Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-28 · Administracinė byla Nr. I-9310-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
I-9310-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
J. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9310-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01937-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Lukoševičienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. Č.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI, atsakovės atstovas), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra kalinamas Kauno TI. Neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018-10-20 Kauno TI ten esančioje parduotuvėje negalėjo įsigyti krienų (tokia prekė netiekiama). Paaiškino, jog dėl šios aplinkybės buvo priverstas atsisakyti kai kurių patiekalų, atiduodavo juos kitiems suimtiesiems. Būdamas alkanas, jautėsi irzlus, piktas. Teigia, jog tokiais Kauno TI veiksmais yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės įsigyti norimų maisto produktų. Iš to kildina neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Eur. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 6-8) nurodė, jog įsigyti krienų Kauno TI parduotuvėje nėra galimybės, kadangi krienai gamintojų tiekiami tik stiklinėse pakuotėse, o pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas 2009-06-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija nuo 2018-10-20), prekės turi būti tiekiamos ne didesnėse kaip 200 ml ir ne stiklinėse pakuotėse. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė įsigyti kitokių padažų. Pareiškėjas savo skundo nepagrindė objektyviais įrodymais, jo argumentai nepagrįsti. Be to, neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtas veiksmas. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad tam tikrų valdžios institucijos veiksmų ar neveikimo neigiamas poveikis asmeniui buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Kauno TI veiksmų, nesudarant pareiškėjui galimybės Kauno TI parduotuvėje įsigyti krienų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymas Nr. 1R-211 „Dėl teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo” (toliau – Įsakymas), kuriuo buvo pakeistos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Įsakymo 1.15 punkte Taisyklių 15 priedas išdėstytas nauja redakcija, nustatant, kad suimtiesiems, be kita ko, leidžiama įsigyti kečupą, pomidorų padažą, sojų padažą, majonezą, garstyčias ir krienus ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes).

Atsakovės atstovas pripažįsta aplinkybę, jog krienų Kauno TI parduotuvėje suimtieji ir nuteistieji įsigyti negali, kadangi šis produktas gamintojų yra pakuojamas tik į stiklines pakuotes.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu iki 2019-04-18 Kauno TI direktoriaus patvirtintame Kauno TI suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (b. l. 15-17) vienas iš leistinų įsigyti ir turėti maisto produktų buvo numatyti krienai „Frutico“, 170 g., (stikliniame inde). Teismas pažymi, kad nuo 2018-10-20 įsigaliojus Įsakymu numatytiems pakeitimams, aukštesnės teisinės galios teisės aktu buvo nustatytas draudimas tardymo izoliatoriuje prekiauti maisto produktais, supakuotais į stiklinę tarą. Atsižvelgiant į tai, Kauno TI administracija, nesudarydama galimybės kalinamiems asmenims įsigyti Kauno TI direktoriaus patvirtintame Kauno TI suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše numatytos prekės – krienų stikliniame inde – neatliko pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų.

Teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjo pretenzijos dėl parduotuvėje nesamo bet jo pageidaujamo įsigyti maisto produkto yra iš esmės nepagrįstos, nes visi Kauno TI parduotuvėje parduodami maisto produktai yra perkami tik papildomai, o suimtieji yra maitinami nemokamai (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d.). Pastarąją aplinkybę tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino ir pats pareiškėjas. Be to, Įsakymu nustatytas maisto produktų ribojimas yra visiškai pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų ir suimtųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl negalėjimo įsigyti krienų, pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, sutrikusi jo fizinė ar psichinė sveikata. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog atitinkamų netiesėtų veiksmų poveikis asmeniui buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, taip pat kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė