Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė,

Sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant V. B., jo atstovui-advokatui Romanui Lupeikai,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą dėl V. B., a.k(duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto, administracinio teisės pažeidimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyris teismui pateikė administracinio teisės pažeidimo medžiagą dėl V. B., a.k(duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad V. B. 2014 m. rugsėjo 26 d. 13 val. 20 min. Kretingos r., Salantų m., Dariaus ir Girėno g., vairuodamas keturratį motociklą, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vairuotojas nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. V. B. pažeidė KET 16 ir 17 p. reikalavimus ir taip padarė ATPK 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus.

V. B. dėl padarytų pažeidimų prisipažino iš dalies. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad jis turi keturratį motociklą, kurį nurodytą dieną atvežė į Salantus pas meistrą, kur pakeitė detalę. Tada jis nutarė išbandyti ir keturračiu išvažiavo iš meistro dirbtuvių Jaunimo gatvėje link Imbarės kaimo. Nuvažiavo apie 250-300 metrų. Važiuojant iš galo išgirdo signalą ir pagalvojo, kad tai ar policijos, ar greitosios pagalbos mašina. Aplenkęs kelyje buvusią kitą automašiną, pasuko nuo pagrindinio kelio į nepažįstamų žmonių kiemą, kur sustojo. Mano, kad įvykdė kelių eismo taisyklių reikalavimus, tik gal uždelstai. Su savimi neturėjo dokumentų, bet juos turi. Keturratis buvo neapdraustas, nes, paprastai juo keliais nevažinėja. Keturratis yra be atgalinio vaizdo veidrodėlių, valstybinis numeris yra tik priekyje. Nurodytą dieną Salantų miesto centre, Turgaus aikštėje iš viso nebuvo, ten nevažiavo. Pripažįsta, kad neturėjo dokumentų, tačiau bėgimo nuo policijos nepripažįsta.

Pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 7 d. yra įrodytas byloje surinkta medžiaga, kad V. B. vairavo ir nepateikė kelių policijos pareigūnams transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dokumentų, nurodęs, kad dokumentų su savimi neturi. Kaip nustatyta, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu keturratis neapdraustas iš viso.

Pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. yra įrodytas bylos medžiaga, kad V. B. vairavo keturratį motociklą ir nepakluso policijos teisėtam reikalavimui sustoti.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta Kretingos rajono Salantų miesto centro, Turgaus aikštės - Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos 2014-09-26 vaizdo įrašas, iš kurio nustatyta, kad 13 val. 19 min. 35 sek. keturratis atvažiavo Turgaus aikšte nuo Skuodo (ar panašiai susijusios krypties) link Dariaus ir Girėno gatvės. Policijos automobilis pajuda po 14 sekundžių (įrašas CD diske). Vieningos policijos pajėgų valdymo sistemos duomenimis nustatyta, kad policijos automobilio šviesos ir garso sistemos signalas buvo įjungtas. Jis buvo įjungtas virš trijų minučių - nuo 2014-09-26 13 val.14 min 31 sek., iki 2014-09-26 13 val. 17 min. 49 sek. Įjungus šviesos-garso sistemas, policijos automobilis buvo pradėjęs judėti 92/h greičiu, išjungiant signalus, jo greitis buvo 0,8 km/h.

Pažeidėjo atstovas atkreipė dėmesį į laiko netikslumus ir nesutapimus, kuriuos prašo vertinti pažeidėjo naudai. Teismas laiko, kad tokie nežymūs keleto minučių nesutapimai tarp miesto vaizdo kameros ir Vieningos policijos pajėgų valdymo sistemos duomenų yra normaliai leistini, nes skirtingi techninių priemonių aptarnavimo subjektai, pagrindai ir lygiai, 2-3 minučių skirtumas nekeičia esmės dėl duotoje vietoje itin skubaus dideliu greičiu prasidėjusio persekiojimo fakto patvirtinimo, šviesos–garso sistemų priemonių panaudojimo. Pažeidėjo atstovas taip pat nurodė, kad iš policijos patrulinio automobilio nebuvo nuolat pranešama policijos budėtojų daliai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad persekiojimas tetruko vos keletą minučių, o policijos automobilis, būdamas prijungtas prie Vieningos policijos pajėgų valdymo sistemos, pats automatiškai siunčia signalą budėtojų daliai.

Liudytojų - policijos pareigūnų M. N. ir T. K. parodymais teismo posėdžio metu apie tai, kad 2014-09-26 jiems dirbant Kretingos rajone, Salantų mieste apie 13.20 val. Turgaus aikšte per centrą pravažiavo keturratis, kuris buvo be valstybinio numerio gale, pasirodė įtartinas, todėl nutarė sustabdyti ir patikrinti. Jie, nepaleidę keturračio iš akiračio nuo Salantų m. Turgaus aikštės, nuvažiavo Dariaus ir Girėno gatve. Persekiojant keturratį policijos automobiliu, įjungė garso-vaizdo signalus, M. N. per garsiakalbį pasakė, kad vairuotojas sustotų kelkraštyje, tačiau keturračio vairuotojas atsisuko, pažiūrėjo ir tik padidino greitį, kuris galėjo būti apie 80 km/h, išvažiavo iš Salantų miesto ir Žvainių kaime pasukęs link gyvenamojo namo, sustojo įvažiavime į kiemą, nes toliau nebebuvo kur važiuoti.

Pats V. B., neigdamas pažeidimą, nurodo, kad girdėjo sirenos garsą (vertindamas, kad ar tai policija, ar tai „greitoji“), tačiau nedelsiant nesustojo, o sustojo tik pasibaigus jo pasirinktam važiavo keliui. Jis nurodė, kad važiuojant aplenkė kitą transporto priemonę, tačiau to nepatvirtino nei policijos pareigūnai, nei paties pažeidėjo liudytojai. Surašant protokolą V. B. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, nuo policijos bėgo, nes išsigando, ką patvirtina byloje pateiktas garso įrašas (SD diskas), tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad taip nurodė sakyti policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pateikti visi įrodymai, kurie pasitvirtino teismo posėdžio metu, todėl yra pilnai įrodyta, kad V. B. padarė nurodytus pažeidimus. Pažeidėjo dalinis prisipažinimas vertinamas kritiškai, kaip vengimas nuobaudos ir siekimas, kad bylos nagrinėjimas užtruktų kuo ilgiau, nes pažeidėjo prašymu buvo reikalaujama papildoma medžiaga, kuri, deja, parodė, kad V. B. grubiai meluoja netgi dėl aplinkybių tiesiogiai nesusijusių su pažeidimo padarymo momentu. Pažeidėjo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažinus su garso-vaizdo, policijos automobilio sekimo įrašais teigtina, kad protokole yra nurodytas neteisingas pažeidimo padarymo laikas, tačiau teismas laiko, kad policijos pareigūnas pasirinkdamas protokolo surašymo metu esantį faktinį laiką protokolo surašymo nepažeidė, nes pažeidimas buvo trunkamasis ir jo fiksavimas pažeidimo darymo pasibaigimu visiškai atitinka įstatymo normas ir įvykio aplinkybes.

Administracinė nuobauda yra valstybės poveikio ir individualios asmens atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant paveikti juos laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas šią nuobaudą teismas saistomas bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, nuobaudos tikslų, kitų ATPK įtvirtintų nuobaudos skyrimo nuostatų. ATPK 124¹ str. 7 d. užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų, ATPK 130 str. 1 d. užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki penkerių metų. Pagal ATPK 30 straipsnį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V.B. padarė administracinį teisės pažeidimą, pirmiau nebūdamas baustas, kokios nors jo asmenybę teigiamai charakterizuojančios medžiagos teismui nepateikta. ATPK 130 str. 1 d. padaryto pažeidimo iš viso nepripažino. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, duomenis apie pažeidėjo asmenybę, vertina, kad jam skirtina nuobauda, atitinkanti įstatymo už šiuos pažeidimus sankcijose numatytų nuobaudų vidurkiui, kurios subendrintinos, o vairuotojo teises atimant minimaliam laikui, nes ir minimali šios dalies nuobauda yra itin griežta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-32 str., 1241 str.7 d., 130 str.1 d., 286 str., 287 str., 313 str., 324 str., teismas

nutarė:

V. B., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus - ATPK 124¹ str. 7 d. ir nubausti 30 Lt bauda; ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti 3500 Lt bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Remiantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą 3500 Lt baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Bauda per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo sąskaita numeris: LT247300010112394300, AB bankas SWEDBANK, banko kodas 73000, gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už administracinį teisės pažeidimą, įmokos kodas: 6030). Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą, mokėtiną į valstybės pajamas.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas LR ATPK 302²-302⁷ str. nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui, arba per nutarimą priėmusį teismą.