Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. S. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti 2019-07-23 Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) sprendimą Nr. 21R-470(AG-412/03-2019); 2) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019-05-23 įsakymą Nr. V4-121 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui V. S. skyrimo“.

Administratoriaus veiklos patikrinimo metu nepasitvirtino jokia Bendrovės prašyme dėl Administratoriaus veiklos analizės pateikta informacija. Tarnyba, kaip viešojo administravimo priežiūros institucija, turi puoselėti gero administravimo principus, kurie apima ir Administratoriaus nekaltumo principą. Nagrinėjamu atveju Administratoriui įspėjimas skirtas nepagrįstai, neatsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimas buvo ne Administratoriaus kaltė, o VSDFV Klaipėdos skyriaus ir Bendrovės vadovės nerūpestingumas ir neveikimas. Iškėlus bankroto bylą Bendrovei, Administratoriui kilo pareiga atlikti Įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus ir Administratorius tuos veiksmus atliko. Administratorius žalos niekam nepadarė, Bendrovės nemokumo procedūrą vykdė pagal Įmonių bankroto įstatyme Administratoriui nustatytas pareigas. Tarnyba nepagrindė ir nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog Administratorius tyčia ar veikdamas aiškiai aplaidžiai neatliko savo pareigų, ar konkrečiai Administratoriaus veiksmai užvilkino Bendrovės bankroto procedūrą. Tarnyba, vertindama tariamo Administratoriaus pažeidimo aplinkybes, neįsigilino į Bendrovės nemokumo procedūrų eigą ir situaciją, rėmėsi nepagrįstais suinteresuoto asmens samprotavimais ir neteisėtai taikė bankroto administratoriaus kaltės prezumpciją. Tarnyba taip pat pažeidė Viešojo administravimo 36² straipsnio 1 dalies reikalavimą poveikio priemonę skirti tik kaip ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir iš esmės paneigė Įmonių bankroto įstatymo reglamentuojamą Bendrovės nemokumo procedūrų eigą.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nuobauda naikintina, nes skirta ne Administratoriui, o jo darbuotojui – pareiškėjui. Ginčijamame akte yra argumentuota, kodėl nuobauda skirta būtent pačiam pareiškėjui, o ne Administratoriui. Tokie veiksmai atlikti po Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies pakeitimų įsigaliojimo (2018-12-01), kuriais įtvirtinta, kad nuobaudą taip pat galima skirti ir bankroto administratoriaus darbuotojui, atsakingam už bankrutavusios įmonės administravimą. Tarnyba, spręsdama, kam ir kokia apimtimi taikyti poveikio priemonę, pasinaudojo turima diskrecijos teise nei nuobaudą paskyrė pareiškėjui, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už Bendrovėje atliekamų bankroto procedūrų teisėtumą ir tinkamą, savalaikį jų atlikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl LAGK 2019-07-23 sprendimo Nr. 21R-470(AG-412/03-2019), Tarnybos direktoriaus 2019-05-23 įsakymo Nr. V4-121 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui V. S. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nagrinėjamu atveju vertins ar Tarnyba pagrįstai konstatavo pareiškėjo elgesio prieštaravimą Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatoms, vertins ar pareiškėjo veiksmai Bendrovės bankroto procese atitiko profesinės kompetencijos principą, ar Tarnyba turėjo teisinį pagrindą skirti pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą, dėl jo veiksmų Bendrovės bankroto procese.

Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, nustatė, kad Bendrovės direktorė 2019-03-07 raštu kreipėsi į Tarnybą prašydama įvertinti Administratoriaus kompetenciją ir veiksmus vykdant UAB „Jurisma“ bankroto administravimo procedūras (LAGK byla, b. l. 166–167). Paaiškino, kad pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos UAB „Jurisma“ nutraukimo, nes dar 2018-06-12, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, sumokėjo skolą VSDFV ir buvo įsitikinusi, kad pastaroji apie tai informuos teismą; Administratorius šių duomenų netikrino, toliau vykdė veiksmus, kuriais vilkino bylos nutraukimo procesą. Tarnyba 2019-04-04 raštu informavo Administratorių apie gautą prašymą, nustatė terminą pateikti išsamų paaiškinimą į prašyme keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas (LAGK byla, b. l. 190). Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vedėjo 2019-04-04 teikimu pasiūlyta dėl Bendrovės direktorės prašyme nurodytų aplinkybių pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą (LAGK byla, b. l. 193–194). Administratorius 2019-04-09 Tarnybai paaiškinime nurodė, kad Bendrovės direktorės teiginiai yra nepagrįsti, ji bankroto proceso administravimo eigoje buvo priešiška, Administratorius teiktu susitarimu siūlė padengti administravimo išlaidas, nes Bendrovė neatsiskaitė už bankroto administratoriaus suteiktas paslaugas (LAGK byla, b. l. 195–196).

Tarnyba 2019-05-17 priėmė išvadą Administratoriaus įgaliotam atstovui V. S. už patikrinimo metu nustatytą Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.3 papunkčio pažeidimą skirti Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą (LAGK byla, b. l. 106–109). Administratorius 2019-05-21 pateikė Tarnybai raštą dėl 2019-05-17 išvados nepagrįstumo ir panaikinimo, kuriame paaiškino, kad nei VSDFV Klaipėdos skyrius, nei A. B. neteikė teismui duomenų, pagrindžiančių, jog skola buvo sumokėta 2018-06-12; aplinkybė, kad VSDFV Klaipėdos skyriui Bendrovės skola yra padengta Administratoriui tapo žinoma 2018-09-07 po telefoninio pokalbio su VSDFV atstovu, o VSDFV apie skolos padengimą informavo 2018-09-28 raštu. VSDFV skyrius nebuvo vienintelis kreditorius –gavus dalį įmonės dokumentų, 2018-08-28 nustatyta, kad yra papildomas įmonės kreditorius – buvusi darbuotoja J. M., tačiau jai iki 2018-08-31 nepareiškus finansinio reikalavimo, o A. B. atsisakius savo reikalavimo įmonei, nuo 2018-09-01 atsirado galimas pagrindas prašyti teismo nutraukti bankroto bylą. Administratorius anksčiau termino, dar negavęs VSDFV 2018-09-28 rašto apie skolos padengimą, pateikė teismui 2018-09-20 atsiliepimą dėl bankroto bylos nutraukimo. Tinkamai vykdė jam priskirtas pareigas, nevilkino bankroto procedūros ir nesiekė bankroto bylos nenutraukimo (LAGK byla, b. l. 110–112).

Tarnyba, įvertinusi Administratoriaus paaiškinimus, 2019-05-22 išvada Nr. D4-661 konstatavo, kad buvo pažeistas Elgesio kodekso 6.3 papunktis, nes Administratorius savalaikiai neinicijavo įmonės bankroto bylos nutraukimo ir savo veiksmais nepagrįstai siekė bankroto bylos nenutraukimo. Išvada buvo siūloma Administratoriaus įgaliotam asmeniui V. S. skirti Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą (LAGK byla, b. l. 125–128). Išvada motyvuota aplinkybėmis, kad iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2018-06-12, Bendrovė atsiskaitė su vieninteliu kreditoriumi – VSDFV Klaipėdos skyriumi; Administratorius 2018-08-08, 2018-08-24, 2018-08-27 pranešimais paaiškino teismui, jog yra pagrindas tęsti įmonės bankroto bylą, nes nėra padengti visi įsiskolinimai, t. y. įsiskolinimas VMI ir buvusiai darbuotojai. Atliekant patikrinimą Tarnyba nustatė, kad įsiskolinimai atsirado po bankroto bylos įmonei iškėlimo ir 2018-08-28 bei 2018-08-29 buvo padengti Bendrovės direktorės. Administratorius, turėdamas pakankamai įrodymų, leidžiančių nutraukti bankroto bylą, būdamas savo srities profesionalu ir išmanydamas teisės aktų nuostatas, turėjo pareigą nedelsiant inicijuoti bankroto bylos nutraukimą.

Tarnybos direktorius, susipažinęs su 2019-05-22 išvada, 2019-05-21 gauta Administratoriaus nuomone, atsižvelgdamas į tai, kad pažeistas Etikos kodekso 6.3 papunktis, ir, vadovaudamasis įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu, Administratoriaus darbuotojui V. S., atsakingam už įmonės bankroto administravimą, paskyrė nuobaudą – įspėjimą (LAGK byla, b. l. 130).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBI; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01 ir nuo 2018-12-01), taip pat Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Elgesio kodeksas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-09-15).

Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog Už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Tokią nuobaudą Tarnyba pareiškėjui ginčijamu įsakymu paskyrė už Elgesio kodekso 6.3 papunkčio reikalavimų nesilaikymą.

Pagal Elgesio kodekso 6.3 papunktį, laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi, be kita ko, veikti profesionaliai, konsultuoti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyvius dėl proceso teisinio reguliavimo ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus.

Nagrinėjamoje byloje išsiskiria ginčo šalių pozicija dėl aplinkybės, ar Administratorius žinojo ir turėjo pakankamai įrodymų, patvirtinančių Bendrovės atsiskaitymą su kreditoriais, jeigu taip, ar savalaikiai inicijavo bankroto bylos Bendrovei nutraukimą, ar priešingai – vilkino tokius veiksmus atlikti. Būtent vilkinimą nutraukti Bendrovės bankroto procesą, žinant, kad su kreditoriais yra atsiskaityta, Tarnyba pripažino kaip pareiškėjo veiksmus, kuriais pažeistas Elgesio kodekso 6.3 papunktis.

Teismas, vertindamas faktines aplinkybes dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir Bendrovės turimų kreditorinių reikalavimų nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme 2018-05-08 priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus ieškinys atsakovei UAB „Jurisma“ dėl bankroto bylos iškėlimo (LAGK byla, b. l. 16). Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1248-459/2018 iškėlė Bendrovei bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“ (LAGK byla, b. l. 17–18). Teismas įpareigojo Bendrovės direktorių per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, o Administratorių įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Klaipėdos apygardos teismas šia nutartimi nustatė, kad Bendrovės kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus administratorei per 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2018-07-31, taigi Bendrovės direktorė įmonės dokumentus turėjo perduoti Administratoriui iki 2018-08-15, o kreditoriai galėjo pareikšti finansinius reikalavimus iki 2018-08-30.

Administratorius 2018-07-31 priėmė įsakymą (LAGK medžiaga, b. l. 19–21) dėl su bankroto bylos iškėlimu susijusių pareigų vykdymo, pateikė jį Bendrovės direktorei vykdyti. Bendrovės direktorė 2018-07-31 elektroniniu paštu informavo Administratorių, kad įsipareigojimus VSDFV Bendrovė jau įvykdė ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo dieną jų nebuvo (LAGK medžiaga, b. l. 131). Bendrovės direktorė 2018-08-01 Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl sprendimo, kuriame nurodė, kad Bendrovė, gavusi įspėjimą dėl keliamos bankroto bylos, 2018-06-12 įsiskolinimus sumokėjo, nors teismo 2018-07-19 nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla, nebeliko pagrindo tokiai bylai kelti, todėl prašo nutraukti Bendrovės bankroto procedūrą (LAGK byla, b. l. 29). Klaipėdos apygardos teismas Bendrovės direktorės pranešimą dėl bankroto bylos nutraukimo persiuntė Administratoriui, kuris 2018-08-08 raštu paaiškino teismui, kad nėra pateikta dokumentų, jog bankroto bylos iškėlimo dienai atsiskaityta su kreditoriumi VSDFV, nepateikti dokumentai apie Bendrovės finansinę padėtį, Bendrovės direktorė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl prašymas nutraukti bankroto bylą turėtų būti atmestas (LAGK byla, b. l. 22–23). Bendrovės direktorė Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2018-08-28 pažymą, kad Bendrovė skolinga tik akcininkei, kuri kreditoriaus teisių atsisako, o kitų kreditorių Bendrovė neturi (LAGK byla, b. l. 30), taip pat 2018-08-29 prašė teismo patikslinti duomenis, jog Bendrovė kreditorių neturi, apie tai yra informavusi Administratorių (LAGK byla, b. l. 31).

Bendrovės direktorė 2018-09-07 Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą nutraukti bankroto bylą, paaiškindama, kad teismui pateikti visi įrodymai, patvirtinantys, kad Bendrovė savo turėtus finansinius įsipareigojimus įvykdė iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nebuvo pagrindo pradėti bankroto procedūrą, detalizavo, kad nors Administratorius nurodo, kad 2018-08-22 priskaičiuota 700 Eur kompensacija atleistai darbuotojai, mokestis VSDFV už darbuotoją sumokėtas, pati darbuotoja pretenzijų Bendrovei neturi. Paaiškino, kad Administratoriaus teiginys, jog negauta dokumentų, patvirtinančių finansinių įsipareigojimų įvykdymą, neatitinka tikrovės, nes visi dokumentai Administratoriui perduoti (LAGK byla, b. l. 32–33). Bendrovės direktorė kartu su minėtu prašymu pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018-08-20 pažymą, kuri patvirtina, kad Bendrovė įsipareigojimus VSDFV biudžetui yra įvykdžiusi (LAGK byla, b. l. 34). Administratorius 2018-08-27 Klaipėdos apygardos teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad yra pagrindas tęsti Bendrovės bankroto procesą, nes Bendrovė turi 518 Eur kreditorinį reikalavimą 2018-08-22 atleistai darbuotojai J. M., VSDFV 2018-08-20 pažyma pateikta prieš šios darbuotojos atleidimą, šiai dienai Bendrovės dokumentacija Administratoriui dar nėra perduota (LAGK byla, b. l. 40). Klaipėdos apygardos teismas 2018-08-28 nutartimi dėl situacijos paaiškinimo nurodė, kad yra pagrindas tęsti Bendrovės bankroto procedūras, nes Administratorius negali nustatyti Bendrovės įsipareigojimų struktūros ir masto (LAGK byla, b. l. 41–42).

VSDFV Klaipėdos skyrius 2018-09-28 raštu informavo Administratoriaus įgaliotą asmenį V. S., kad Bendrovė 2018-08-28 į VSDFV sąskaitą už UAB „Jurisma“ sumokėjo 295,26 Eur, o 2018-08-29 – 8,66 Eur. VSDFV 2018 m. spalio mėn. raštu informavo Klaipėdos apygardos teismą, kad Bendrovė 2018-10-03 duomenimis, VSDFV biudžetui nėra skolinga (LAGK byla, b. l. 71–72). Klaipėdos apygardos teismas 2018-11-30 nutartimi tenkino Bendrovės direktorės prašymą, nutraukė Bendrovės bankroto bylą, atsiskaičius su visais kreditoriais. Taip pat teismas nustatė, kad realiai patirtų išlaidų suma, susijusi su Bendrovės administravimu sudaro 75,32 Eur, administratoriui UAB „Finresta“ mokėtinas atlyginimas už atliktą darbą sudaro 150 Eur ir patvirtino administratoriaus patirtas administravimo išlaidas, iš viso 225,32 Eur (LAGK byla, b. l. 81–82).

Pareiškėjas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-30 nutarties 2018-12-06 pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią nutartį panaikinti, nustatyti, kad realiai patirtų išlaidų suma, susijusi su Bendrovės administravimu, sudaro 857,92 Eur, o Administratoriui mokėtinas atlyginimas už atliktą darbą sudaro 2 400 Eur ir patvirtinti iš viso 3 257,92 Eur administravimo išlaidų sumą (LAGK byla, b. l. 86–87). Paaiškino, kad bankroto byloje yra dar vienas kreditorius – UAB „Lematas“, kuris teismui yra pateikęs prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašus 699,77 Eur sumai.

Iš pridedamų dokumentų matyti, kad UAB „Lematas“ 2018-12-05 pateikė prašymą įtraukti į Bendrovės kreditorių sąrašą su 699,77 Eur suma, nes suteikė paslaugas Bendrovės bankroto procedūroje (LAGK byla, b. l. 88). Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, 2019-03-07 nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-30 nepakeistą, motyvuodamas, kad tiek Administratoriaus bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo reikalavimas, tiek UAB „Lematas“ kreditorinis reikalavimas yra grindžiami tų pačių atsakovės bankroto procedūrų atlikimu ir įrodinėjami tuo pačiu mokėjimo reikalavimo dokumentu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad UAB „Lematas“ prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą teismui pateiktas 2018-12-05, t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, prašymą pateikė UAB „Lematas“ įgaliota darbuotoja, kuriai įgaliojimą suteikė UAB „Lematas“ direktorius V. S., tačiau įgaliojimą pasirašė kaip UAB „Finresta“ direktorius, todėl padarė išvadą, kad UAB „Lematas“ reikalavimas negali būti vertinamas kaip kreditinis ir įtrauktas į atsakovės kreditorių sąrašą (kuris, beje, nesudarytas dėl kreditorių nebuvimo) (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas), o nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie Administratoriaus vadovo nesąžiningą elgesį, siekiant piniginių sumų gavimo tiek per prašomų administravimo išlaidų patvirtinimą, tiek per UAB „Lematas“ reikalavimą, kuris grindžiamas atsakovės bankroto procedūrų atlikimu, kai pareigą vykdyti šias procedūras turėjo atsakovės bankroto administratorė UAB „Finresta“.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, be kita ko įpareigotas ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. To paties įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 19 punktu nustatyta, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan.

Apibendrinus analizuotas faktines aplinkybes, matyti, kad bankroto byla Bendrovei iškelta 2018-07-19, nutartis įsiteisėjo 2018-07-31, bankroto bylos iškėlimo reikalavimą pareiškė kreditorius VDSFV Klaipėdos skyrius, kurį grindė 2018-05-07 dienai susidariusiu bendrovės 721,69 Eur įsiskolinimu VSDFV biudžetui; šį įsiskolinimą į VSDFV sąskaitą už skolininkę Bendrovę sumokėjo Bendrovės direktorė 2018-06-12 t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, kitų kreditorių Bendrovė neturėjo. Be to, Administratoriui 2018-08-22 atleidus Bendrovės darbuotoją J. M., dėl atleidimo iš darbo susidariusios mokestinės prievolės įvykdytos Bendrovės direktorei 2018-08-28 sumokėjus 295,26 Eur bei 2018-08-29 – 8,66 Eur. Atleista darbuotoja finansinių reikalavimų Bendrovei nepareiškė, o duomenų apie kitus kreditorius ir jų įsipareigojimų vykdymą byloje nebuvo. Nepaisant to, kad nesant kreditorių, o su buvusiais kreditoriais atsiskaičius visiškai, nebuvo teisinių kliūčių nutraukti Bendrovės bankroto proceso, Administratorius, teikdamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties nutraukti Bendrovės bankroto bylą, pateikė UAB „Lematas“ prašymą įtraukti jį į Bendrovės kreditorių sąrašą. Kaip matyti, pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą byloje Nr. e2-291-241/2019 toks UAB „Lematas“ reikalavimas apskritai negalėjo būti vertinamas kaip kreditinis, nes Administratoriaus bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo reikalavimas, tiek UAB „Lematas“ kreditorinis reikalavimas yra grindžiami tų pačių atsakovės bankroto procedūrų atlikimu ir įrodinėjami tuo pačiu mokėjimo reikalavimo dokumentu, taigi pareiškėjas siekė gauti administravimo išlaidų atlyginimą tiek per prašomų administravimo išlaidų patvirtinimą, tiek per UAB „Lematas“ reikalavimą. Taigi Tarnyba pagrįstai ginčijamu įsakymu konstatavo, kad Administratorius veikė neprofesionaliai.

Pareiškėjas, turėdamas Bendrovės direktorės pateiktą informaciją apie kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą ir galimą pagrindą nutraukti bankroto procesą, aktyvių veiksmų šiam klausimui spręsti nesiėmė. Administratorius 2018-08-08 raštu, reaguodamas į Bendrovės direktorės prašymą nutraukti bankroto procesą, paaiškino teismui, kad nėra pateikta dokumentų, jog bankroto bylos iškėlimo dienai atsiskaityta su kreditoriumi VSDFV, nors pats galėjo ir turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų, išsiaiškinti, ar Bendrovė turi egzistuojančią skolą ir kreiptis į VSDFV. Bendrovės direktorė taip pat nurodė visus skolos sumokėjimo dokumentus pateikusi Administratoriui, tačiau jis pats veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar skola VSDFV buvo sumokėta dar iki bankroto bylos iškėlimo nesiėmė. Be to, Administratoriui buvo žinoma aplinkybė, kad 2018-08-22 atleidus Bendrovės darbuotoją J. M. dėl atleidimo susidarė mokestinė prievolė ir nors Bendrovės direktorė dar 2018-09-07 bankroto byloje nurodė ir pateikė duomenis, kad su VSDFV yra visiškai atsiskaičiusi, Administratorius Bendrovės bankroto proceso nutraukimo neinicijavo. Tokie pareiškėjo veiksmai pagrįstai Tarnybos pripažinti kaip vilkinimas nutraukti Bendrovės bankroto procedūras, ir nenustatyta objektyvių priežasčių, kurios būtų užkirtusios kelią jam efektyviai ir profesionaliai vykdyti Bendrovės bankroto procesą, t. y. kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo Bendrovei atsiskaičius su kreditoriais.

Iš aukščiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių taip pat matyti, kad pareiškėjas, būdamas savo srities profesionalas, po Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-30 nutarties dėl bankroto bylos Bendrovei nutraukimo, teikė atskirąjį skundą, turėdamas ir galėdamas suprasti aplinkybę, kad UAB „Lematas“ kreditorinis reikalavimas yra grindžiami tų pačių Administratoriaus bankroto procedūrų atlikimu ir jis negali būti vertinamas kaip kreditorinis, ypač atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo minėtoje nutartyje nustatytą aplinkybę, kad prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą pateikė UAB „Lematas“ įgaliota darbuotoja, kuriai įgaliojimą suteikė UAB „Lematas“ direktorius V. S.. Teismas pažymi, kad bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui. Kreditorių susirinkimui nedraudžiama skatinti bankroto administratorių siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1766/2014). Nurodyti pareiškėjo veiksmai Bendrovės bankroto procese, teikiant atskirąjį skundą dėl UAB „Lematas“ reikalavimo įtraukti į Bendrovės kreditorių sąrašą, nelaikytini atitinkantys profesionalumo principo, įtvirtinto Elgesio kodekso 6.3 papunktyje, nes Bendrovės bankroto procesas buvo tęsiamas Administratoriaus iniciatyva, nors teisinio pagrindo tam nebuvo.

Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba neturėjo pagrindo skirti jam nuobaudos pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį, nes Bendrovės bankroto proceso metu galiojusios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos įtvirtino, kad nuobauda gali būti skiriama tik Administratoriui, teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-2016 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1593 4 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2018-12-01. Šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo (2 dalis). Teismas, aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu nustatė, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais pažeistas Elgesio kodekso 6.3 papunktis, atlikti jau po 2018-12-01 dienos, nes pareiškėjas, nesant tam teisinio pagrindo, 2018-12-06 pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-30 nutartį dėl bankroto bylos nutraukimo ir tokie pareiškėjo veiksmai laikytini nepagrįstai vilkinę Bendrovės bankroto procesą. Taigi nuobauda galėjo būti skiriama ne tik Administratoriui, tačiau ir jo įgaliotam asmeniui – pareiškėjui.

Teismas pastebi, kad Tarnyba, skirdama pareiškėjui nuobaudą, įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1-1 dalis), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjui paskirta nuobauda, teismo vertinimu, proporcinga pareiškėjo padarytų veiksmų pobūdžiui. Tarnyba pareiškėjo kaltės prezumpcijos netaikė, tačiau skiriamą nuobaudą pagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjo veiksmais, kurie sudarė pagrindą konstatuoti Elgesio kodekso 6.3 papunkčio pažeidimą. Aplinkybė, kad nenustatytas konkretus žalos padarymo faktas, nėra laikoma pagrindu neskirti nuobaudos pagal ĮBĮ ar Elgesio kodekso nuostatas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad nuobauda jam negalėjo būti skiriama.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos direktoriaus 2019-05-23 įsakymas Nr. V4-121 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui V. S. skyrimo“ yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jį priimant tinkamai pritaikytos aktualios teisės aktų nuostatos, todėl naikinti šio įsakymo nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. LAGK ginčijamame 2019-07-23 sprendime Nr. 21R-470(AG-412/03-2019) išsamiai, pagrįsdama teisiniu ir faktiniu vertinimu išnagrinėjo Tarnybos 2019-05-23 įsakymo teisėtumą, LAGK sprendime padarytos išvados pagrįstos bei teisėtos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.