- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1877-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18854-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- UAB „VITI turto fondas“
- Kreditorius
- R. J., S. Ž.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „VITI turto fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „VITI turto fondas“ skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. Č., išieškotojai R. J., S. Ž., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio V. Č. 2014-04-30 patvarkymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00502. Nurodė, kad areštuodamas skundžiamame patvarkyme nurodytą turtą, antstolis 2014-03-25 turto arešto akte neįkainojo areštuoto turto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pažeisdamas įstatyme nustatytą reikalavimą. Nei skolininkas, nei išieškotojai neturėjo galimybės sutikti arba nesutikti su įkainoto turto verte. Dėl įkainojimo vertės skolininkui ar išieškotojui nereiškiant pretenzijų, ekspertizės skyrimas yra beprasmis ir nereikalingas procesinis veiksmas, reikalaujantis papildomų vykdymo išlaidų, kurias privalo apmokėti skolininkas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė, nei išieškotojams išieškotina suma. Pažymėjo, jog ekspertizės skyrimas dėl turto įkainojimo šioje situacijoje neapgina nei išieškotojo, nei skolininko interesų.
Antstolis V. Č. 2014-05-30 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo UAB „VITI turto fondas“ skundą motyvuodamas tuo, kad antstolis nėra nekilnojamojo turto vertinimo specialistas, todėl jis neturi galimybių nustatyti maksimaliai artimą esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainą. Nurodė, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Ekspertizės skyrimas yra būtinas veiksmas siekiant tiksliai nustatyti turto rinkos vertę ir tokiu būdu, vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, užtikrinti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-16 nutartimi pareiškėjo UAB „VITI turto fondas“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas iš vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00503 esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-25 išrašo nustatė, kad prekybos patalpų, (duomenys neskelbtini), 2000-11-15 nustatyta vidutinė rinkos vertė 71 567 Lt. Teismas nurodė, kad per 14 metų nekilnojamojo turto rinkos kainos pasikeitė iš esmės, todėl šiuo kriterijumi vadovautis antstolis neturėjo pagrindo. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad antstolis galėjo vadovautis VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamais duomenimis, pagal kuriuos minėtų patalpų vidutinė rinkos vertė yra 270 000 Lt, mokestinė vertė – 271 000 Lt, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas atliko vidutinės rinkos vertės ir mokestinės vertės paieškas pagal unikalų numerį ir jam buvo pateiktas atsakymas pagal verčių žemėlapius, galiojančius nuo 2014-01-01. Teismas pažymėjo, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje ir 677 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, teismas nurodė, kad antstolis, įvykdęs CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytą įkainojimo procedūrą ir suabejojęs nustatyta areštuoto turto verte, taip pat skiria ekspertizę. Antstolio abejonės pagrindu gali būti, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kainų nepastovumas rinkoje, taip pat specialių žinių būtinumas vertinant specifinius objektus. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad antstolis pagrįstai vykdomojoje byloje paskyrė ekspertizę areštuoto skolininko nekilnojamojo turto vertei nustatyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „VITI turto fondas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio V. Č. 2014-04-30 patvarkymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00502. Nurodo, kad antstolis V. Č. turėjo visas galimybes įvertini turtą arešto metu, tačiau nesikreipė į turto savininką UAB „VITI turto fondas“ dėl areštuojamo turto faktinės apžiūros ir įvertinimo. Skolininkas nedalyvavo turto arešto procese, nes antstolis apie tai nebuvo pranešęs skolininkui. Tokiu būdu antstolis ne tik pažeidė CPK 677 straipsnio 3 dalį ir CPK 678 straipsnį, bet taip pat nepagrįstai nepasinaudojo galimybe apžiūrėti turtą ir jį įvertinti rinkos kainomis pagal faktinę jo būklę ir kitus kriterijus. Be to, nei antstolis patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti UAB „VITI turto fondas“ skundą, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kokios aplinkybės lėmė, kad antstoliui kilo abejonių dėl turto vertės. Antstolis neišnaudojo visų įmanomų priemonių objektyviai įkainoti areštuotą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis nėra nekilnojamojo turto vertinimo specialistas, todėl jis neturi galimybių nustatyti maksimaliai artimą esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0116/14/00503 ir Nr. 0116/14/00505 medžiagos nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-03-07 vykdomąjį raštą Nr. 2-5302-302/2011 dėl 122 168,12 Lt akcijų kainos ir palūkanų sumos (vykdomoji byla Nr. 0116/14/00503) bei Vilniaus apygardos teismo 2014-03-07 vykdomąjį raštą Nr. 2-5302-302/2011 dėl 6 300 Lt bylinėjimosi išlaidų (vykdomoji byla Nr. 0116/14/00505) išieškojimo iš skolininko UAB „VITI turto fondas“ išieškotojo R. J. naudai. Antstolis 2014-03-25 priėmė patvarkymą areštuoti skolininkui priklausantį turtą (v. b. l. 18). Antstolis areštavo skolininko pinigines lėšas (v. b. l. 26-37), tačiau jų nepakako visai išieškomai sumai padengti (v. b. l. 42, 49-51, 55). 2014-03-25 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 67,70 kv.m, ir 1082/10000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 47,77 kv.m (v. b. l. 56-57). Šiame turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas – 141 860,12 Lt, tačiau areštuotų daiktų vertė nenurodyta, o nurodyta, kad turtas bus įvertintas įstatymų nustatyta tvarka. 2014-04-30 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0116/14/00503, kuriuo paskyrė ekspertizę prekybos patalpų, esančių Gedimino pr. 41, Vilniuje, kurių bendras plotas 67,70 kv.m, vertei nustatyti; ekspertizę pavedė atlikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ (v. b. l. 43). 2014-05-26 antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) UAB „VITI turto fondas“ skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio V. Č. 2014-04-30 patvarkymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00503. Antstolis V. Č. 2014-05-30 patvarkymu pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0116/14/00503 ir Nr. 0116/14/00505 persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas 2014-06-16 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų taip pat atmetė. Pareiškėjas UAB „VITI turto fondas“, nesutikdamas su minėta 2014-06-16 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolis V. Č. nepagrįstai paskyrė areštuoto turto ekspertizę, nes antstolis turėjo visas galimybes įvertini turtą arešto metu, tačiau nesikreipė į turto savininką UAB „VITI turto fondas“ dėl areštuojamo turto faktinės apžiūros ir įvertinimo. Taip pat pažymi, jog nei antstolis patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti UAB „VITI turto fondas“ skundą, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kokios aplinkybės lėmė, kad antstoliui kilo abejonių dėl turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Pažymėtina, jog vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas areštuoto turto rinkos kainą siekia pagrįsti remdamasis 2014-03-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad prekybos patalpų, esančių Gedimino pr. 41, Vilniuje, 2000-11-15 nustatyta vidutinė rinkos vertė – 71 567 Lt (v. b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismas šioje vietoje sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per 14 metų nekilnojamojo turto rinkos kainos pasikeitė iš esmės, todėl šiame išraše nustatyta areštuoto turto vidutine rinkos verte vadovautis antstolis neturėjo pagrindo. Per praėjusį laikotarpį nekilnojamojo turto rinkoje įvyko esminių pokyčių – turto kaina augo, vėliau dėl pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykusios krizės krito – tai visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010, 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011, kt.). Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis galėjo vadovautis VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamais duomenimis, pagal kuriuos minėtų patalpų vidutinė rinkos vertė yra 270 000 Lt, mokestinė vertė – 271 000 Lt. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, pareiškėjas atliko vidutinės rinkos vertės ir mokestinės vertės paieškas pagal unikalų numerį ir jam buvo pateiktas atsakymas pagal verčių žemėlapius, galiojančius nuo 2014-01-01. Pažymėtina, jog tiek 2014-03-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, tiek pagal VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamus duomenis areštuotų patalpų vertės (71 567 Lt ir 270 000 Lt) yra labai skirtingos, nustatytos masinio vertinimo būdu, neatliekant individualaus turto vertinimo, neatsižvelgiant į to turto savybes ir tikrąją būklę. Masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė nėra tiksli ir dažniausiai neatitinka realios turto vertės. Masinis turto vertinimas yra toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę. Duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu. Šiuo vertinimo būdu yra vertinami turto objektai, kurie turi daug panašumų. Kaip jau minėta, areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, nes yra svarbu nustatyti tikrąją areštuoto turto rinkos vertę, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, o šį tikslą geriausiai realizuoja individualus turto vertinimas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes. Pažymėtina ir tai, jog antstolis nėra nekilnojamojo turto vertinimo specialistas, todėl net ir apžiūrėjęs areštuotą turtą, jis neturi galimybių nustatyti maksimaliai artimą esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju antstolis turėjo pakankamą pagrindą abejoti nustatyta areštuoto turto verte ir jos atitikimu dabartinei turto rinkos vertei, todėl pagrįstai pasinaudojo įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto rinkos vertei nustatyti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-06-16 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.