Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Astai Leonavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 93-32 netaikyti nuteistajam D. I. lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. paskiriant 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalininio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-03 ir 2008-12-12 nuosprendžiais paskirta bausme – 6 m. laisvės atėmimo. 2009-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta 2009-05-27, 2008-10-10 ir 2008-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais – 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2009-12-16 Kretingos rajono apylinkė teismo nuosprendžiu pagal BK 232 str., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2009-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2009-10-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi – 6 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 2010-01-20 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmės, paskirtos 2009-12-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2009-12-16 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos, skirta bausmė – 6 m. 10 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2008-01-28, bausmės pabaiga – 2014-11-25.

Skunde teigiama, nutartyje neteisingai nurodyta, jog jam atlikus 4/5 paskirtos bausmės likusi 9 mėn. 18 d. bausmė laikytina didelė. Nuteistasis teigia per nustatytą laikotarpį įvykdęs visas Komisijos rekomendacijas, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo stokos. Jo nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių. Vidutinė laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje yra daugiau nei keturi metai, kai Skandinavijoje – trys-keturi mėnesiai. Nuteistojo manymu, tik dveji metai yra ta riba, kurią peržengus žmogaus buvimas įkalinimo įstaigoje tampa ne auklėjimo, o nuteistojo mąstymo ir gyveno būdo lūžiu. Dauguma jaunuolių stipriai būna pažeidžiami kaip tik pirmoje įkalinimo įstaigoje. Atvykęs į įkalinimo įstaigą, nuteistasis pasirinko prasmingą užsiėmimą, atsisakydamas laikytis neformalių nuteistųjų bendrijos tradicijų. Atsiradus darbui, įsidarbino, tačiau po pusmečio dėl mokslų turėjo jį mesti. Baigė 10-12 klases, įgijo baldžiaus specialybę. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises, pareigas ir atsakomybę. Nuteistasis įsitikinęs, kad vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų (tame tarpe ir Europos tarybos ministrų komiteto rekomendacijas) nuostatomis, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems, kurie laikomi minimalius įstatymus gerbiančiais piliečiais. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės tokiam sprendimui priimti.

Proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta nustatyta tvarka, dalyvavimas nėra būtinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo D. I. skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nė vienas teisės aktas imperatyviai nenustato, kad asmeniui, atlikusiam BVK 157 str. 2 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą, privalu taikyti lygtinį paleidimą. Teismas, įvertinęs ir konstatavęs, esant formaliam ir materialiam pagrindui, gali nuspręsti asmenį paleisti lygtinai.

Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ir formalaus pagrindo taikyti D. I. lygtinį paleidimą. Nuteistajam Komisijos 2013-07-17 posėdyje nusprendus netaikyti lygtinio paleidimo, buvo nustatytos trys socialinės reabilitacijos priemonės, kurias nuteistasis privalėjo įvykdyti prieš teikdamas kitą prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nors dvi nustatytas priemones: nepažeidinėti nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų bei aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose – nuteistasis įvykdė, tačiau jis nevykdė trečiosios priemonės: nuteistasis darbine veikla neužsiėmė, iniciatyvos įsidarbinti nerodė. Nors nuteistasis teigia palikęs darbą dėl mokslo, tačiau mokslus jis baigė dar iki paskiriant šias rekomendacijas, todėl jau galėjo dirbti. Taigi, Komisija teisingai konstatavo, kad nuteistasis neįvykdė Komisijos rekomendacijų, o tokiu atveju negalima teigti, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – vieno iš formaliųjų lygtiniam paleidimui taikyti būtinų pagrindų.

Net ir nesant formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, Komisija ir apylinkės teismas vis tiek įvertino materialųjį pagrindą sudarančias aplinkybes. Tačiau ir šiuo atveju, nebuvo nustatyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo ankstesni teistumai, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ir kitos palankios ir nepalankios aplinkybės sudarė prielaidas daryti išvadą, kad nuteistasis jau patyrė pakankamą laisvės apribojimą, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti, o jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, mokėsi, dalyvavo kai kuriose privalomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su artimaisiais, laisvėje tikisi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbinti, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nors ir rodo nuteistojo elgesio korekciją, siekiamus teigiamus pokyčius. Būtina atsižvelgti, kad nuteistojo elgesys bausmės atliko metu nebuvo be priekaištų – D. I. 7 kartus grubiai pažeidė nustatytą tvarką ir 7 kartus baustas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinis – 59 balai pagal OASys. Anksčiau jis nekartą teistas, jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidedamas. Ir nors D. I. teigia, kad ilgas laisvės atėmimas daro tik neigiamą įtaką perauklėjant nuteistąjį, tačiau švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui taip pat nedarė, jis ir toliau dėsningai darė nusikalstamas veikas, o tai rodo nuteistojo polinkį pažeidinėti įstatymus, nusikalsti ir patvirtina jo pavojingumą visuomenei. Tai pagrindžia ir Psichologinės tarnybos bei Socialinės tarnybos išvados, kuriose nurodyta, kad pagrindiniai nuteistojo pakartotinių nusikalstamumų riziką didinantys veiksniai yra kriminalinė patirtis (daug teistumų jauname amžiuje), gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, išsilavinimas, įsidarbinimo problemos ir finansiniai sunkumai, piktnaudžiavimas alkoholiu.

Tokios neigiamai D. I. charakterizuojančios aplinkybės pagrįstai leido Komisijai ir apylinkės teismui abejoti probacijos efektyvumu šiuo metu jam pritaikius lygtinį paleidimą, nes nuteistasis būdamas laisvėje, nenori paisyti įstatymų, laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų normų ir gyventi pagal įstatymus. Todėl pritartina Komisijos ir apylinkės teismo išvadai, kad D. I. likusi bausmės dalis – 10 mėn. 16 d. (Komisijos posėdžio dienai) dar yra pakankamai didelė ir neleidžia daryti išvados, jog šiuo metu jį paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes būtent siekiant šių tikslų įgyvendinimo nuteistajam ir buvo paskirta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vertinant, kad ji bus atlikta visa.

Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pritarė Komisijos 2014 m. sausio 14 d. nutarime Nr. 93-32 padarytoms išvadoms. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo D. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.