Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo suimtasis, duomenys, kokiose patalpose jis buvo laikomas, nekaupiami, tačiau suimtieji buvo vedami į tas pačias dušo patalpas kaip ir nuteistieji, pagal įstaigoje patvirtintą maudymosi duše grafiką. Vienu metu vedami tik vienos kameros suimtieji/nuteistieji. Nurodo, jog dušo patalpos yra tvarkingos, nuo lubų tinkas nekrenta. Teigia, kad pareiškėjas dėl netinkamų dušo patalpų būklės į LKT Turto valdymo skyrių su skundais/prašymais nesikreipė.

Mano, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Teigia, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, sukėlė tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 2 d., nebuvo užtikrinta pareiškėjo privatumas maudantis duše, nebuvo įrengta atskirų pertvarų tarp dušo įrenginių ir prausimosi vieta buvo prastos būklės.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktos informacijos apie bausmės atlikimą matyti, kad 2024 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr. RV-22-3594 nurodyta, jog nuteistasis gim. (duomenys neskelbtini), atvyko 2024 m. vasario 9 d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą tęsti laisvės atėmimo bausmę. Kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas gyventi sekančiai – 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 13 d. (karantinas), nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. vasario 15 d. ir nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. kovo 2 d. gyveno 6 patalpoje.

Vadovaujantis 2020 m. kovo 4 d. Nr. 43 – 4671, 2021 m. rugsėjo 22 d. Nr. 43-17090, 2022 m. birželio 27 d. 10034, 2022 m. rugsėjo 26 d. Nr. 43 –14607 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikais, buvo nustatyti dušo naudojimosi tvarka ir laikas. Grafike pažymėta, kad vienu metu vedami tik vienos kameros nuteistieji, galima nuteistuosius vesti kitu laiku praustis, užtikrinant, kad kartu būtu tik tos pačios kameros nuteistieji. Naudotis dušu leidžiama ne ilgiau nei 15 minučių.

Remiantis 2024 m. balandžio 10 d. psichologės I. S. pažyma Nr. RV-22-3521 „Dėl nuteistojo M. B.“ nustatyta, kad nuteistasis, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 iki 2024 m. kovo 2 d., į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeidimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, t.y. privatumo neužtikrinimas dušo patalpose bei neveikianti ventiliacija, nesikreipė.

2024 m. balandžio 16 d. Lietuvos Kalėjimo tarnybos turto valdymo skyriaus pažymoje Nr. LV-23214 nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ąjame kalėjime atlieka nuo 2024 m. vasario 9 d. Skundžiamu laikotarpiu dušuose pertvaros užtikrinančios nuteistųjų privatumą buvo įrengtos. Patalpos yra tvarkingos, nuo lubų tinkas nekrenta. Dėl netinkamų dušo patalpų būklės į Turto valdymo skyrių nuteistasis su skundais/prašymais nesikreipė.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.5.punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; 31 p. nurodyta, kad naujai statomuose ir rekonstruojamuose sanitariniuose mazguose įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė.

Byloje esantys duomenys bei rašytiniai šalių paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas nėra pateikęs kalinimo įstaigai panašaus pobūdžio prašymų ar nusiskundimų, nėra užfiksuota nė vieno atsakovės priimto sprendimo susijusio su individualiais pareiškėjo higienos poreikiais. Nėra nustatyta sveikatos nusiskundimų, dėl kurių pareiškėjui būtų galėję kilti specialūs higienos poreikiai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte numato: Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. 28.2. dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Taisyklių 31 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti skirtoje dušinėje turi būti muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas atskiras rankšluostis.

Iš esmės pareiškėjas nesiskundė, kad jis neturėjo teisės į asmeninę higieną, šiuo atveju praustis duše, ar, kad jam buvo specialiai ribota ši teisė. Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, kad prausimosi kabinos buvo senos, duše nebuvo pertvarų, dėl to pareiškėjas turėjo nuogas praustis su kitais kaliniais ir nuteistieji šaipėsi iš jo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad ventiliacijos duše nebuvo, laikėsi drėgmė, tačiau pelėsių prausimosi patalpoje nebuvo.

Pareiškėjas nepagrindė savo skundo argumentais, skunde abstrakčių bei nedetalizuotų teiginių. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kalėdamas savaime gali patirti daugybę nemalonių išgyvenimų, nes jis yra sąlyginai apribotas ir suvaržytas, konstatuotina, jog tam tikri vidiniai išgyvenimai yra neišvengiami.

Byloje esantys įrodymai psichologės pažyma, kiti duomenys patvirtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas atlikdamas bausmę būtų patyręs sunkių emocinių traumų ar išgyvenimų, nenustatyta jo elgesio sutrikimų ir pan., dėl ko jo baimė šiuo atveju būtų pagrįsta ir pateisinama.

Atsakovas atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d. Pravieniškių trečiajame sektoriuje, visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui buvo įrengtos pertvaros. Be to, atsakovas nurodė, kad dušų lubos yra tvarkingos ir tinkas nuo jų nekrenta.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pirmą kartą į Pravieniškių kalinimo įstaigą atvyko ir išbuvo nuo 2021-03-01 iki 2021-05-24, tada 2021-05-24 jis išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, toliau nurodyta, kad pareiškėjas 2024-02-09 atvyko iš LKT Alytaus kalėjimo į LKT Pravieniškių 1 - ąjį kalėjimą ir toliau atliko paskirtą bausmę. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2021-01-01 iki 2024-03-02, tuo pačiu pareiškėjas pažymi, kad pažeidimas buvo vykdomas jam atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad trunkant skundžiamam laikotarpiui pareiškėjas buvo kelis kartus perkeltas į kitas kalėjimo įstaigas, tačiau pareiškėjas nurodo patyręs neigiamus išgyvenimus būtent Pravieniškių 1-ame kalėjime. Tokiu būdu pareiškėjas pats sau prieštarauja ir šiuo atveju neįmanoma nustatyti, kada jis buvo galimai traumuojamas dėl netinkamo elgesio su juo. Be to atsiliepime nurodyta, kad gerinant nuteistųjų kalėjimo sąlygas Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje, visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui 2022-10-14 buvo įrengtos pertvaros.

Pareiškėjas skundžiasi, kad nuo karščio ir drėgmės drabužiai jam sušlapdavo. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisės aktai nenumato atsakovui pareigos įrengti kalintiesiems persirengimo kabinas.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-109-502/2021; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022) ir įvertinus Lietuvos Kalėjimų tarnybos atsiliepime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėjas pateiktame skunde neįrodė aplinkybių neturtinei žalai atsirasti. Pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Likusieji pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), § 40, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), § 55). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.