėdį, tačiau ji neatvyko, dėl ieškinio nuomonės nepareiškė (b. l. 31, 38).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškinys yra tenkintinas. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Visiems proceso dalyviams pranešta apie teismo posėdį, jie neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra pateikusi išvadą, todėl civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant šalims ir institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos sudarymo įrašo (b. l. 5), matyti, kad M. P. ir T. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 424. Gimimo įrašas patvirtina, kad M. P. ir T. P. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. P. (b. l. 8). Iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (b. l. 8) matyti, kad T. P. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vėliau ji deklaravo išvykimą į užsienį, į Jungtinę Karalystę (b. l. 22).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią pripažįstama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Alytaus pataisos namų pažymoje apie bausmės vykdymą (b. l. 7) yra nurodyta, kad nuteistasis M. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2015-04-23, numatyta bausmės pabaiga 2019-10-23.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra nuteistas, su atsakove jau daugiau nei ketverius metus nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja, neturi bendrų interesų. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovė gyvena su kitu vyru. Ieškovas mano, kad tolesnis jų bendras gyvenimas neįmanomas, kad dėl santuokos iširimo yra abipusė kaltė. Atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl ieškinyje išdėstytų teiginių. Teismas pripažįsta, kad sutuoktiniai labai ilgą laiką gyvena atskirai, neabejotinai atskirai gyvena nuo 2015-04-23 dienos, kai ieškovas pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Per šį laikotarpį sutuoktiniai visiškai nebendrauja, nesidomi vienas kitu.

Sutuoktiniai apie ketverius metus gyvena visiškai atskirai, visiškai nebendrauja, ieškovas taikytis nenori, yra galutinai apsisprendęs dėl santuokos nutraukimo, atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl santuokos iširimo, todėl teismas nemato pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir pripažįsta, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas. Pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuokos metu bendro turto neįgijo, bendrų skolų neturi, išlaikymo vienas kitam, žalos atlyginimo neprašo. VĮ Registrų centro Alytaus filialo pažymoje, VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad M. P. ir T. P. nuosavybės teise turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b. l. 12, 13).

Ieškovui prašant, atsakovei neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: P., P. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).

Ieškovas nurodo, kad santuokoje turi sūnų T. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovas M. P. prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pagal jo motinos T. P. deklaruotą gyvenamąją vietą, priteisti iš jo, M. P., išlaikymą T. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas prašo T. P. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną T. P..

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, šalims gyvenant atskirai, vaikas gyveno su mama, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio T. P. socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su tėvu, todėl T. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tai apsunkina jo galimybes bendrauti su vaiku. Jis neprašo nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, mano, kad tai nuspręs su atsakove bendru susitarimu, kai jis atliks bausmę. Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė nesiūlo bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas savo iniciatyva negali nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos. Pasikeitus situacijai, ieškovui baigus atlikti bausmę, šalys galės susitarti dėl bendravimo tvarkos, o nesant susitarimo, turės galimybę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dalyvavimo auklėjant vaiką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą.

Ieškovas M. P. prašo priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus Tailoro, gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 80 Eur kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės. Atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl šio reikalavimo, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nustatant išlaikymo vaikui dydį vertintinas ne tik tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Ieškovas M. P. prašo iš jo priteisti išlaikymą vaikui, jis nepateikė įrodymų, kad sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pats yra atsakingas dėl savo turtinės padėties. Teismui ieškovas nurodo, kad yra sveikas ir darbingas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigą atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, nepriteisiant išlaikymo iš ieškovo, nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Ieškovo M. P. prašoma priteisti išlaikymo iš jo sūnui Tailorui suma – 80 Eur – yra mažesnė už pusę minimalios mėnesio algos, atsakovas yra darbingas, jis pats yra atsakingas už savo turtinę padėtį, jis turi užtikrinti nepilnamečio vaiko išlaikymą. Atsakovė nepareiškė prieštaravimo dėl vaikui siūlomo priteisti išlaikymo dydžio po 80 Eur kas mėnesį, todėl pripažįstama, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Nors ieškovas prašo išlaikymą vaikui priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas pats pripažįsta, jog su atsakove nebendrauja, vaikui išlaikymo neteikia, todėl išlaikymas vaikui priteistinas nuo bylos užvedimo teisme dienos – 2018-07-18. Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovei T. P. pavedama uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti sūnui T. P. skirtas išlaikymo lėšas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovui M. P. 2018-03-02 dienos sprendimu yra paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo. Šioje byloje ieškovas pats prašo iš jo paties, o ne iš atsakovės, priteisti išlaikymą vaikui. Vaikas gyvena su atsakove, šiai pavedama uzufrukto teise tvarkyti vaikui skirtas lėšas, todėl šiuo atveju iš atsakovės nėra priteistinas žyminis mokestis už išlaikymą vaikui, laikoma, kad ji įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymą vaikui. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo yra tenkinamas, tačiau nustatoma, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, todėl iš atsakovės valstybei yra priteisiama ½ dalis bylinėjimosi išlaidų: 50 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 15,74 Eur. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 179,27Eur už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Iš viso iš atsakovės priteistina suma 245,01Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 307 ir 385 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 424, tarp M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį vaikų. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes P., P.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama T. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Leisti ieškovui M. P. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P. ir T. P. susitarimu nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018-07-18 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad T. P. uzufrukto teise valdys ir tvarkys T. P., gim. (duomenys neskelbtini), skirtas išlaikymo lėšas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš T. P. a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žyminis mokestis ir teismo išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-10635-496/2018“ 65,74 Eur. (septyniasdešimt devynis eurus) ir įmokos kodu 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ 179,27 Eur. (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.