Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. patikslintą skundą atsakovei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Socialinės ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2024 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. SS-20 ir Alytaus teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. STS-6831 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo 2023 m. spalio 4 d. prašymo pagrindu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Alytaus teritorinis skyrius atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą. Alytaus teritorinis skyrius 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. STS-6831, įvertinęs medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, nustatė 50 proc. darbingumo lygį; darbingumo lygio terminą nuo 2023 m. spalio 4 d. iki (duomenys neskelbtini), iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Sprendime nurodė, kad nustatyta darbingumo priežastis pagal tvarkos aprašą 27.1 ligos ar būklės punktą, sprendimas priimtas 2023 m. spalio 31 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-4082 pagrindu (1 t., b. l. 50–51, 107–115).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-417 nuo 2024 m. sausio 1 d. biudžetinė įstaiga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizuota jungimo būdu, ją prijungiant prie biudžetinės įstaigos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – ir kuriam perėjo visos reorganizuojamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teisės ir pareigos.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21RE1-(AG1-32/10-2024) skundą atmetė.

Pareiškėjas į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – Agentūros Šiaulių I teritorinio skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. DPS-1782 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (2 t., b. l. 20–21), Agentūros Šiaulių I teritorinio skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. STS-15874 dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio termino (2 t., b. l. 22–24), Agentūros Šiaulių I teritorinio skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. STS-15875 dėl pagalbos koordinavimo poreikio (2 t., b. l. 25–26), Agentūros Šiaulių I teritorinio skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. STS-15873 dėl dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (2 t., b. l. 27–30) kopijas.

Agentūros Šiaulių I teritorinio skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. STS-15873 nustatė pareiškėjui 35 proc. dalyvumo lygį ir 65 proc. netekto dalyvumo lygį, dalyvumo lygio terminą nustatė nuo 2025 m. spalio 28 d. neterminuotai.

Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio nustatymo metu galiojantys teisės aktai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019 nurodė, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba (Agentūra) atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę.

Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintojas. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintoją dalyvauti nustatant darbingumo lygį.

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 1 punktą, darbingumo lygis gali būti nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.

Įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo ginčui aktualiu laikotarpiu įgyvendino Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija).

Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, NDNT priima, įvertinusi šiuos kriterijus: 3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; 3.2. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti.

Remiantis Kriterijų aprašo 4 punktu, bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu (pateikta klausimyno forma), vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują ir būti savarankiškam.

Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento.

Nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro atsakovės atliktas vertinimas nustatant pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2023 m. spalio 4 d.

Pažymėtina, kad byloje įrodymų, kad pareiškėjas teikė prašymą Tarnybos teritoriniam skyriui pildant Klausimyną dalyvauti kartu su vertėju, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta, nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas atsakovei raštu ar žodžiu teikė prašymą dėl Klausimyno pildymo jam dalyvaujant asmeniškai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti buvo pritaikyti Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai ir nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateikti dokumentai apie pareiškėjos sveikatos būklę yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai (įrodymai), kuriais remiantis gali būti įvertintos bei nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su asmens darbingumo lygio nustatymu.

Alytaus teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 31 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-4082 pažymėta, kad pagrindinės diagnozės pagal TLK-10-AM klasifikatorių (duomenys neskelbtini); gretutinės diagnozės – (duomenys neskelbtini); diagnozės, kurios atitinka darbingumo lygio kriterijus nuo 0 iki 80 procentų: (duomenys neskelbtini). Vertinimo akto 9 punkte nurodoma, kad atliekamas pakartotinis vertinimas (1 t., b. l. 107).

2023 m. spalio 31 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-4082 25 punkte nustatytas 50 proc. bazinis darbingumo lygis pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 10.1 papunktį – 90 proc. atsižvelgus į diagnozes (duomenys neskelbtini), pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 20.1 papunktį – 85 proc. atsižvelgus į diagnozes (duomenys neskelbtini), pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 80.18.5 papunktį – 50 proc. atsižvelgus į diagnozes (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109). Prie kiekvieno iš taikomų Kriterijų aprašo 1 priedo papunkčių ir jų procentinės reikšmės pateiktas paaiškinimas, remiantis pareiškėjos sveikatos būkle, jo veikla ir gebėjimu dalyvauti.

Sprendimų kontrolės skyrius, įvertinęs Alytaus teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. STS-6831 pagrįstumą, 2024 m. sausio 2 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3506 25 punkte nustatė pareiškėjo 50 proc. bazinio darbingumo lygį vadovaudamasis tapačiais Kriterijų aprašo papunkčiais, t. y. 1 priedo 10.1, 20.1 ir 80.18.5 papunkčiais, bei pateikė jų taikymo paaiškinimus (1 t., b. l. 84). Sprendimų kontrolės skyriaus 2024 m. sausio 2 d. darbingumo lygio vertinimo akto 31 punkte nurodoma, kad paliktas galioti 2023 m. spalio 31 d. Alytaus teritorinio skyriaus sprendimas, akto Nr. DL-4082, nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus, kadangi sveikatos sutrikimai yra lėtinio pobūdžio, būklės pasikeitimas mažai tikėtinas, išlieka nesikeičiantis anatominis defektas, asmuo (duomenys neskelbtini), nė vienas gydytojas specialistas nenurodo kitų pagalbinių priemonių nuolatinį naudojimą judant ((duomenys neskelbtini) pacientas juda nevaržomai, dinamiškai. Gali įveikti neribotą atstumą bet kokioje aplinkoje). Nevertinta kitos diagnozės žemesniais kriterijų papunkčiais, nes specialistų konsultacijų aprašyta funkcinė būklė neatitinka šių papunkčių. Būklė (duomenys neskelbtini) vertinama vienkartine verte Kriterijų XVI.80.18.5 papunkčiu – BDL 50 proc. (1 t., b. l. 89).

Pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo 12.6 papunktį, darbingumo lygis nustatomas asmeniui nedalyvaujant, kai darbingumo lygis vertinamas pakartotinai. Šiame papunktyje nustatytu atveju Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas pildomas ir su jo rezultatais asmuo ar jo atstovas supažindinamas susisiekus elektroninių ryšių priemonėmis. Asmuo gali būti pakviestas atvykti į NDNT dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį, jei pildant Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną elektroninių ryšių priemonėmis kyla abejonių dėl asmens ar jo atstovo teikiamos informacijos teisingumo. Tai, kad Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas užpildytas ir su jo rezultatais asmuo ar jo atstovas supažindintas elektroninių ryšių priemonėmis, pažymima Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno pastabose. Šio papunkčio nuostatos netaikomos, jei asmuo ar jo atstovas išreiškia norą (raštu arba žodžiu) atvykti į NDNT dalyvauti pildant Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas 2023 m. spalio 5 d. užpildytas Alytaus teritorinio skyriaus specialistei su pareiškėju bendraujant telefonu, su jo rezultatais pareiškėjas supažindintas telefonu. Šios aplinkybės nurodytos 2023 m. spalio 31 d. darbingumo lygio vertinimo akte (1 t., b. l. 114). 2023 m. spalio 5 d. klausimyne ši aplinkybė nenurodyta (1 t., b. l. 118–137), tačiau pareiškėjas patikslintame skunde ir bylą nagrinėjant Komisijoje patvirtino, kad klausimynas buvo užpildytas bendraujant (užduodant klausimus) telefonu ir jis buvo supažindintas su jo rezultatais.

Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad klausimyno pildymas elektroninių ryšių priemonėmis nulėmė nepagrįstų ir klaidingų išvadų priėmimą Tarnybai ir Agentūrai sprendžiant dėl jo darbingumo lygio. Teismas daro išvadą, kad klausimyno pastabose nepažymint, jog klausimynas užpildytas ir su jo rezultatais asmuo ar jo atstovas supažindintas elektroninių ryšių priemonėmis, yra procedūrinis pažeidimas, nesudarantis pagrindo pripažinti, kad klausimynas užpildytas netinkamai.

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikant Kriterijų aprašo 1 priedo 10.1, 20.1 ir 80.18.5 papunkčius buvo remtasi pareiškėjo asmens byloje esančia medicinine dokumentacija ir nustatytomis diagnozėmis. Aplinkybes apie pareiškėjo sveikatos būklę ir jam sveikatos priežiūros specialistų nustatytas diagnozes patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai (siuntimai, atsakymai į siuntimus). Agentūra nurodo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas pakartotinai pildytas nebuvo, kadangi, įvertinus medicininiais dokumentais patvirtintus asmens funkcinius sutrikimus, nekilo abejonių dėl Tarnybos teritorinio skyriaus užpildyto klausimyno pagrįstumo.

Pažymėtina, kad ginčo darbingumo lygio vertinimo aktuose išsamiai pagrįsta, kodėl pareiškėjo atveju dėl kiekvieno iš reikšmingų darbingumo lygiui ligų ir sutrikimų nebuvo pasirinkta taikyti žemesnė procentinė reikšmė (25 punktas), išvardintos pagrindinės ir gretutinės diagnozės (18–19 punktai), išsamiai aprašyta sveikatos būklė ir organizmo funkciniai sutrikimai (21 punktas), išvardintos sveikatos priežiūros specialistų išvados, kurios buvo įvertintos (23 punktas).

Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie sveikatos būklę, jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojų specialistų nustatytas diagnozes, tarp jų ir duomenis apie (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6–17; 2 t., b. l. 3–5). Dalis pateiktų dokumentų yra surašyti po skundžiamų sprendimų priėmimo.

Nustatyta, kad Alytaus teritorinis skyrius ir Agentūra dėl diagnozių (duomenys neskelbtini) pritaikė Kriterijų aprašo 1 priedo 10.1 papunktį, kurio procentinė reikšmė 90 proc., kadangi nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Alytaus teritorinis skyrius ir Agentūra vadovavosi 2022 m. spalio 11 d., 2023 m. balandžio 24 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2023 m. rugsėjo 19 d. neurologo konsultacijų ir siuntimo į Tarnybą duomenimis.

Bylos duomenys patvirtina, kad vertinant pareiškėjo darbingumo lygį ginčo atveju, atsakovei turėjo informaciją apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) iš 2023 m. balandžio 24 d. ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymų ir galėjo ją įvertinti nustatydama darbingumo lygį (Komisijos b. l. 100, 103).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad, įvertinus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, nustatyti 38 balai, kurie, vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, atitinka koeficientą 1. Remiantis Kriterijų aprašo 11 punktu, įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (darbingumo lygio vertinimo akte nustatyti bazinio darbingumo 50 proc. padauginti iš koeficiento 1). Pagal Tvarkos aprašo 27.1 papunktį, nustatyto darbingumo priežastis: ligos arba būklės.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, pažymi, kad atsakovė, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, ir t. t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo (dalyvumo) lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamu laikotarpiu.

Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro (žr. LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-438-552/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio (medicininio) įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad jo sveikatos būklė Alytaus teritorinio skyriaus atlikto darbingumo lygio vertinimo metu atitiko Kriterijų aprašo 1 priedo nustatytus kriterijus dėl sutrikimų, atitinkančių žemesnį nei 50 proc. darbingumo lygį, bei paneigtų atsakovės išvadas tuo klausimu, nepateikė. Kaip minėta, norint įvertinti duomenis iš medicinos srities, reikia pritaikyti ir specialias mokslo žinias iš medicinos srities. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbingumo lygį nustatė specialistai, turintys reikiamų žinių šioje srityje, remdamiesi informacija, esančia medicininiuose dokumentuose, t. y. remdamiesi pirmine ir leistina informacija. Todėl norint paneigti jų išvadų pagrįstumą, turėtų būti naudojami tokio pat pobūdžio įrodymai. Kadangi pareiškėjas tokių įrodymų (medicinos specialistų išvadų, ekspertizių aktų ir kt.) teismui nepateikė, todėl teiginiai, kad jo atžvilgiu turi būti nustatomas žemesnis darbingumo lygis, yra neįrodyti ir nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog klausimyną pildę darbuotojai (specialistai) be pagrindo pagerino darbingumo lygį, t. y. buvo konstatuota, kad jo sveikatos būklė yra geresnė nei ji faktiškai yra.

Iš Kriterijų aprašo 2 priedo matyti, kad Klausimynas, tai yra standartinės formos anketa, kurios duomenis sudaro informacija apie asmens gebėjimą atlikti profesinę veiklą bei asmens fizines galimybes, kurie iš esmės atitinka arba turi atitikti asmens sveikatos būklę užfiksuotą medicininiuose dokumentuose. Byloje duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad Klausimyne nurodyti duomenys neatitinka pareiškėjo sveikatos būklės užfiksuotos medicininiuose dokumentuose, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo dėl Klausimyno neobjektyvumo.

Ginčijami sprendimai aiškiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Iš ginčijamų sprendimų pareiškėjas iš esmės galėjo (turėjo) suprasti jų faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamų sprendimų motyvai ir jis nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad teritorinio skyriaus ar Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Alytaus teritorinio skyriaus ir Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu palikdamas galioti teritorinio skyriaus nustatytą darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos.

Komisija, palikdama nepakeistą Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus atmetamas kaip nepagrįstas. Komisijos 2024 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 21RE1-(AG1-32/10-2024) paliekamas nepakeistas.

Atmetus pagrindinius reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė prašymą priteisti 133,33 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas, todėl, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi ir CPK 96 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo valstybei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. patikslintą skundą atmesti.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.