- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 1-109-951/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00353-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- J. P., R. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis, Zoja Kastėnienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) gamybos darbininku-operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje;
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas: 1) 2010-12-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 2011-07-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-12-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2010-12-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 m. laisvės atėmimo bausmę; 2) 2014-02-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. paskiriant 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę; 3) 2015-02-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a p. p., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-02-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2015-04-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 242 str., 253 str. 1 d. paskirta subendrinta ir sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2015-02-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2014 metais, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 7 d., Kėdainiuose, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. K. pasiūlius 1000 Lt (289,62 eurų) atlygį, susitarė su R. K. apgaule įgyti (duomenys neskelbtini) turtą, tuo tikslu R. K. nurodė jam su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį dėl automobilio įgijimo, nuslepiant nuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, kad J. P. savo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdys, o automobilį perduos R. K., vykdant R. K. nurodymus, 2014 m. liepos 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių aptarnavimo centre, adresu (duomenys neskelbtini), J. P. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš pardavėjo V. B. UAB (duomenys neskelbtini) vardu už 15 000 Lt (4 344, 30 eurų) įgijo automobilį „BMW 530“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) J. P. minėtą automobilį perdavė R. K., tačiau įmokų pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, 2014 m. gruodžio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) nutraukus sutartį, automobilio UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino, taip apgaule savo, R. K. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 15 000 Lt (4 344,30 eurų) vertės turtą - automobilį „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)
R. K. 2014 metais, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 7 d., Kėdainiuose, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, J. P. pasiūlęs 1000 Lt (289,62 eurų) atlygį, susitarė su J. P. apgaule įgyti (duomenys neskelbtini) turtą, tuo tikslu nurodė J. P. su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį dėl automobilio įgijimo, nuslepiant nuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, kad J. P. savo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdys, o automobilį perduos jam, vykdant jo nurodymus, 2014 m. liepos 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių aptarnavimo centre, adresu (duomenys neskelbtini),, J. P. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš pardavėjo V. B. UAB (duomenys neskelbtini) vardu už 15 000 Lt (4 344,30 eurų) įgijo automobilį „BMW 530“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) J. P. minėtą automobilį perdavė jam, tačiau įmokų pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, 2014 m. gruodžio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) nutraukus sutartį, automobilio UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino, taip apgaule savo, J. P. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 15 000 Lt (4 344,30 eurų) vertės turtą - automobilį BMW 530, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis J. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad daug ko nepamena. Paėmė automobilį, nes kažkam jo reikėjo. Sakė, kad viskas bus tvarkoje. Automobilį padavė žmogui ir pats išvyko į užsienį. R. K. sakė, kad reikia paimti automobilį. Jie susitiko. R. K. jo draugo pažįstamas. Pasiūlė užsidirbti pinigų. Reikėjo paimti automobilį, viskas jau buvo suplanuota. Atvyko į Šiaulius, tikslaus adreso nežino. Ten jau buvo automobilio savininkas. R. K. sakė apžiūrėti automobilį taip, lyg pirktų sau. Automobilis buvo „BMW 530“, pilkos spalvos. Neklausė, kam jam reikia automobilio. Sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Žadėjo sumokėti 1000 Lt, gavo 800 Lt. Pinigus gavo grynais, kai perdavė automobilį. Dar su jais buvo M. , bet jo nepažįsta. Sakė, kad, jei kas klaus, M. yra jo pusbrolis. Pasirašė (duomenys neskelbtini) sutartį, nurodė, kad yra dirbantis. Ką reikės sakyti, jam viską susakė R. K.. Jis sakė, kad jie patys mokėsis už automobilį, jis jį tik paims. Ten viskas jau buvo sutarta, nežino, kas susitarė. Pildė duomenis savo vardu. Suprato, kad įsipareigojo mokėti, tai dabar ir moka. Tuo metu manė, kad jie patys mokėsis už automobilį. Sakė, kad viskas bus gerai, pasitikėjo. Galvojo, kad R. K. mokės, nes sakė „viskas bus gerai“. Pradžioje už automobilį sumokėjo 5000 Lt savininkui. Dėl sąlygų nesiderėjo. Automobilį perdavė R. K., kada tai buvo, dienos nepamena. Jis vairavo automobilį iki Kėdainių. Kai jis grįžo iš užsienio, jį sulaikė, sakė yra paieškomas. R. K. telefonas buvo išjungtas, jo surasti nepavyko. Sudarė susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) . Susitarime suma išaugo, nes niekas už automobilį nemokėjo. Susitarimas yra dėl visos sumos atlyginimo. Moka jau du mėnesius. Pradžiai paimti automobilį nesutiko, bet po to sutiko. Dabar supranta, kad čia yra apgaulė, prieš tai nesuprato. Su R. K. susipažino per draugus. R. K. pasiūlė jam paimti automobilį. Atsidarė elektroninę bankininkystę, sąskaitą „Medicinos banke“, į sąskaitą įnešė 10 Lt. Visas korteles, visus dokumentus padavė R. K.. Po to, kai paėmė automobilį, neklausė, kada jam tuos dokumentus grąžins, o tuomet R. K. dingo. Apie pinigines operacijas nieko nežino. R. K. sakė „viskas bus gerai“, pasitikėjo, manė, kad už automobilį mokės pats. M. pirmą kartą matė, kai vyko į Šiaulius. UAB (duomenys neskelbtini) buvo jis, pardavėjas ir R. K.. Nurodė duomenis, kuriuos R. K. jam padavė lapelyje. Nežino, kas duomenis surašė lapelyje. Buvo sutarta, kad automobilį perduos R. K.. Darbuotojui nesakė, kad automobilį ima ne sau, pats nepagalvojo, o jo niekas neklausė. Aiškino, kaip reikės mokėti, kokie įsipareigojimai. Automobilį perdavė kitą dieną, nes neturėjo prisiregistravęs gyvenamosios vietos, kad perregistruoti automobilį. Gal po dviejų dienų bandė registruoti Šiauliuose, po to perregistravo Kelmėje. R. K. Kėdainiuose, D. ir G. gatvėje rado moterį, kurios adresu jis buvo priregistruotas. Perregistruoti važiavo jis, R. K. ir M. , kuris neva buvo jo pusbrolis. M. nurodymų jam nedavė. Lapelį su duomenimis perdavė R. K.. R. K. ieškojo dar vieno žmogaus, kuris paimtų kitą automobilį, klausė jo, ar tokio nežino. Paskambino draugui T. L., pasiūlė, bet nesutiko. Susitiko kitą dieną, su R. K. nuvyko pas T. L., jie pasikeitė telefono numeriais. Lapelyje buvo el. pašto adresas, kiek jis uždirba, kad dirba užsienyje, telefono numeris. Tik vardas ir pavardė buvo jo, visi kiti duomenys buvo surašyti ir jam nežinomi. Klausė R. K., kodėl neima automobilio savo vardu, tai sakė, kad jam lizingo neduoda. Jam užmokėjo 800 Lt, gavo mažiau nei žadėjo, kadangi reikėjo ieškoti gyvenamosios vietos, kur jį priregistruoti. Galėjo būti 2014-07-22. Jam viską pasiūlė R. K., nežino, kas viską planavo. Jam girdint R. K. su kitu asmeniu nei asmeniškai, nei telefonu nesitarė, nieko nederino. Sutarė su UAB (duomenys neskelbtini) dėl visos sumos sumokėjimo. Norėtų, kad su R. K. mokėtų per pusę. M. jam jokių nurodymų nedavė, tik liepė sakyti, kad yra jo pusbrolis. Kai vyko į banką dėl sąskaitos, kartu buvo kitas žmogus. M. buvo tik važiuojant į Šiaulius. Tas jo draugas supažindino jį su R. K.. Nesigilino, iš kur jis pažinojo R. K., nes jam reikėjo pinigų. Draugas pasakė, kad R. K. reikia automobilio, paklausė, ar negalėtų paimti, o už tai jam sumokės. Draugas M. D.. Jie šventė, po to susitiko su R. K.. Kai atsisakė paimti automobilį, R. K. šalia nebuvo. Susitikus, pakalbėjus, sutiko. Pats paskambino draugui, pasakė, kad sutinka. Tada susitiko su R. K.. Draugas juos suvedė gyvai. R. K. pasakė, kad reikia paimti automobilį, paklausė, ar nebus problemų. Patikino, kad viskas bus gerai. M. iš viso matė 2-3 kartus. Jis visada vairuodavo. 5000 Lt savininkui sumokėjo į rankas, gal M. sumokėjo, nepamena. Nežino, kada buvo numatytas galutinis atsiskaitymas, iš vis ar jis buvo. Nežino, kas viską organizavo. M. s daugiau nematė, nežino, iš kur jis. Su R. K. susipažino per Mantą, atėjo pas R. K., pasakė, kad yra „varkė“. Nematė, kas savininkui padavė 5000 Lt. Važiavo jis, R. K., M. . Grįžtant naują automobilį vairavo R. K., jis važiavo su M. . Apie R. K. nieko nežinojo, juo nesidomėjo, nes jam reikėjo pinigų. M. D. yra draugas iki šiol. Kalbėjo su juo, sakė, kad viskas bus gerai, kad pats nežinojo, kokie čia dalykai vyksta. Nežino, kokie santykiai tarp R. K. ir M. D..
Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo pavasaris. Nepamena, ar su M. , ar su D. (J. P. giminaičiu) buvo kalba apie automobilį. Jis atvedė J. P., kuris jam pasiūlė paimti automobilį, nes jam reikia pinigų. Pinigų mokėti nežadėjo. J. P. skolingas antstoliams, jam reikėjo pinigų. Kai sutiko paimti automobilį, jis jam paaiškino, kad pats už automobilį nemokės, kad niekas netikrina, kur dirbi, kiek uždirbi ir pan. Vyko į Kelmę, kartu buvo M. . Yra žmogus, kuris suranda žmogų, kuris paims automobilį. Organizatorius buvo M. . M. viską organizuoja, o jis buvo kaip vairuotojas, kuris parvairuos naują automobilį. Dėl sukčiavimo pilnai pripažįsta, kad sukčiaujant įgijo svetimą turtą. Davė lizingu prekę, tai ima. Jei taip atsainiai nedalintų, niekas neimtų. Su J. P. iki važiavimo pirkti automobilio susitiko du kartus. Pirmą kartą jis pasisiūlė paimti automobilį. Antrą kartą jam padavė 10 Lt, kad įneštų į sąskaitą. Trečią kartą vyko į Šiaulius. M. nurodė atidaryti sąskaitą, jis internete rado automobilį. M. jam pasiūlė paieškoti žmonių, kurie paimtų automobilių, po to pasiūlė naujus automobilius parvairuoti. Mantas jam visai ne draugas. Gal kažkam ir užsiminė apie tokį dalyką. Gal galėjo ir M. i užsiminti, bet abejoja, ar jam siūlė, gal kažkam kitam. J. P. žadėjo 1000 Lt. Nepamena, kas tuos pinigus perdavė, gal ir jis perdavė. Juos jam davė M. . Galėjo perduoti J. lapelį su duomenimis: telefono numeriu, el. pašto adresu, suma, kurią uždirba, kur dirba. Tuos duomenis surašė M. . M. viską surasdavo internetu. UAB (duomenys neskelbtini) bendravo J. P. , jis nebendravo. Jis parvairavo automobilį į Kėdainius, kurį perėmė M. , sumokėjo jam 500 Lt, perdavė jam raktelius. Justo gyvenamosios vietos registracijai ieškojime dalyvavo ir jis, bet vietą rado M. . Žinojo, kad J. P. bus priregistruotas, kitą dieną jau važiavo pirkti automobilio. Kad mokės įmokas, J. nežadėjo. Sakė „viskas bus gerai“, bet reikėjo suprasti, kad penkiems metams du svetimi žmonės vienas kitam neįsipareigos. Jam automobilio nereikėjo. M. pavardės nežino, nežino, ar jis gyvena Kėdainiuose. Susiskambindavo, susitikdavo, pasakydavo, kad yra žmogus ir viskas. Niekada jis nesakė, kur gyvena, nėra pasikvietęs į svečius, savo duomenis slėpė. M. visada būdavo kartu su jais. Tik banke nebuvo nei M. s, nei jo. „Medicinos banko“ dokumentus, korteles J. P. davė jam, juos perdavė M. i. Norint sudaryti lizingo sutartį, reikia, kad sąskaitoje būtų kažkiek pinigų, už kiekvieną patvirtinimo operaciją reikia sumokėti 1 Lt. Į tą sąskaitą buvo įdėta tik 10 Lt. Automobilio apžiūrėti prieš jį perkant nebuvo. M. internete surasdavo automobilius, pasiskambindavo žmogui ir susitardavo susitikti. Neprašė Justo, kad surastų dar vieną žmogų, jis pats jam galėjo pasiūlyti. T. nepažįsta, bet girdėtas. Jam nieko nesiūlė, jam pasiūlė J. P. . Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes automobilis jam neatiteko, gavo tik 500 Lt. Yra lygiai taip pat apgautas, kaip ir J. P. .
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įdėjo skelbimą parduoti automobilį, buvo vakaras, iš Kėdainių atvyko apžiūrėti automobilio. Kaltinamojo J. P. nebuvo. Atvyko trys asmenys, tarp jų buvo mergina. Paliko rankpinigius, susitarė, kad parduos per UAB (duomenys neskelbtini) . Pirkėjas buvo J. P.. R. K. buvo daugiau kaip tarpininkas, padėjo tvarkyti reikalus, surado vietą, kur priregistruoti J. P.. Dar buvo J. P. pusbrolis, jis viską organizavo. Automobilis buvo „BMW 530“. Skelbimus dėjo į internetinius puslapius „autogidas“, „autoplius“. Nežino, kuris iš jų paskambino, jie vakare atvyko pažiūrėti, buvo trise. J. P. tikrai nebuvo. Nežino, ar R. K. buvo. UAB (duomenys neskelbtini) buvo jau abu kaltinamieji. Pagrinde jam skambino J. P. pusbrolis, jo nei vardo, nei pavardės nežino, nebeturi jo telefono numerio, jį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Dėl susitikimo buvo vienas skambutis. Paklausė jo, ar parduos mašiną per UAB (duomenys neskelbtini) . Nieko apie tokį pardavimą nežinojo, jis jam viską papasakojo. Žinojo, kad pirkėjas bus kitas. Nepamena tikslios sumos už automobilį. Jam sumokėjo 500 Lt rankpinigių, po to UAB (duomenys neskelbtini) dalį pinigų sumokėjo grynais. Sumokėjo J. P. pusbrolis. J. P. nieko nedarė. Automobilio nebuvo galima priregistruoti „Regitroje“ J. P. vardu, nes neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos. R. K. ėjo aiškintis pas „Regitros“ vadovą, kodėl negalima priregistruoti. Trečią asmenį jam pristatė kaip J. P. pusbrolį. Pirmą vakarą jam skambino pusbrolis, apibūdino automobilį. R. K. skambino kažkam dėl priregistravimo. UAB (duomenys neskelbtini) buvo su J. P., R. K. ir pusbroliu, tik pastarasis buvo lauke. „Regitroje“ buvo visi trys. Vežė dokumentus į Šiaulius, nes UAB (duomenys neskelbtini) jam turėjo pervesti pinigus. Jie buvo su savo automobiliu. Į Šiaulius vyko jo automobiliu, vairavo pusbrolis. Kai viską sutvarkė, jį parvežė namo. Su jo automobiliu važiavo pusbrolis ir J. P., o automobilį, su kuriuo patys atvyko, vairavo R. K.. Pusbrolio vardo nepamena. Jis jau pirmą vakarą pasakė, kad automobilį perka ne sau. Pusbrolis paskambino J. P., apibūdino automobilį, tai pirkėjas pasakė duoti rankpinigius. Tiksliai nežino, ar R. K. buvo atvykęs pirmą dieną. Jie buvo trise: pusbrolis, mergina ir dar vienas asmuo. Įtarimų nekėlė, tik buvo keista, kad taip lengvai perka. Grįžęs pasidomėjo UAB (duomenys neskelbtini) , bet nusprendė parduoti. Mano, kad šiame reikale pagrindinis buvo pusbrolis. R. K. buvo aktyvus tik „Regitroje“. UAB (duomenys neskelbtini) pusbrolis irgi buvo, jis sumokėjo dalį grynų pinigų. Derybų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir jo dėl mašinos kainos nebuvo. Jaunuoliai dalį pinigų davė grynais, kol UAB (duomenys neskelbtini) dar nebuvo pervedę pinigų. Jam išaiškino, kad iš jo automobilį perka UAB (duomenys neskelbtini) . Tikslios pardavimo kainos nepamena. Buvo automobilis „BMW 530“, pilkos spalvos, už jį prašė gal 19 tūkst. Lt. UAB (duomenys neskelbtini) lyg jam pervedė 15 tūkst. Lt, pirkėjai dar davė dalį grynais pinigais. Grynais mokėjo pusbrolis. Rankpinigius irgi davė pusbrolis. Keista buvo, kad nelabai jie įdėmiai apžiūrėjo automobilį, nelabai domėjosi, greitai nupirko.
Liudytoja A. J. (buvusi S.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. P. yra (duomenys neskelbtini) klientas. J. P. 2014 metais pirko automobilį. Veidus įsiminė. Automobilį pirko J. P., su juo bendravo daugiausiai, jis pasirašė dokumentus. Prieš perkant automobilį, domėjosi pirkėju, jis buvo vertinamas, ar galima finansuoti. Asmuo atitiko sąlygas. Nepamena, ar buvo vienas. Sutarties proceso nekontroliuoja, jei nevykdo įsipareigojimų, išieškojimą vykdo skolų skyrius. Nepamena, kokį automobilį pirko, sumos nepamena. Asmuo turėjo visus dokumentus, kurių reikėjo. Sutartis buvo pasirašoma tą pačią dieną. Kada visi dokumentai būna suruošti, asmuo kviečiamas į skyrių. Nežino, ar buvo įtarimas, jog automobilį pirko ne sau. Nepamena, ar ikiteisminio tyrimo metu reikėjo atpažinti asmenį, vieną kartą teko atpažinti, tik nežino, ar šioje byloje. Paraiškos lizingui teikiamos elektroniniame tinklalapyje arba skyriuje. Jei pildoma tinklalapyje, jie skambina ir prašo padiktuoti asmens kodą. Anksčiau prisijungimui reikėdavo iš savo banko sąskaitos pervesti 1 ct, kad patvirtinti tapatybę. Šiuo metu užtenka telefonu pasakyti asmens kodą. 2014 m. lyg reikėjo jungtis per el. bankininkystę. Tikrina ir asmens duomenis, ir mokumą. Yra „creditinfo“ sistema, ten tikrina, prašo pažymų apie gaunamas pajamas. Mokumas buvo tikrinamas. Jei ji „Sodros“ duomenų bazėje nemato, kad asmuo dirba, prašo pateikti pažymas dėl darbovietės. Įtarimų nesukėlė. Dėl civilinio ieškinio nieko pasakyti negali. Buvo numatytos 50 proc. palūkanos. Jei padaryti nuostoliai, bando susisiekti su klientu, jei vis tiek nemoka, darbuotojai jo ieško. Tada siūloma ieškoti automobilio pirkėjo arba konfiskuoja automobilį. Jei yra skirtumas tarp įsipareigojimo ir automobilio sumos, pasirašomas vekselis ir skola mokama dalimis. Automobilis buvo ieškomas, lyg J. P. pasirašė vekselį, bet vėl nemokėjo.
Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pardavinėjo automobilį „VW Passat“. Dėjo skelbimą, jam paskambino, paklausė, ar parduos per (duomenys neskelbtini) . Automobilį pardavė R. K.. J. P. jam nematytas. Susitiko prie (duomenys neskelbtini) , jam buvo keista, kad pirko automobilį neapžiūrėję. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) pildyti dokumentų. Su R. K. buvo dar du asmenys. Labiau automobiliu domėjosi R. K., bet pirkta buvo ne jo vardu. Tas asmuo, kurio vardu pirko, automobiliu visai nesidomėjo. Dalyvavo sudarant sutartį. Su (duomenys neskelbtini) bendravo tas, kurio vardu buvo pildomos sutartys. R. K. sėdėjo už kelių metrų, nesikišo. Pardavė už 17-19 tūkst. Lt. Rankpinigius gavo, juos sumokėjo trečias asmuo, gavo apie 2 tūkst. Lt. Trečias asmuo daugiau niekuo nesidomėjo, tik einant į „Regitrą“, padavė rankpinigius. Nežino, kuris asmuo važiavo su jo automobiliu, nes jo automobilis liko stovėti prie (duomenys neskelbtini) . Tą pačią dieną jam paskambino, apžiūrėjo automobilį ir nupirko. Jam paskambino pagal skelbimą. Susitiko ir iš karto nupirko. Nežino telefono numerio, iš kurio jam skambino. Nepamena, kaip prisistatė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų paaiškinimų, liudytojų parodymų, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
2015-02-10 (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, jog J. P. sudarė išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo teisę valdyti ir naudotis automobiliu „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-12-04 sutartis buvo nutraukta, tačiau automobilis grąžintas nebuvo (1 t. 29-31 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje automobilio nuotraukoje matoma, kad buvo pirktas „BMW 530“ automobilis bei matomi jį pirkę asmenys (1 t. 135-137 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais: 2014-07-22 lizingo (finansavimo) paraiška, 2014-07-22 lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo aktu, 2014-12-05 pranešimu dėl sutarties nutraukimo, iš kurių matyti, kad J. P. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, tačiau įsipareigojimų nevykdė (1 t. 35-56 b. l.).
Iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pateikto 2014-07-23 prašymo dėl transporto priemonės registracijos matyti, kad automobilio savininkas yra (duomenys neskelbtini) , o valdytojas J. P. (1 t. 152-160 b. l.).
Iš 2015-04-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis J. P. atpažino R. K., kaip asmenį pravarde Rega, kuris 2014 m. vasarą pasiūlė užsidirbti pinigų paimant automobilį (duomenys neskelbtini) lizingu (2 t. 143-145 b. l.)
Iš 2015-03-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. B. atpažino J. P. kaip asmenį, 2014 m. vasarą iš jo pirkusį automobilį „BMW 530D“ (1 t. 44-48 b. l.).
Iš 2015-04-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. B. atpažino R. K. kaip asmenį, 2014 m. vasarą iš jo pirkusį automobilį „BMW 530D“ (2 t. 51-52 b. l.).
Iš 2015-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. S. atpažino T. L., J. P. ir E. P. kaip asmenis, 2014 m. sudariusius su UAB „mogo Lt“ išperkamosios nuomos sutartis, kaip pirkėjus, o R. K. kaip asmenį, buvusį kartu su atpažintais pirkėjais, jis buvo du kartus, tačiau su kuriais konkrečiai, nurodyti negalėjo (2 t. 72-76 b. l.).
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.
Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K–58/2014).
Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamieji J. P. ir R. K. kaltais prisipažino visiškai ir nurodė, jog R. K. pasiūlė J. P. lizingo būdu paimti automobilį ir jį perduoti R. K., J. P. už tai buvo pažadėta sumokėti 1000 litų, tačiau sumokėjo 800 Lt, J. P. su (duomenys neskelbtini) pasirašius automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį ir automobilį perdavus R. K., kaltinamieji įmokų už įgytą automobilį mokėti nežadėjo ir jų nemokėjo. Teismas remiasi tokiais kaltinamųjų paaiškinimais, nes juos patvirtino ir teisme apklausti liudytojai V. B. bei A. J., taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp J. P. ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „BMW 530“ pirkimo, pagal priėmimo – perdavimo aktą automobilis „BMW 530“ buvo perduotas J. P., tačiau nemokant sutartinių įsipareigojimų, 2014-12-04 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad kaltinamieji, sudarydami sutartį, nuslėpė nuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, kad J. P. savo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdys, o automobilį perduos R. K., be to, 2014 m. gruodžio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) nutraukus sutartį, automobilio UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamieji negrąžino, kas rodo, kad tokiu būdu panaudodami apgaulę savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 15 000 Lt (4 344,30 eurų) vertės turtą - automobilį BMW 530, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamųjų J. P. ir R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Teisiamajame posėdyje J. P. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su juridinio asmens atstovu ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Spręsdamas J. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką - nesunkų nusikaltimą, veika baigta. J. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veikė bendrininkų grupėje.
Teismas atkreipia dėmesį, kad J. P. veiksmais buvo padaryta žala, ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 4344 Eur turtinės žalos atlyginimą (1 t. 119-120 b. l.). Kaltinamasis J. P. 2015-11-27, 2015-12-22 (duomenys neskelbtini) sumokėjo po 60 eurų žalos atlyginimą (tai patvirtina byloje esantys kvitai) (3 t. 115 b. l.). Tačiau pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) nusprendė savo ieškinį atsiimti ir prašė jo nebespręsti šioje baudžiamojoje byloje. Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis J. P. iš dalies pašalino padarytą žalą civiliniam ieškovui, nors UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atsiėmė. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis J. P. susitaikė su (duomenys neskelbtini) atstovu, susitarė dėl žalos atlyginimo. Aplinkybes patvirtina 2016-02-23 surašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P., kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis J. P. pasirašė vekselį ir susitarė, kad įsiskolinimas bus padengtas darant reguliarias įmokas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis J. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta, kaltinamasis susitaikė su UAB (duomenys neskelbtini) , prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, J. P. anksčiau neteistas (2 t. 182 b. l.), paskutinį kartą baustas administracine tvarka 2013-02-18 (1 t. 129-131 b. l.), šiuo metu dirbantis (3 t. 112-114 b. l.), auginantis mažametę dukterį (3 t. 111 b. l.), yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir J. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su (duomenys neskelbtini) atstovu.
Sprendžiant klausimą, ar tikslinga J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgtina į tai, kad J. P. yra jauno amžiaus, dirbantis asmuo, išlaiko mažametę dukterį, be to, susitarė su civilinio ieškovo atstovu atlyginti jam padarytą 4344 eurų turtinę žalą. Dėl šių priežasčių, t.y. įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį ir galimybes, manytina, kad papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra netikslinga.
Kaltinamajam J. P. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t. 151-155 b. l.).
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veikė bendrininkų grupėje.
Skirdamas R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, todėl baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) (3 t. 16-20, 23-34 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka (3 t. 14 b. l.), nedirbantis (3 t. 35 b. l.), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (3 t. 36 b. l.). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. K. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Teismas pažymi, jog bylą perdavus nagrinėti teisiamajam posėdžiui, R. K. buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. ir 24 str. 4 d., teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino įvykdęs sukčiavimą, tačiau neigė buvęs veikos organizatorius. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tačiau nagrinėjant bylą teisme, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, iš R. K. suformuluoto kaltinimo pašalinant BK 24 str. 4 d. Kaip minėta, dėl veikos pagal BK 182 str. 1 d. R. K. prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau susiklosčius minėtai situacijai ir bylą pradėjus nagrinėti įprasta tvarka, buvo užkirstas kelias taikyti BK 64¹ str. nuostatas, pagal kurias kaltinamajam prisipažinus ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina viena trečdaliu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad R. K. kaltu prisipažino visiškai, R. K. skiriamą bausmę švelnina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas R. K. atliktos bausmės laikas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nuosprendį.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 4 344 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t. 119-122 b. l.). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, civilinis ieškovas savo civilinį ieškinį atsiėmė. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, taip pat į tai, kad civilinio ieškinio atsiėmimui neprieštaravo kaltinamieji ir jų gynėjai, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam J. P. buvo skirtas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Byloje gauta 2016-02-25 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslinta pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2281, iš kurios matyti, kad už J. P. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162,12 Eur. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi byloje apie turimą turtą duomenų nėra, be to, atsižvelgiant į LR Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 d. 4 p., pagal kurį nagrinėjant bylas, kai yra gynybos interesų prieštaravimų tarp kaltinamųjų, kai vienas jų turi gynėją, yra numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, o J. P. teismo nutartimi buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo J. P. nepriteistinos.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam R. K. buvo skirta gynėja advokatė Zoja Kastėnienė. Byloje gauta 2016-02-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslinta pažyma Nr. (2.19) NTP-7-1689, iš kurios matyti, kad už R. K. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 150,54 Eur. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi byloje apie turimą turtą ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, be to, atsižvelgiant į LR Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 d. 7 p., pagal kurį nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, R. K. teismo nutartimi buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. K. nepriteistinos.
Daiktiniai įrodymai – CD laikmena su duomenimis apie elektroninių ryšių srauto įvykius, CD laikmena su duomenimis iš „Swedbank“, paliktini saugoti byloje.
Daiktinis įrodymas – paketas Nr. 1, su J. P. asmens tapatybės kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas J. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,
nusprendžia:
J. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamajam ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui susitaikius ir baudžiamąją bylą J. P. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp J. P. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, kuriame užfiksuota, kad J. P. susitaikė su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu.
Įspėti J. P., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti R. K. atliktos bausmės laiką pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nuosprendį.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį dėl 4 344 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Daiktinius įrodymus – CD laikmeną su duomenimis apie elektroninių ryšių srauto įvykius, CD laikmeną su duomenimis iš „Swedbank“, palikti saugoti byloje.
Daiktinį įrodymą – paketą Nr. 1, su J. P. asmens tapatybės kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. P..
Proceso išlaidų už kaltinamiesiems – J. P. ir R. K. suteiktas antrines teisines pagalbas dėl advokatų dalyvavimo byloje iš kaltinamųjų nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.