Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003-04-16 išdavė UAB „Lit-Invest“ statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS vykdyti Degalinės statybos darbus UAB „Lit-Invest“ nuomojamame Žemės sklype-1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Saltoniškių g., Vilniuje (toliau – ir „Žemės sklypas-2“), kuris ribojasi su Žemės sklypu-1, kuriame UAB „Lit-Invest“ statė Degalinę bei pastatas – prekybos įstaiga, esantis adresu Ukmergės g. 128, Vilniuje, kuris yra mažiau nei 36 metrais nutolęs nuo Žemės sklypo-1, kuriame UAB „Lit-Invest“ statė Degalinę.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996-05-09 sprendimu Nr. 735V patvirtinta Degalinių ir autoplovyklų išdėstymo Vilniaus mieste ir jo perspektyvinės plėtros zonose schema (specialusis planas) nesuteikia teisės UAB „Lit-Invest“ nuomojamame Žemės sklype-1 turėti suskystintųjų dujų degalinės ir plovyklos, sprendimo 2 punkte yra nustatyta, kad pradėjus projektuoti degalinę, kiekviena konkreti degalinės vieta turi būti skelbiama spaudoje. Pareiškėjo žiniomis, jokio skelbimo spaudoje apie Degalinės projektavimą Žemės sklype-1 nebuvo ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998-02-12 sprendimu Nr. 246V patvirtintame Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane nustatyti Degalinės teritorijos tvarkymo sprendiniai nėra pakankami Degalinės įrengimui UAB „Lit-Invest“ nuomojamame sklype, kadangi Žvėryno šiaurinės dalies detalusis planas UAB „Lit-Invest“ nuomojamam Žemės sklypui-1 nepatvirtino visų privalomųjų detaliojo plano sprendinių. Pareiškėjo teigimu, detalusis planas UAB „Lit-Invest“ nuomojamam Žemės sklypui-1 nėra patvirtintas. Tik 2007-02-10 Lietuvos ryto dienraščio priede „Sostinė“ buvo paskalbta informacija apie pradėtą rengti 6 ha teritorijos, esančios tarp Ukmergės, Saltoniškių, Pieninės ir Paribio gatvių, detalųjį planą, kurio tikslas – sklypų ribų tikslinimas bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. Pabrėžė, kad nėra nei specialaus plano, kuriame butų numatyta, jog Žemės sklype-1 leidžiama statyti suskystintų dujų kolonėlę bei plovyklą, nei detaliojo plano, todėl atsakovo priimtas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas negali būti laikomas teisėtu.

Nurodė, kad Degalinė neatitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimų, nes laiptai į pareiškėjui priklausančią kavinę nėra įrengti, o laisvas praėjimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą-2 neužtikrintas, UAB „Lit-Invest“ servituto į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nustatyta tvarka neįformino.

Sąvade nurodyta ir tai, kad statytojas (užsakovas) – UAB „Lit-Invest“ – privalo atsižvelgti į gretimybes. 2003 m. kovo 26 - 27 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos leidimų komisijos protokole įrašyta pastaba, kad Degalinės statybos projektui nepritarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas. Minėtoje pastaboje nurodyta, kad neišlaikomi atstumai iki benzino kolonėlių ir rezervuarų, iki gyvenamojo namo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas aiškiai patvirtino, kad statybos leidimas buvo išduotas be jo suderinimo, dėl to šio departamento atstovas negalėjo ir neturėjo pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto.

Pabrėžė, kad pareiškėjui priklausantis administracinis pastatas (žmonių susitelkimo vieta) nuo UAB „Lit-Invest“ Degalinės suskystintų dujų rezervuaro yra nutolęs 37,92 metro, todėl pažeistas statybos techninio reglamento (toliau – ir „STR“) 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 12 reikalavimas, kad degalinių skystojo kuro kolonėlės ir požeminiai rezervuarai iki žmonių susitelkimo vietos negali būti arčiau nei 50 metrų, o nuo suskystintų dujų rezervuaro iki pastatų – 40 metrų atstumu.

Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2002-07-10 išduotame „Projektavimo sąlygų sąvade“ yra nurodyta ir speciali projektavimo sąlyga – „nustatyta tvarka atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamų vertinimą“ tačiau joks planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas Degalinės atžvilgiu nebuvo atliktas.

Degalinė neatitiko Degalinės (statinio) projekto reikalavimų, nes Degalinės statybos leidime yra nurodyta, kad leidžiamas Degalinės bendras plotas yra 154 kv.m., tuo tarpu statinio (Degalinės) pripažinimo tinkamu naudotis statiniu akte Degalinės plotas yra 184 kv.m..

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto valdybos 1995-01-12 sprendimu Nr. 82V, registracijos Nr. 000005, patvirtintame Žvėryno gyvenamojo rajono detaliajame plane, taip pat Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane nustatytas UAB „Lit-Invest“ žemės sklypo naudojimo būdas neprieštaravo degalinės statybai, taip pat Vilniaus miesto valdybos 1996-05-09 sprendimu Nr.735V patvirtintoje Degalinių ir autoplovyklų išdėstymo Vilniaus mieste ir jų perspektyvinės plėtros schemoje žemės sklype Ukmergės g. 130, Vilniuje, buvo numatyta jau projektuojama degalinė, buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys dėl degalinės statybos ir eksploatavimo, Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai priėmė sprendimą derinti statybos techninį projektą ir išduoti statybos leidimą degalinės statybai nerengiant detaliojo plano.

Pabrėžė, kad ginčijamą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas, todėl abejonės dėl minėto departamento pareigūno parašo Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole laikytinos neturinčiomis įtakos ginčijamo akto galiojimui.

1997-06-12 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje Nr.172 NO 1/97-13365 numatoma (11.2 sutarties punktas), kad nuomininkas įsipareigoja užtikrinti laisvą priėjimą ir įrengti naujus laiptus į kaimynystėje esančią kavinę. Šio įsipareigojimo nevykdymas nesietinas ir negali turėti įtakos VAVA patvirtinto pripažinimo tinkamu naudoti akto galiojimui.

Argumentas, kad degalinė yra pripažinta tinkama naudoti pažeidžiant teismo draudimą, laikytinas nepagrįstu, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovui UAB „Lit–Invest“ vykdyti degalinės su plovykla statybos darbus valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Ukmergės ir Paribio gatvių sankirtoje, Vilniuje, VAVA kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą prašydama išaiškinti, ar 2006-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006, apima ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros iniciavimą, taip pat, ar esant tokiai nutarčiai galima vykdyti pripažinimo degalinės su plovykla tinkama naudoti procedūrą, gavusi teismo atsakymą, kuriuo buvo įvardyta, kad sprendžiant laikinosios apsaugos priemones taikymą, nebuvo vertinamos aplinkybės dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros galimo iniciavimo, taip pat nesant draudimui tokią procedūrą vykdyti, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant UAB „Lit–Invest“ skundą, kurio reikalavimais buvo prašoma įpareigoti pripažinti statinį tinkamu naudoti, VAVA neturėjo pagrindo atsisakyti tęsti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą ir statinį pripažinti tinkamu naudoti.

Paaiškino, kad Vilniaus miesto valdybos 1995-03-16 potvarkiu Nr.690V buvo leista išnuomoti ne aukciono tvarka žemės sklypą Ukmergės g. ir Paribio g. sankirtoje degalinei statyti, 1995-04-21 parengta pažyma „Dėl žemės ribų nužymėjimo natūroje“, 1996-08-16 sudaryta valstybinė žemės nuomos sutartis Nr.219 N01/96-11052, kuria žemės sklypas buvo išnuomotas kitai veiklai plėtoti (degalinės statybai ir eksploatavimui). Su UAB „Lit - Invest“ dėl minėto sklypo valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr.172 NO 1/97-13365 sudaryta 1997-06-12, kurioje taip pat nurodoma, jog žemės sklypas išnuomojamas kitai paskirčiai (degalinei statyti ir eksploatuoti). Žemės sklypai UAB „Paribys“, kaip nekilnojamojo turto objektai yra suformuoti nuo 2003-12-01 ir nuo 2004-03-12, todėl argumentai dėl trečiųjų asmenų teisių pažeidimo turėjo būti išspręsti formuojant UAB „Paribys“ priklausančius žemės sklypus. Kadangi pareiškėja ir šioje byloje nepateikia įrodymų, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, kad ginčijamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas pažeidžia pareiškėjos interesus, darytina išvada, kad ginti pareiškėjos subjektines teises nėra pagrindo.

Degalinė atitinka privalomus statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, visi klausimai, kuriuos kelia skunde pareiškėjas, turėjo būti sprendžiami dar projektavimo sąlygų išdavimo ir paties projekto tvirtinimo stadijoje, o ne dabar, kai visi Degalinės statybos darbai jau yra atlikti pagal patvirtintą projektą ir galiojantį statybos leidimą.

Degalinė atitinka visus teritorijų planavimo dokumentu reikalavimus, LAND 1-98 reikalavimas dėl specialiojo plano parengimo negali būti taikomas suskystintų dujų degalinių atžvilgiu, Žvėryno šiaurinės dalies detalusis planas yra galiojantis ir nustato UAB „LIT-Invest“ nuomojamo valstybinis žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimą. Remiantis detaliajame plane pateiktais indeksų paaiškinimais, šis sklypas yra komercinės arba infrastruktūros paskirties, statinių aukštis jame neviršija V aukštų, o užstatymo tankis yra nuo 40 iki 60 procentų. Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane ir valstybinio žemės sklypo nuomos sutartyje nustatyti žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nebuvo keičiami projektuojant Degalinę valstybinės žemės sklype, todėl Degalinės statybai nereikėjo rengti naujo detaliojo plano.

Degalinė atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, nes pastate, esančiame adresu Ukmergės g. 128, Vilniuje, kuris yra šalia UAB „LIT-Invest“ nuomojamo valstybinio žemės sklypo, minėtos nuomos sutarties sudarymo metu veikė kavinė. Dėl šios priežasties į sutartį buvo įtrauktas 11.2. punktas, kuriame buvo įtvirtinta sąlyga – „užtikrinti laisvą priėjimą ir įrengti naujus laiptus į kaimynystėje esančią kavinę“. Atitinkamai ši sąlyga vėliau buvo perkelta ir į projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau 1999 metais nurodytas pastatas buvo privatizuotas ir vėliau, atlikus jo rekonstrukciją, jame buvusi kavinė buvo panaikinta. Šiuo metu pastatas priklauso pareiškėjui ir yra naudojamas kaip šaldytuvų ūkis, o ne maitinimo įstaigos veiklai.

Vykdydama valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas UAB „Lit-Invest“ vis dėlto parengė aplinkotvarkos techninį projektą, kurį 2003-04-11 suderino VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, kuriame buvo numatytas laisvas praėjimas ir naujų laiptų įrengimas, bet šio projekto UAB „Lit-Invest“ negalėjo įgyvendinti, kadangi žemės sklypas, per kurį buvo numatytas patekimas į nurodytą pastatą ir kuriame turėjo būti įrengti laiptai, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dieną priklausęs valstybei, 2004-09-15 buvo įsigytas pareiškėjo. Pabrėžė, kad skundžiamame akte yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pateiktas kartu su pareiškėjo skundu; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo G. Rupšio parašas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčyti.

UAB „Lit-Invest“ pataisius projektą pagal Nuolatinės statybos komisijos 2003-03-26 posėdžio protokole Nr. 9 nurodytas pastabas, t.y. įrengus atraminę sienutę bei gavus sutikimą dėl tvoros, Nuolatinė statybos komisija 2003-04-11 nusprendė pritarti Degalinės projektui. Pažymėjo, kad pareiškėjui priklausantis pastatas, esantis adresu Paribio g. 128, Vilnius, priskiriamas 3-4 atsparumo ugniai kategorijai ir, kaip nurodyta aukščiau, yra kitos (prekybos) paskirties (o ne bendro naudojimo, kaip teigia pareiškėjas), todėl projektuojant ir statant Degalinę buvo išlaikyti STR 2:06:01:1999 „Miestų, miestelių, kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 5.3. punkte numatyti minimalūs atstumai.

Nurodė, kad Degalinės statyba nepatenka į Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo priedėliuose nurodytus veiklų sąrašus, todėl netaikomas reikalavimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, buvo atlikta bendroji projekto ekspertizė. Šių procedūrų metu kompetentingos institucijos įvertino Degalinės galimą poveikį žmonėms, augalijai, dirvožemiui ir kitiems aplinkos komponentams, ir leido ją projektuoti.

Degalinė atitinka projekto reikalavimus, nes statybos eigoje statinio bendrieji rodikliai gali kisti. Pastatyto statinio bendrieji rodikliai yra nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, jeigu jie yra pakitę palyginus su rodikliais, nurodytais projektiniuose sprendiniuose, tačiau dėl to nesikeičia statinio naudojimo paskirtis, nepažeidžiami teritorijos planavimo dokumentai, statinio projektavimo sąlygų sąvadas, normatyvinių statybų techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, nekinta statinio laikančios konstrukcijos ir nedidėja gamybos pajėgumai, pakeistas projektas neeksportuojamas ir nepertvirtinamas. Pažymėjo, kad visi Degalinės statybos darbai buvo užbaigti dar iki 2006-04-14 nutarties, kuria buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, priėmimo, todėl ja nustatytas draudimas (vykdyti statybos darbus) prarado savo tikslingumą.

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nenustačius jokių trūkumų, 2006-05-10 potvarkiu Nr. (100)-II.l-1345 buvo sudaryta Komisija Degalinės pripažinimui tinkama naudoti, po Degalinės statybos sustabdymo jokių įrašų apie vykdomus statybos darbus Degalinės statybos darbų žurnale ar kitoje statybos dokumentacijoje nėra, valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos taip pat nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su vykdomais Degalinės statybos darbais.

Nurodė, kad statybos darbų sustabdymas ir statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra du atskiri vienas nuo kito nepriklausantys statybos proceso elementai, teismo nutartis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant vykdyti Degalinės statybos darbus, nėra ir negali būti kliūtis pripažinti Degalinę tinkama naudoti.

Paaiškino, kad pagal LVAT 2008-03-07 nutartį ginčo dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ribas apibrėžia statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai suteiktos kompetencijos ribos: tokiose bylose negali būti vertinami tie statinio projektavimo ir statybos darbai ir jų rezultatai, kuriuos tikrinti nėra pavesta Komisijai, ir kurių kontrolė atliekama ankstesnėse stadijose, bei nustatinėjami tie pažeidimai, kurių nustatymas nepriskirtas komisijos kompetencijai.

Taigi, atsižvelgiant į STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ tikslą, t. y. įvertinti, kaip statiniai atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją, konstatuotina, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, vertindama, ar statinys pripažintinas tinkamu naudoti, analizuoja ir vertina, ar statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus, o ne ar statinio projektas, statinio projekto rengimo dokumentai atitinka teisės aktų jiems nustatytus reikalavimus. Pareiškėjos teiginiai neva degalinės projektas ir degalinės projekto rengimo dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, todėl degalinė negalėjo būti priimta tinkama naudoti, yra nepagrįsti ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šie klausimai jau buvo tirti ir įvertinti statybos leidimo išdavimo byloje, kur Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A4-872/2005 nustatė, kad statybos leidimas išduotas teisėtai, tad ir minėti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundo 2009-01-21 papildyme cituoja ir remiasi šiuo metu galiojančiomis teisės aktų redakcijomis, o ne Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo patvirtinimo, degalinės projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo metu galiojusiomis įstatymų normomis ir redakcijomis. Pareiškėjo cituojamos Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d. 3 p., 23 str. 1 d. 8 p. bei 2 d., 22 str. 1 d. bei 2 str. 26 p., STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 79.7 p., STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 16 str. 3 pastraipos normos negaliojo tiems santykiams, kuriuos savo papildomame skunde nurodo pareiškėja. Pabrėžė, kad įstatymas atgal negalioja ir ankstesni teisės aktai daugelio pareiškėjos 2009-01-21 pateiktame skundo papildyme nurodytų aplinkybių nereglamentavo ir/arba reglamentavo ne taip, kaip pareiškėja 2009-01-21 pateiktame skundo papildyme nurodo.

Pripažįstant statinį tinkamu naudoti būtina nustatyti, ar tinkamai realizuoti statinio projektavimo dokumentų reikalavimai, ar statinys (degalinė su plovykla) pastatytas, nepažeidžiant projekto ir projekto rengimo dokumentų, o jei tokie pažeidimai padaryti – ar jie turi įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymo saugomiems interesams ir ar pagal savo pobūdį ir reikšmę sudaro pagrindą naikinti ginčijamą aktą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002-07-10 išduotame projektavimo sąlygų sąvade nurodyta, kad statytojas privalo įgyvendinti žemės nuomos sutartyje įvardintą sąlygą: „Užtikrinti laisvą praėjimą ir įrengti laiptus į kaimynystėje esančią kavinę. Sąlygą laisvam patekimui į gretimą sklypą nustatyta tvarka įforminti servitutu.“ Nurodytos sąlygos trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-07 nutartyje, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, pažymėjo, kad galimi statinio (degalinės su plovykla) pripažinimo tinkamu naudoti pažeidimai turi būti vertinami atsižvelgiant, ar iš tikrųjų turintys įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams ir ar pagal savo pobūdį ir reikšmę sudaro pagrindą naikinti ginčijamą aktą. Vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d., skundžiamas aktas gali būti panaikinamas tik jeigu jis yra neteisėtas iš esmės. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde, nei kituose procesiniuose dokumentuose nenurodė ir nepagrindė, jog 2006-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-2585 būtų neteisėtas ar dėl paminėtos aplinkybės pažeistų pareiškėjo teises.

Kaip nurodo ir pats pareiškėjas, Komisijos darbas buvo pratęstas iki 2006-12-30. Pažymėti, kad nei Statybos įstatyme, nei STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkoje“, nėra nustatyto draudimo pratęsti Komisijos darbo laiką. Sudarytos Komisijos veikimo laikas, kaip toks, Įstatyme nėra įtvirtintas kaip naikinamasis. Be to, potvarkyje dėl Komisijos sudarymo kalbama apie Komisijos darbo užbaigimo ir pripažinimo naudoti akto pateikimo tvirtinti terminus, o ne apie pačios Komisijos įgaliojimus atlikti pripažinimo procedūrą. Dėl šios priežasties Degalinės pripažinimo tinkama naudoti procedūros pratęsimas buvo pagrįstas ir teisėtas, o sudaryti naujos komisijos nebuvo jokio pagrindo. Dėl paminėtų argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009-06-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-68/2009, 2004-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-400/2004, 2009-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-325/2009), kadangi nebuvo jokio įgaliojimo trūkumų Komisijai veikti ir priimti pareiškėjo nepagrįstai skundžiamą 2006-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585. Teismas turi pagrindą vadovautis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis yra tapačios ar iš esmės panašios į jau išnagrinėtas bylas, tačiau nagrinėjamos bylos ginčo aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų ir jose priimtų nutarčių (sprendimų).

Pareiškėjas taip pat visiškai nepagrįstai ir iškraipydamas faktinę situaciją netinkamai aiškina pagal 1997-06-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 172 ir jos vėlesnius pakeitimus susiklosčiusius teisinius santykius. Pažymi, kad pačioje šioje sutartyje yra nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija UAB „Lit-invest“ išnuomojo valstybinę žemę 99 metams tikslinei paskirčiai – statyti degalinę. Šios paskirties ir pagrindinio žemės nuomos sutarties tikslo – statyti degalinę – valstybės institucijos, leisdamos projektuoti ir statyti, o vėliau ir pripažindamos degalinę tinkama naudoti, neatsisakė. Pareiškėjo teiginiai, kad UAB „Lit-Invest“ neturėjo teisės valdyti jam išnuomoto žemės sklypo, neatitinka paminėtos 1997-06-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 172 ir jos vėlesnių pakeitimų turinio bei byloje esančių įrodymų.

Pabrėžia, kad Degalinė atitinka projektavimo sąlygas. Pareiškėjas subjektyviai, remdamasis antstolio konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių jis paprašė, nepagrįstai teigia, kad pastatyta Degalinė yra dviejų aukštų. Degalinės, kaip statinio, inventorizacinį apibūdinimą ir jos faktinį bei teisinį statusą apibūdina VĮ Registrų centre registruota Degalinės su priklausiniais kadastro duomenų byla, UAB „Lit-Invest“ pateikta į bylą kartu su 2008-10-20 lydraščiu bei paaiškinimais apie projektavimo sąlygų chronologiją. Degalinės kadastro duomenų byloje nurodyta, kad ji yra 1 aukšto. Pareiškėjo teiginys, kad trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas nurodė, jog pastatas yra aukštesnis, nei pradžioje leista statyti, nėra tikslus, kadangi trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas paaiškino, kad pastatyta Degalinė atitiko projekto korektūrą, todėl visiškai pagrįstai buvo pripažinta tinkama naudoti, kokia buvo leista statyti.

Pastatyta Degalinė atitinka privalomus statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, Degalinė pastatyta laikantis projektavimo sąlygų sąvado reikalavimų Pareiškėjo nurodomos projektavimo sąvado sąlygos, dėl kurių nevykdymo Degalinė esą negali būti pripažinta tinkama naudoti, buvo nustatytos esant visiškai kitai faktinei situacijai, kuri šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi, kas atitinkamai daro tų sąlygų įgyvendinimą nebetikslingu ir, dėl paties pareiškėjo veiksmų, faktiškai ir teisiškai neįmanomu. Pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lit-Invest“ 2007-03-09 atsiliepime į pareiškėjo UAB „Paribys“ skundą (II t., b. l. 137) yra nurodyta, jog pareiškėjo nurodomos sąlygos dėl laisvo praėjimo užtikrinimo ir laiptų įrengimo bei servituto įforminimo į Degalinės projektavimo sąlygų sąvadą buvo įtrauktos remiantis anksčiau galiojusio 1997 m. birželio 12 d. valstybinės žemės sutarties Nr. 01/97-13365 sąlygomis. Tuo tarpu pastate, esančiame adresu Ukmergės g. 128, Vilnius (unikalus Nr. 1097-5014-3014), kuris yra šalia UAB „Lit-Invset“ nuomojamo valstybinio žemės sklypo, minėtos nuomos sutarties sudarymo metu veikė kavinė. Dėl šios priežasties į Sutartį buvo įtrauktas 11.2. punktas, kuriame buvo įtvirtinta sąlyga – „užtikrinti laisvą priėjimą ir įrengti naujus laiptus į kaimynystėje esančią kavinę.“ Atitinkamai ši sąlyga vėliau buvo perkelta ir į projektavimo sąlygų sąvadą. Tačiau 1999 metais nurodytas pastatas Ukmergės g. 128, Vilnius (unikalus Nr. 1097-5014-3014) buvo privatizuotas ir vėliau, atlikus jo rekonstrukciją, jame buvusi kavinė buvo panaikinta, ką patvirtina ir byloje esantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento patikrinimo vietos aktas, kuriame konstatuota, jog kavinės patalpų nerasta (II t., b. l. 96).

Iš UAB „Lit-Invest“ 2006-04-21 rašto Nr. 053 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriui matyti, kad vykdant 2002-07-10 specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai ir statybos sklypui tvarkyti sąvado Nr. 345 2 punkto reikalavimą „užtikrinti laisvą praėjimą ir įrengti laiptus į kaimynystėje esančią kavinę“ objekto „degalinė su plovykla Ukmergės ir Paribio gatvių sankirtoje“ užsakovas UAB „Lit-Invest“ aplinkotvarkos techniniame projekte (II t., b. l. 154) numatė įrengti taką su laipteliais pėsčiųjų patekimui į kavinę, buvusią pastate adresu Ukmergės g. 128. Pėsčiųjų takas su laiptais buvo suprojektuotas tuo metu buvusiame valstybinės žemės sklype ir 2003-04-08 suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja J. Riaubiškienė. Formuojant UAB „Paribys“ įsigyjamą žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 0101/0031:339, patekimas į jį numatytas iš Paribio gatvės, servitutas pėsčiųjų tako ir laiptų įrengimui tame sklype nenumatytas (V t., b. l. 17). Nepaisant to, Degalinės rangovas UAB „Detama“ 2006 m. balandžio 12 d. kreipėsi į pareiškėją su prašymu leisti atlikti laiptų ir praėjimo įrengimo darbus pagal minėtą aplinkotvarkos techninį projektą (2 t. b.l. 154), tačiau pareiškėjo atstovai pareiškė, jog nesutinka, kad UAB „Lit-Invest“ pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atliktų šiuos darbus (II t., b. l. 154). Visiškai nesuprantama yra pareiškėjo pozicija, kuomet jis reikalauja atlikti tam tikrus darbus, kurių atlikimui pats nedavė sutikimo. Todėl, iš esmės pasikeitus faktinei situacijai bei atsižvelgiant į paties pareiškėjo poziciją (iš esmės kurio interesais buvo nustatytos minėtos sąlygos), nagrinėjamų projektavimo sąlygų įgyvendinimas tapo nebetikslingas ir neįmanomas.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad projektavimo sąlygų reikalavimų nevykdymas turi įtakos jo teisėms ir interesams vystyti veiklą, ją keisti ir pan. Tokių savo teiginių Pareiškėjas niekaip nepatvirtina ir neįrodo. Pažymi, kad Degalinė yra vieša teritorija, kuria gali naudotis kiekvienas pageidaujantis, ji nėra aptverta jokia tvora, praėjimas pro degalinę yra laisvas, todėl servituto suteikiamos teisės pareiškėjui yra įgyvendintos. Be to, patekimas į pareiškėjui priklausantį sklypą yra numatytas ir suprojektuotas iš Paribio gatvės pusės, servitutas pėsčiųjų tako ir laiptų įrengimui tame sklype nėra numatytas (V t., b. l. 17).

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė projektavimo sąlygų sąvado reikalavimo „atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamų vertinimą teisės aktų numatyta tvarka“. Pažymi, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 200840-29 raštu Nr. VR-1.7-3576 į prašymą dėl informacijos pateikimo ginčo situacijoje pateikė atsakymą, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas Degalinės su plovykla techninio projekto apsauginę dalį derino remdamasis Laikinuoju aplinkosaugos normatyviniu dokumentu LAND 1-2003 „Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimai“ bei LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams“. Pati Degalinės su plovykla techninio projekto apsauginė dalis yra pateikta teismui kartu su 2008-10-20 lydraščiu „Dėl teismo pareikalautų dokumentų pateikimo“. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamento išvada Nr. 1462 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio aplinkai požiūriu“ patvirtina, kad poveikis aplinkai pagal LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymą buvo atliktas tvirtinant Žvėryno šiaurinės dalies detalųjį planą (4 t. b. l. 71, adm. bylos I-413-5/2005 I t., b. l. 86). Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002-03-13 išvados Nr. I-1146 reikalavimai „Dėl projekto rengimo ir projektavimo sąlygų“ buvo išlaikyti.

Pareiškėjo aiškinimai, kad Degalinė neatitinka teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, kad yra pastatyta neturint detalaus plano ir pan. yra nepagrįsti, be to, šie pareiškėjo motyvai yra nereikšmingi bylai ir nenagrinėtini, nes yra išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. A4-872/2005, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl Degalinės statybos leidimo panaikinimo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-07 nutartyje, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad „ginčo dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ribas apibrėžia Komisijai suteiktos kompetencijos ribos: tokiose bylose negali būti vertinami tie statinio projektavimo ir statybos darbai ir jų rezultatai, kuriuos tikrinti nėra pavesta Komisijai, ir kurių kontrolė atliekama ankstesnėse stadijose, bei nustatinėjami tie pažeidimai, kurių nustatymas nepriskirtas Komisijos kompetencijai. <...> Išduodant statybos leidimą tikrinama, ar atitinka teisės aktų reikalavimus statinio projektas, o pripažįstant statinį tinkamu naudoti – ar tinkamai realizuoti statinio projektavimo dokumentų reikalavimai.“ Kitaip tariant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. A4-872/2005 išnagrinėjo ir pripažino, kad Degalinės projektavimo dokumentai ir projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl teritorijų planavimo dokumentų reikalavimai nėra šios bylos ginčo dalykas, kuo nepagrįstai savo apeliaciniame skunde remiasi pareiškėjas. Kita vertus, pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodo, kad Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane nustatyti Degalinės teritorijos tvarkymo sprendiniai nėra pakankami. Pažymi, kad Žvėryno šiaurinės dalies detalusis planas yra galiojantis ir nustato UAB „Lit-Invest“ nuomojamo valstybinis žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimą. Remiantis detaliajame plane pateiktais indeksų paaiškinimais, šis sklypas yra komercinės arba infrastruktūros paskirties, statinių aukštis jame neviršija V aukštų, o užstatymo tankis yra nuo 40 iki 60 procentų. Todėl Pareiškėjo teiginys, kad negali būti laikoma, jog detalusis planas valstybiniam žemės sklypui buvo patvirtintas, yra visiškai nepagrįstas.

Vadovaujantis Degalinės projektavimo dokumentų rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2-3 dalimis, žemės sklypo detalusis planas nerengiamas tais atvejais, kai vykdant statybos darbus, statomi pastatai ar įrenginiai nekeičia detaliajame plane ar žemės sklypo naudojimo dokumentuose nustatytų sklypo naudojimo būdo ir jo tvarkymo reikalavimų. Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane ir valstybinio žemės sklypo nuomos sutartyje nustatyti žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nebuvo keičiami projektuojant Degalinę valstybinės žemės sklype, todėl Degalinės statybai nereikėjo rengti naujo detaliojo plano. Tuo tarpu detaliajame plane nenustatyti privalomieji statinio projektavimo reikalavimai (inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, nustatančios statinio architektūros ir statybos sklypo urbanistinius reikalavimus, kt.) buvo numatyti Degalinės projektavimo sąlygų sąvade (Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis, STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 25 punktas), taigi, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad žemės sklypui nebuvo nustatyti visi privalomieji sprendiniai. Be to, pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojančiomis šiuo metu ir negaliojusiomis pradedant rengti Degalinės techninį projektą (įskaitant ir LAND 1-98 „Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai“ ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-07 nutartyje jau yra pažymėjęs kartą šioje byloje, kad ginčo teisiniam santykiui turi būti remiamasi teisės aktais, galiojusiais Degalinės projektavimo darbų pradėjimo laikotarpiu. Taigi pareiškėjo motyvai dėl Degalinės teritorijos planavimo dokumentų yra nei faktiškai, nei teisiškai visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad vieno ar kito nekilnojamojo daikto (ypatingai, kai tai yra žemės sklypas) naudojimo galimybes apsprendžia jo teisinis režimas, lemiamas vietovės, greta esančių objektų ir kitų teritorijų planavimo tikslų ir krypčių. Atitinkamo žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto teisinis režimas, numatantis atitinkamus ribojimus dėl nekilnojamojo daikto vystymo, negali būti laikomas teisių pažeidimu, kaip teigia pareiškėjas, nes tokiu atveju iš esmės yra neigiamas teritorijų planavimo tikslingumas bei teisėtų lūkesčių principas, kartu reiškiantis, kad turi būti gerbiamos galiojusiais teisės aktais sukurtos teisės bei savininkų nuosavybė į nekilnojamuosius suformuotus daiktus, atitinkamai galioja taisyklė „kas pirmas yra laike, tas pirmas ir teisėje“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-28 sprendime visiškai pagrįstai yra nurodyta, kad ieškovas nuosavybės teises į besiribojantį su atsakovu žemės sklypą įgijo 2004-09-19, kai statybos leidimas buvo išduotas ir viešai paskelbtas, o Degalinės statyba gretimame žemės sklype buvo faktiškai pradėta 2004-06-15. Pareiškėjas, be 2004-09-19 įsigyto žemės sklypo, tuomet šalia turėjo ir pastatą (Ukmergės g. 128, Vilniuje) ir jame vykdė atitinkamą veiklą, todėl Degalinės statybos darbus turėjo pastebėti dar 2004-06-15. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, kaip apdairus asmuo, dar ikisutartiniuose santykiuose turėjo ir galėjo žinoti apie gretimame sklype vykdomą statybą ir ją apibrėžiančius dokumentus – 2003-04-16 statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS ir projektą, susipažinti su jais ir priimti atitinkamą sprendimą dėl tikslingumo įsigyti žemės sklypą ir vykdyti jame norimą veiklą. Degalinės apsaugos zonos atstumai atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus

Pagal LR Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių susisiekimo sistemos“ reikalavimus atstumai yra išlaikyti, ką pagrįstai konstatavo ir pirmos instancijos teismas savo 2009-07-03 sprendime. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 40.5 p., „naudotis žeme, kurioje įrengti suskystintų dujų įrenginiai ir dujotiekiai, be raštiško eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama statyti gyvenamuosius namus, turinčius langų ar durų į požeminių suskystintų dujų rezervuarų pusę. Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip: 10 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų“. Trečiojo suinteresuoto asmens Degalinė nėra laikoma suskystintų dujų pilstymo stotimi ar vien tik dujų degaline, tai naftos produktų Degalinė, kurioje įrengti keletas suskystintų dujų įrenginių – požeminis 10 kubinių metrų dujų rezervuaras ir dujų užpylimo kolonėlė. Taigi Degalinės apsaugos zonos reikalavimai, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 40.5 p., yra išlaikyti, o pareiškėjas nepagrįstai remiasi LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 51 p., STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių susisiekimo sistemos“ 5.5 p. nuostatomis, numatančiomis 40 metrų atstumą. Pažymi, kad paminėtas 40 metrų atstumas negali būti ginčo atveju taikomas ir dėl to, kad netenkinamos dvi esminės paminėtų nuostatų taikymo sąlygos: bendra suskystintų dujų rezervuarų talpa iki 100 kubinių metrų ir maksimali vieno suskystintų dujų rezervuarų talpa – 25 kubiniai metrai. Ginčo atveju, kaip yra nustatyta, ir pareiškėjas to neginčija, trečiojo suinteresuoto asmens Degalinėje įrengtas tik vienas dujų rezervuaras, kurio talpa 10 kubinių metrų. Taigi nėra teisinio pagrindo 40 metrų atstumo taikymui, o ir pats rezervuaras, būdamas nutolęs nuo pareiškėjo pastato 37, 92 metrais, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina priešgaisrinę apsaugą iki pareiškėjo pastato, ką konstatavo Vilniaus PGT atstovai tvirtindami Degalinės projektą ir pripažindami jį tinkamu naudoti.

Architektai, braižydami kaimyninio žemės sklypo Ukmergės g. 126, Vilniuje, (priklausančio ne Pareiškėjui) pastatų projektinius sprendinius – 40 metrų atstumo apsaugos zoną numato tik kai dujų Degalinėje yra įrengti dujų rezervuarai, kurių bendra talpa iki 100 kubinių metrų, o maksimali vieno suskystintų dujų rezervuaro talpa – ne mažiau kaip 25 kubiniai metrai. Degalinė pastatyta nepažeidžiant gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės normų.

Visiškai nereikšmingi ginčui, be to, klaidinantys yra pareiškėjo motyvai dėl 1,8 metrų priešgaisrinės sienutės įrengimo iki pareiškėjui nepriklausančio gyvenamojo namo Ukmergės g. 128/2, Vilniuje. 2003 m. kovo 26 d. įvykusiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje (t.y. išduodant statybos leidimą) Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas pareiškė pastabą dėl minimalių atstumų nuo benzino kolonėlių ir rezervuarų iki gyvenamojo namo, adresu Paribio g. 2/128, Vilnius, nesilaikymo. Pabrėžia, kad komisijos posėdyje kalba ėjo ne apie dujų rezervuaro atstumą iki pareiškėjui priklausančio pastato, o apie benzino kolonėlių ir jų rezervuarų atstumą nuo visiškai kitoje vietoje esančio gyvenamojo pastato. Pažymi, kad taisydama projektą pagal Nuolatinės statybos komisijos pastabas, UAB „Lit-Invest“ prie sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, ribos suprojektavo ir suvestiniame inžinerinių tinklų plane pažymėjo atraminę sienutę. Atraminė sienutė buvo įrengta kaip kompensacinė priemonė, kurią numato Degalinės su plovykla projekto rengimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnis ir LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 199 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo 2002 m. rugsėjo 11 d. redakcijos 19 punktas. Atraminės sienutės suprojektavimui 2003 m. balandžio 4 d. pritarė Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas V. Birgevičius. Vykdant Nuolatinės statybos komisijos pastabas, 2003 m. balandžio 8 d. buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos J. Riaubiškienės suderinimas dėl mūrinės tvoros suprojektavimo. UAB „Lit-Invest“ pataisius projektą pagal Nuolatinės statybos komisijos 2003 m. kovo 26 d. posėdžio protokole Nr. 9 nurodytas pastabas, t.y. įrengus atraminę sienutę bei gavus sutikimą dėl tvoros. Nuolatinė statybos komisija 2003 m. balandžio 11 d. nusprendė pritarti Degalinės projektui. Pareiškėjo teisių atraminės sienutės įrengimas niekaip nelemia, be to, jos įrengimas, kaip teismo posėdyje patvirtino Vilniaus PGT atstovas G. Rupšys, pasirašęs ginčijamą 2006-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585, yra leidžiamas teisės aktų kaip papildomų priešgaisrinės saugos reikalavimą užtikrinimas. Pareiškėjo į bylą pateiktas ne teismo 2009-04-22 ekspertizės aktas yra sudarytas pareiškėjo prašymu ir pagal jo pateiktą specialistams informaciją, šiame akte padarytos išvados pripažįstant, kada neturima informacijos dėl apsauginės sienutės parametrų taip pat gaisrinių situacijų vertinimą, todėl neva reikalavimai nebuvo išlaikyti.

Pareiškėjas šioje byloje prašo panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Statinio pripažinimą tinkamu naudoti reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad pastatytų, rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Nagrinėjamoje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas Statybos techninio reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir STR 1.11.01:2002), kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo degalinės projektavimo darbus pradėjo iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 665, keitusio 2002 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 242, įsigaliojimo, sprendžiant byloje nagrinėjamą ginčą taikytina pirminė šio įsakymo redakcija (2004 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-19 2 punktas). STR 1.11.01:2002 9.6 punkte nustatyta, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti – tai nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktą privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai - teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai; projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami); statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai), pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją (STR 1.11.01:2002 2 punktas). Detaliau Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos (toliau- ir Komisija) funkcijos apibrėžtos STR 1.11.01:2002 16 punkte, pagal STR 1.11.01:2002 16.1 punktą Komisijos nariai pagal kompetenciją privalo patikrinti, kaip statinys atitinka esminius statinio reikalavimus, projektą, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, normuojamus atstumus tarp statinių bei tarp statinių ir sklypo ribų, taip pat reikalavimus pritaikyti statinį specifiniams invalidų poreikiams.

Atstumus tarp pastatų ir kitų statinių bei sklypo ribos reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatos.